Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso išnagrinėjęs pareiškėjos B2KAPITAL, UAB, pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys (skolininkas) R. L., I. L., išieškojimą vykdanti antstolė E. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti, kad skolininkui R. L. priklauso ½ dalis sutuoktinės I. L. turto (nuolatinių išmokų, kurias sutuoktinė I. L. gavo/gauna iš VSDFV).

2. Suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Byloje nustatyta, kad antstolės E. R. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 297,82 Eur skolos, 2,24 Eur palūkanų bei 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojai B2KAPITAL, UAB, pagal 2021-10-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-12505-1004/2021. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė I. L. gauna nuolatines išmokas iš VSDFV ir sustabdė šių lėšų išmokėjimą bei pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su I. L., nustatymo.

4. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

5. Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, įstatymo numatytais atvejais antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3,4 dalys).

6. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

7. Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

8. Byloje nėra duomenų, kad R. L. ir I. L. santuoka nutraukta, sudaryta vedybų sutartis ar padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra vertintinas kaip jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

9. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas. Teismas pažymi, kad net ir asmeninis skolininko prievolės išieškotojui pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininko sutuoktinės gaunamas išmokas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 straipsnis).

10. Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui R. L. geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinės gaunamų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) bendrojoje jungtinėje su sutuoktine I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės I. L. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.