- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2YT-233-913/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01031-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., B. G.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., B. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausiusį turtą.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvai M. G. ir T. G. santuokoje susilaukė trijų vaikų: B. G., J. G. ir A. G.. Pareiškėjo tėvas M. G. mirė (duomenys neskelbtini), mama T. G. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui M. G., visą jo turtą paveldėjo pareiškėjas kartu su savo broliais J. G. ir B. G.. Mirus mamai T. G., liko jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, t. y. (duomenys neskelbtini), esančio grūdų sandėlio dalis (1195/10000), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas sandėlis stovi 3,300 ha ploto žemės sklype, kuris priklauso pareiškėjui. Be to, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ir didesnioji dalis šio sandėlio. Mirus mamai T. G., pareiškėjo broliai J. G. ir B. G. į notarus dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas į notarus nesikreipė taip pat. Daugiau jokių artimų giminaičių, kurie galėtų pretenduoti į palikimą, nėra. Testamento T. G. surašiusi nebuvo. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad po mamos mirties pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą, t. y. valdo visą likusį turtą, nors pas notarą pareiškimo nepateikė. Visi mamos asmeniniai daiktai ir kitas jos turtas - baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai liko pareiškėjui, kadangi mama iki mirties gyveno kartu. Būtent pareiškėjas tvarko, prižiūri sandėlį, kurio dalis priklauso jam, o dalis priklausė mamai, palaiko jo gerą būklę, šį turtą saugo, esant reikalui daro remontą, moka visus reikalingus mokesčius ir tuo sandėliu naudojasi, nes šiek tiek ūkininkauja. Atsižvelgiant į tai, kad būtent pareiškėjui liko visas mamos turtas, kad sandėliu naudojasi, prižiūri, tvarko, šiuos veiksmus atliko nepraėjus 3 mėnesiams nuo motinos mirties, įrodo, kad priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausiusį turtą, tik to neįformino notarine tvarka ir negavo papildomo paveldėjimo teisės liudijimo. Pareiškėjo žiniomis, suinteresuoti asmenys neprieštarauja. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas sprendžiant klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (dokumentas zip priedų sąraše).
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmens J. G. ir B. G. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
4. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai, išsiunčiant jiems pranešimus apie rašytinį teismo posėdį bei paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 175¹ straipsnio 9, 10 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
7. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama T. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip priedų sąraše).
8. Po T. G. mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: 1195/10000 dalis pastato – grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip priedų sąraše). Išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad pareiškėjo mama T. G. testamento surašiusi nebuvo (dokumentas zip priedų sąraše).
9. Byloje nėra paneigta, kad pareiškėjas A. G. po mamos T. G. mirties valdė po T. G. mirties likusį turtą, jį tvarkė, prižiūrėjo sandėlį, palaikė jo gerą būklę, turtą saugojo, mokėjo mokesčius ir juo naudojosi, siekdamas visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Visi mamos asmeniniai daiktai ir kitas jos turtas - baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai taip pat liko pareiškėjui A. G..
10. Pareiškėjas A. G. po savo mamos T. G. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ką patvirtina ir Anykščių rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro raštas, kuriame nurodyta, kad po T. G. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (dokumentas zip priedų sąraše).
11. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi duomenys nuoseklūs, bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys, todėl pareiškėjo A. G. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
12. Konstatuotina, jog A. G. priėmė palikimą po savo mamos T. G. mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys po T. G. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėjas A. G. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo mamos mirties (CK 5.13 straipsnis).
13. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Nagrinėjamoje byloje susidarė 17,10 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,10 Eur (septyniolika eurų 10 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.