Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2020-01-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-94-1007/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
A15.-94-1007/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01048-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Daiva Domeikienė (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-94-1007/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01048-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.7; 16.9.1; 16.9.3; 16.9.7.1; 16.9.10; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį traukiamas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2019 m. gruodžio 10 d. 20.40 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,83 promilių neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, įvažiavo į priešpriešinį eismą ir susidūrė su tiesiai priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilio „Citroen C5“ padangos neatitiko nustatytų techninių reikalavimų, tai yra buvo mažesnis gylis negu nustatytas 3 mm. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, „Opel Signum“ automobiliui padaryta žala viršija 750 eurų. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto, 9 punkto, 14 punkto, 219.1 punkto, 223 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G., nukentėjusioji ir institucijos, atlikusios tyrimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad:

„8. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

14. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

219.1. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

223. Eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą.“

Motyvuojamoji dalis

ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus ANK 417 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

R. G. kaltė, be jo visiško prisipažinimo ir paaiškinimo, įrodyta ir bylos rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai (b. l. 9), A. L., G. G. paaiškinimais (b. l. 10, 11), pareigūnų E. K., M. A., T. T. tarnybiniais pranešimais (b. l. 13, 15-16, 17-20), transporto priemonės apžiūros protokolu (b. l. 24), eismo įvykio vietos ir transporto priemonių „Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukomis (b. l. 27-29 ir kompaktiniame diske prie bylos viršelio), G. G. el. laišku su informacija apie žalos dydį (b. l. 30) bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad R. G., būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,83 promilės girtumas, automobiliu įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Po to R. G., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, iš šio eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, jo vairuoto automobilio padangos neatitiko nustatytų techninių reikalavimų. Tokiais savo veiksmais R. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas administracine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokolas R. G. surašytas ir pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kaip galima suprasti, dėl to, kad jis prieš eismo įvykį, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę. Tačiau tai, kad jis padarė šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir taip sukėlė eismo įvykį, yra ANK 423 straipsnio 3 dalies požymis, todėl veikos kvalifikacija pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį yra perteklinė ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, jis padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę – ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nemoka (b. l. 31-34), teistas (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), nedirbantis (b. l. 35), į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjui už nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. G. galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas grindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi, iš šios normos turinio darytina išvada, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2K-27-697/2018).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, R. G. asmenybę, tai, kad ne pirmą kartą daro šiurkščius Kelių eismo taisyklių nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimams daryti ateityje, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti pažeidėjui R. G. už padarytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą skirtina ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant jos termino vidurkį.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taip pat ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37). Kadangi R. G. piktybiškai nesilaiko Kelių eismo taisyklių, jam skirtina administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas (ANK 29 str.) ir transporto priemonė kaip administracinio nusižengimo priemonė konfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 28, 29, 38 straipsniais, 635–637, 646, 675, 681, 682 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti R. G. kaltu padarius:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų) baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą su turto – automobilio „Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 1, 2 dalimis, R. G. paskirtas nuobaudas subendrinti, ir skirti galutinę nuobaudą – 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą su turto – automobilio „Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį R. G. nutraukti, nesant šio nusižengimo požymių.

Išaiškinti R. G., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001.

Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti :

– nusižengimo identifikacinį kodą (19108981481), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A15.-94-1007/2019) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą – 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimą vykdo specialiąją teisę suteikianti institucija.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, institucijai, nukentėjusiajai.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusio Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė