- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- e2S-527-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03499-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
Civilinė byla Nr. e2S-527-440/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03499-2019-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7846-776/2019. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovai A. Č. ir A. Č. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 2011 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu atsakovei akcinei bendrovei ( toliau –AB) Šiaulių bankas, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei ( toliau –UAB) ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDAS, žemės ūkio bendrovei ( toliau –ŽŪB) „Bernotų ūkis“ ir V. Č. Tuo pačiu ieškovai prašė reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2011 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), uždrausti atsakovei priverstinai išieškoti kreditą ir/ar jo dalį iš ieškovų, uždrausti atsakovei išieškoti iš jai įkeisto turto ir/ar turtinių teisių. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismo vertinimu, kol neišspręstas šalių ginčas dėl 2011 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir vienašališko sutarties nutraukimo, tačiau atsakovei nuo 2019 m. gegužės 31 d. nutraukus 2011 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kyla grėsmė, kad ieškovai patirs žalos, nes egzistuoja tikimybė, kad nukreipus išieškojimą į įkeistą turtą, ieškovo vykdoma žemės ūkio veikla galutinai žlugtų ir jis nebegalėtų gauti pajamų, iš kurių vis dar būtų galima atsiskaityti su ieškove. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrintų esamos padėties išsaugojimą iki šalių ginčo išsprendimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 3. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) AB „Šiaulių bankas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - netenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 3.1. 2019 m. gegužės 31 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyros principą, suteikiant akivaizdų pranašumą vienai šaliai (ieškovams). Teismas, neįvertino aplinkybių, kurios yra svarbios taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tiek ieškinyje, tiek teismo nutartyje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikalingas tam, kad bankas nenutrauktų kredito sutarties ir nepradėtų priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, tačiau kredito sutartis ir nebuvo nutraukta, ji yra pasibaigusi 2019 m. gegužės 31 d. dieną. Bankas tik paragino ieškovus nustatytu terminu įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą negaliojančiu yra ne tik nepagrįstas, bet ir nesuprantamas. 3.2. Ieškovai neatskleidė teismui savo realios finansinės padėties, skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir pradėtų vykdymo procesu masto. Ieškovų finansinė būklė yra sunki, jokių objektyvių prielaidų kredito sutarties pratęsimui ar modifikavimui nėra. Ieškovai, atsižvelgiant į jų turto ir skolinių įsipareigojimų santykį yra nemokūs ir turi bankrutuojančio asmens požymių, kas reiškia, jog jie neatitinka teisės aktų reikalavimų asmenims, kuriems gali būti suteiktas banko kreditas ar pratęstas kredito grąžinimo terminas. Akivaizdu, kad ieškovų ieškinys negali būti tenkinamas, taigi, nėra būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Banko turiniais duomenimis, ieškovų įsiskolinimas kreditoriams 2019m. birželio 7 dienai sudaro 2 748 863,66 Eur. Nurodyta suma ieškovams kaip fiziniams asmenims yra pernelyg didelė, ir ieškovai neturės galimybės tokių įsiskolinimų padengti. 4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai A. Č. ir A. Č. prašo atsakovės AB „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais: 4.1. Nors apeliantė ir teigia, kad ieškovai ir teismas nepagrįstai nurodė, jog priverstinis išieškojimas yra susijęs su sutarties nutraukimu, kadangi sutartis paprasčiausiai pasibaigė, tačiau ieškovų argumentai apie sutarties nutraukimo pasekmes buvo reakcija į apeliantės raštuose išdėstytą poziciją, kad sutartį ji nutraukia. Atsakovei pareiškus, kad ji kredito sutartį nutraukia, ieškovai reagavo atitinkamai ir pareiškė reikalavimą pripažinti AB „Šiaulių bankas“ vienašališką 2011-06-22 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą negaliojančiu. Kita vertus, prašymas sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu yra išvestinis reikalavimas, o ieškinys yra paduotas dėl Kredito sutarties modifikavimo. Reikalavimas modifikuoti sutartį yra pareikštas dar jai galiojant, todėl būtent reikalavimo modifikuoti sutartį užtikrinimui, laikinosios apsaugos priemonės ir yra neišvengiamai būtinos. 4.2. Ieškovų finansinė padėtis yra sunki, bet ne tokia bloga, kad jie negalėtų įvykdyti Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų net ir modifikavus sutartį. Ieškovai turi įsipareigojimų VMI ir VSDFV, tačiau juos palaipsniui mažina. Ieškovai stengėsi vykdyti įsipareigojimus apeliantei tinkamai, įsipareigojimai pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai įvykdyti - grąžinta 661 422,43 Eur paskolos ir sumokėtos visos priskaičiuotos palūkanos. Įsipareigojimai pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visuomet buvo vykdomi dedant maksimalias pastangas, iki 2018-01-01 ieškovai atsakovei buvo grąžinę 847 498,05 Eur kredito dalį ir sumokėję 212 169,78 Eur palūkanų. 4.3. Apeliantas neįrodė skundžiamos nutarties nepagrįstumo bei pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, tolimesnis ginčo sprendimas prarastų prasmę, nes pradėjus priverstinį skolos išieškojimą ir realizavus ieškovų turtą, poreikio modifikuoti sutartį, sudaryti galimybę ją įvykdyti per papildomą terminą paprasčiausiai nebeliktų. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi ir kitus tikslus: (i) konservacinį tikslą, kai jos taikomos siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; (ii) prevencinį tikslą, kai jos taikomos siekiant užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Laikinąsias apsaugos priemones panaikinus būtų paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslai, t. y. ieškovai neišvengtų žalos (kai apeliantei žalos grėsmė ginčo atveju nekyla), status quo išsaugota nebūtų, o išnagrinėjus bylą teismo sprendimas, jei jis būtų palankus ieškovams, liktų beprasmis ir neįgyvendinamas. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas. 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 6. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. 7. Elektroninės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. Č. su AB Ūkio banku 2011-06-22 sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Ieškovui suteiktas 912 900,43 Eur (3 152 062,60 Lt) kreditas investicinėms išlaidoms apmokėti (Ieškinio priedas Nr. 1). Be to, ieškovas su AB Ūkio banku 2011-06-22 sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui suteiktas 743 631,71 Eur (2 567 611,57 Lt) kreditas apyvartinėms lėšoms (apmokėjimui už žaliavas, medžiagas, prekių įsigijimą, paslaugas žemės ūkiui) (Priedas Nr. 2). Faktiškai panaudota kredito suma- 661 422,43 Eur. Prievolių pagal Kredito sutartis įvykdymas yra užtikrintas sutartyje išvardinto turto įkeitimu (Priedas Nr. 3), trečiojo asmens UAB „Žemės ūkio paskolų garantinio fondo“ garantija (Priedas Nr. 4) bei ieškovės A. Č. ir V. Č. laidavimu (Priedas Nr. 5). AB Ūkio bankui bankrutavus, visas jo kaip kreditoriaus iš kredito sutarčių kylančia teises ir pareigas perėmė atsakovė AB „Šiaulių bankas“. Įsipareigojimai pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai įvykdyti (Priedas Nr. 6-7) - grąžinta 661 422,43 Eur paskolos ir sumokėtos visos priskaičiuotos palūkanos. Pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018-01-01 ieškovas atsakovei grąžino 847 498,05 Eur kredito dalį (Priedai Nr. 8-9) ir sumokėjo 212 169,78 Eur palūkanų (Priedas Nr. 10). 2018-06-29 ieškovas su atsakove sudarė susitarimą Nr. 9 prie 2011-06-22 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 11), kuriuo pakoregavo kredito grąžinimo grafiką. Pagal patikslintą grafiką iki 2018-12-31 ieškovas atsakovei privalėjo sumokėti 102 500 Eur, o iki 2019-05-31- dar 203 549,62 Eur. Paskolos grąžinti pagal šį grafiką ieškovas nepajėgė (šiai dienai pradelsta kredito suma sudaro 101 994,32 Eur, nesumokėtos palūkanos - 5729,78 Eur, delspinigiai - 6688,08 Eur), dar iki 2018-12-31 pradėjo kontaktuoti su atsakove atstovais dėl galimybių iš naujo pakoreguoti įmokų mokėjimo grafiką, 2019-01-11 pateikė Atsakovei prašymą dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo (Priedas Nr. 12), užpildė paraišką termino pratęsimui (Priedas Nr. 13). Gavęs 2019-03-14 atsakovės atsakymą (Priedas Nr. 14), ieškovas pateikė naują prašymą - pasiūlymą dėl skolos perkėlimo (Priedas Nr. 15), tačiau ir šio prašymo atsakovė netenkino (Priedai Nr. 16). 2019-05-09 atsakymu į ieškovų prašymą dėl skolos perkėlimo atsakovė paaiškino, kad kredito grąžinimo terminas pratęstas nebus, nuo 2019-05-31 sutartis nutraukiama. Ieškovai 2019-05-29 kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2011-06-22 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomo susitarimo Nr.9 prieduose išdėstytą Kredito grąžinimo grafiką ir išdėstyti jį nauja redakcija: 2019-09-30 mokant 108 139,92 Eur, 2019-12-31 mokant 50 000 Eur, 2020-09-30 mokant likusią kredito ir palūkanų sumą; pripažinti AB Šiaulių bankas vienašališką 2011-06-22 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą negaliojančiu; priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės ieškiniu ieškovai siekia, kad jų ir banko paskoliniai santykiai tęstųsi toliau pagal pakeistas Kredito sutarties sąlygas atsakovei (Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). 8. Ieškinyje nurodoma, kad nutraukus Kredito sutartį ir realizavus įkeistą turtą, tęsti paskolinius santykius bus neįmanoma arba labai sudėtinga. Ieškovė ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Šiuo atveju, ieškovų nuomone, būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia reali grėsmė būsimo teismo sprendimo (jeigu jis būtų palankus ieškovams) įvykdymui, kadangi nesustabdžius atsakovės veiksmų, susijusių su kredito sutarties nutraukimu ir nutraukimo teisinių padarinių įgyvendinimu - priverstiniu skolos išieškojimu, sprendimas dėl sutarties pakeitimo taptų ir beprasmiu, ir neįgyvendinamu. Akcentuojama, kad nesustabdžius kredito sutarties nutraukimo ir leidus atsakovei pradėti priverstinio nepadengtos skolos išieškojimo iš įkeisto turto (turto realizavimo) procesą, sutartinių santykių atkūrimas būtų nebeįmanomas. 9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. 10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. 11. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad ieškovai neatskleidė teismui savo realios finansinės padėties, skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir pradėtų vykdymo procesų masto. Be to, atsakovė, atsižvelgdama į ieškovo finansinę būklę, mano, kad jokių objektyvių prielaidų kredito sutarties pratęsimui ar modifikavimui nėra, nes ieškovas yra nemokus ir turi bankrutuojančio asmens požymių, ir tokiu būdu neatitinka teisės aktų reikalavimų asmeniui, kuriam gali būti suteiktas banko kreditas ar pratęstas kredito grąžinimo terminas dėl ko ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas, kas apeliantės nuomone reiškia, jog nėra būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šie apeliantės nurodomi argumentai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo laikyti ieškovo reikalavimą tikėtinai nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo preliminariu vertinimu, pasitvirtinus ieškovo nurodytoms aplinkybėms gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Taigi šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys tikėtinai nepagrįstas, vadovaujantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. 12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirojo skundo motyvais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu – draudimu bankui pradėti skolos išieškojimo veiksmus, suėjus kredito grąžinimo terminui, yra nepagrįstai suvaržomos atsakovės, kaip kreditorės, teisės, jog yra pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, ieškinio galimo patenkinimo atveju šalis siejančių sutartinių santykių modifikavimas ir galimybės tęsti sutartinius santykius būtų neįmanomi, nes santykiai būtų pasibaigę priverstiniu prievolių įvykdymu. Be to, ieškovo turtą pardavus iš varžytynių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, nes turto nebus galima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikius ir ieškinį atmetus, grėsmė banko interesams nekyla, nes ieškovo turtas yra įkeistas, t. y. apribotos disponavimo įkeistu turtu teisės. Įvertinus nurodytus galimus padarinius, daroma išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principų. 13. Apeliantė akcentuoja, kad skolų išieškojimo procesas iš ieškovo kitiems kreditoriams vyksta. Be to, apeliantės nuomone, ieškovas naudoja bankui įkeistą turtą - žemės ūkio techniką, kuri dėvisi, mažėja jos kaip užstato vertė ir išieškojimo vilkinimo atveju bankas patirs nuostolių, kurių nebus galimybės išieškoti iš nemokaus ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai yra pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto veiksmai, ar siekiama nedelsiant tuos veiksmus pradėti, tačiau vyksta ginčas dėl kredito sutarties galiojimo, laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo sustabdymas – yra būtent ta priemonė, kuri atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1379/2013). Šiuo atveju, dar nesibaigus Kredito sutarties galiojimui, ieškovas kreipėsi į teismą dėl sutarties modifikavimo, pakeičiant jos galiojimo laiką, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktinę situaciją, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei vienašališkai nutraukti 2011 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovė, 2019-05-09 raštu atsakydama ieškovui į jo 2019-04-11 prašymą perkelti skolos mokėjimą, atidėjo 2019-05-15 sutarties nutraukimo terminą ir nurodė, kad galutinis sutarties nutraukimo terminas - 2019-05-31. 14. Pažymėtina, kad ieškovai 2019-08-20 pateikė į bylą papildomus paaiškinimus dėl galimybės padengti įsiskolinimus, papildomus dokumentus. Šie duomenys pateikti prieš pat posėdį, vadovaujantis CPK 12 straipsniu, 13 straipsniu, 7 straipsniu pateiktus duomenis atsisakytina priimti ir vertinti, kadangi teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į duomenis, kurie buvo byloje priimant konkretų sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 314 straipsnis). 15. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžiama, kad šioje proceso stadijoje, įvertinus bylos duomenis, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 16. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nedaro įtakos byloje nagrinėto klausimo teisingam išsprendimui (CPK 185 straipsnis). Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovė pateikusi papildomus įrodymus nepraranda teisės kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ( CPK 149 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu nutaria: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Vilija Valantienė