Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-10-18 · Civilinė byla Nr. 2-634/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-18
Bylos Nr.
2-634/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė, Vincas Verseckas
Trečiasis asmuo
kreditoriaus B
Kreditorius
B. M.
Atsakovas
UAB „Arvartus“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2- 634/2007 Procesinio sprendimo kategorija 126.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens kreditoriaus B. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atsakovui UAB „Arvartus“ iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. B2-261-338/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bedrovės ,,Arvartus“ direktoriaus ir akcininko A. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Arvartus“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Arvartus“ direktorius ir akcininkas A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Arvartus“. Nurodė, jog bendrovė tapo nemoki, neatsiskaito su kreditoriais praėjus trims mėnesiams po termino, pradelsti mokėjimai artimiausiu metu viršis įmonės balanse įrašyto turto vertę. Visas atsakovo ilgalaikis turtas įkeistas bankui už paskolą. Bendrovė negali sumokėti už gautas prekes, paslaugas, grąžinti paimtus kreditus, mokėti lizingo įmokas, nebegali vykdyti įstatymų nustatytų privalomųjų mokėjimų.

Akcininkas B. M. nesutiko su reikalavimu iškelti bendrovei bankroto bylą ir teigė, kad bendrovės skolos, kurių mokėjimo terminai yra suėję, neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Bendrovė turi pakankamai turto ir gali atsiskaityti su kreditoriais, o pagrindiniai kreditoriai SEB Vilniaus bankas ir Ūkio bankas nesuinteresuoti, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla.

Šalies argumentai

UAB ,,Arvartus“ kreditorius BUAB „Vaicor“ administratorius pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti UAB „Arvartus“ bankroto bylą, kadangi atsakovo skola jo administruojamai bendrovei yra 453 730 Lt, atsakovas veiklos nevykdo, savo turtą, pastatus yra išnuomojęs BUAB „Vaicor“, kuri ir buvo pagrindinis UAB „Arvartus“ pajamų šaltinis. Akcininkai B. M. ir A. Š. yra ir BUAB „Vaicor“ akcininkai.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Arvartus“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė Regimantą Zinkų. Nurodė, kad įmonė yra nemoki, nes iš pateikto balanso ir buhalterinės pažymos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas kreditoriams 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo 2 145 579 Lt, mokėjimai, kurių terminai suėję sudarė 1 407 987 Lt, o turto vertė yra 2 155 354 Lt. Įmonė nemoka įstatymų nustatytų privalomųjų mokėjimų, 2007 m. rugpjūčio 1 d. nesumokėti mokesčiai yra 6 188 Lt. Negali apmokėti už gautas prekes, paslaugas, grąžinti paimtus kreditus, mokėti lizingo įmokas. SEB Vilniaus bankas ir Ūkio bankas jokių konkrečių siūlymų nepateikė, tik rašte nurodė, kad galėtų svarstyti kredito suteikimo galimybę, jeigu bendrovė neturėtų įsiskolinimų VSDFV IR VMI. Bendrovės pajamas sudarė pastatų ir įrengimų nuoma bankrutavusiai UAB „Vaicor“. Tačiau šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą tarpusavio skolų įskaitymai negalimi. Administratorius pranešė, kad sandoriai nebus vykdomi, todėl teismas konstatavo, jog UAB ,,Arvartus“ mokėjimų terminai BUAB „Vaicor“ yra suėję. Bendrovė artimiausiu metu neturi galimybių gauti kokių nors pajamų iš ūkinės veiklos, nes turtas yra nedalus. Parduoti turtą ir atsiskaityti su kreditoriais įmonė negali, nes visas turtas yra įkeistas už suteiktas paskolas. Teismas atmetė akcininko B. M. argumentus, kad bendrovė yra moki ir pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, nes jis nepateikė teismui jokių skaičiavimų ar konkrečių kreditorių siūlymų, kurie galėtų turėti realią galimybę pagerinti įmonės finansinę padėtį.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo kreditorius B. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia šiais argumentais:

1. UAB „Arvartus“ pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 p.). Pagal įmonės turto balansą ilgalaikio turto - žemės sklypo bei pastato, esančių Vaivadų kaime Panevėžio rajone balansinė vertė nurodyta 1 869 476 Lt. Tačiau iš byloje esančios 2006 m. birželio mėnesio UAB „Ober Haus“ pažymos Nr. 249 matyti, kad minėto žemės sklypo su pastatu vertė yra 2 763 000 Lt, tai yra 893 524 Lt didesnė, nei nurodyta balanse. Ši pažyma yra daugiau nei metų senumo, todėl šiuo metu nurodyto turto vertė siekia 3 000 000 Lt. Teismas šio įrodymo nevertino, nepagrįstai apsiribojo nurodyta turto balansine verte. Teismas atmetė ir apelianto pasiūlymą įvertinti turtą šiai dienai. Apelianto teigimu, jeigu remtis 2006 m. birželio mėnesio turto vertės nustatymo pažyma UAB ,,Arvartus“ turtas yra 3 048 878 Lt, o teismo nustatyti mokėjimai, kurių terminai yra suėję sudaro 1 407 987 Lt.

2. Teismas netinkamai įvertino pradelstų UAB „Arvartus“ įsipareigojimų sumą. Prie pradelstų įsipareigojimų teismas priskyrė 676 851,96 Lt skolą UAB „Baltijos brasta“, tačiau dėl šios pinigų sumos dar vyksta ginčas (Lietuvos apeliaciniame teisme). Pareiga sumokėti nurodytą pinigų sumą, jeigu ji būtų priteista, atsirastų tik nuo sprendinio įsiteisėjimo dienos. Teismas nepagrįstai prie pradelstų įsipareigojimų pridėjo ir 453 730 Lt skolą BUAB „Vaicor“, kai UAB „Arvartus“ jokie reikalavimai dėl šios skolos sumokėjimo nebuvo pateikti. BUAB „Vaicor“ bankroto administratorius pateikė teismui pretenziją dėl 453 730 Lt debitorinio įsiskolinimo sumokėjimo. Pretenzija įteikta administratoriui R. Zinkui. R. Zinkus neturi jokių įgaliojimų atstovauti UAB „Arvartus“ bei atsiskaitinėti su kreditoriais, nes teismo nutartis dėl jo paskyrimo nėra įsiteisėjusi. Atmetus nurodytas skolas, pradelstų skolų suma sudarytų 277 405,04 Lt

3. Teismas netinkamai įvertino UAB „Arvartus“ galimybes grąžinti susidariusius ir galimus įsiskolinimus bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Teismas nevertino AB „SEB Vilniaus bankas“ ir AB „Ūkio bankas“ pateiktų raštų, kuriuose pateikiami konkretus pasiūlymai. Apeliantas įsitikinęs, kad UAB „Arvartus“ turi visas galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą, tai yra tęsti gamybą naudojantis BUAB „Vaicor“ anksčiau išnuomotais įrengimais bei patalpomis. Ryšiai su tiekėjais bei klientais nėra nutrūkę, jie suinteresuoti tęsti bendradarbiavimą. Iš byloje pateiktų kredito įstaigų pažymų matyti, kad bankai, - tarp jų pagrindinis kreditorius SEB Vilniaus bankas, yra suinteresuotas UAB „Arvartus“ įmonės veiklos tęstinumu, pasirengęs bendradarbiauti, o Ūkio bankas gali suteikti finansavimą siekiant įveikti įmonėje laikinus finansinius sunkumus. Iš byloje esančios UAB ,,Arvartus“ pelno nuostolio ataskaitos matyti, kad įmonė praėjusiais finansiniais turėjo 36 611 Lt pelno. UAB ,,Arvartus“ šiuo metu iš lizingo bendrovės nuomoja (siekia įsigyti) įrengimus ir šios investicijos atsiperka - gaunamas pelnas. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimų kreditoriams suma yra žymiai mažesnė nei turimo turto vertė, yra visos galimybės gauti finansavimą iš kredito įstaigų, dengti skolinius įsipareigojimus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad turto vertė įgalina gauti papildomą finansavimą, ką patvirtina kredito įstaigų pateiktos pažymos. Teismas nepagrįstai į teismo posėdį nekvietė bei neapklausė įmonės kreditorių, UAB „Arvartus“ finansininkės, apsiribojo tik papildomai į bylą pateikta buhalterine pažyma bei balansu, neįvertino įmonės turto. Teismas nevertino AB „SEB Vilniaus bankas“ ir AB „Ūkio bankas“ pateiktų raštų, kuriuose pateikiami konkretus pasiūlymai.

4. Teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į 2007 m. liepos 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išdėstytus motyvus, buvo pasyvus, nepaisė viešojo intereso, nesiėmė visų ĮBĮ įvardytų priemonių teisingam bylos išnagrinėjimui, netinkami vertino įrodymus, to pasėkoje padarė klaidingą išvadą, kad UAB „Arvartus“ yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į trečiojo asmens kreditoriaus B. M. atskirtąjį skundą ieškovas UAB ,,Arvartus“ akcininkas A. Š. ir kreditorius BUAB ,,Vaicor“ prašo atskirtąjį skundą atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartį nepakeistą.

Atskirasis skundas patenkinamas.

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio penktosios dalies 1 punkto nuostatas bankroto byla iškeliama, kai įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio (savo iniciatyva), nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti nustatant bylos aplinkybes. Prireikus teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1, 10 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Konstatuotina, kad bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės – viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu, kaip jau minėta, nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus įrodymus ir kitus į bylą išreikalautus bei pateiktus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos UAB „Arvartus“ iškėlimo klausimą, vadovavosi į bylą pateikta Buhalterine pažyma apie įmonės finansinę padėtį 2007 m. rugpjūčio 1 d. bei balansu, kuriuose atsispindi, kad atsakovo pradelsti mokėjimai (1 407 987 Lt) sudaro daugiau nei pusę įmonės balanse nurodytos turto vertės (2 155 354 Lt). Teismas, darydamas išvadą, kad įmonės balanse nurodyta atsakovo nekilnojamojo turto vertė yra reali (1 869 476 Lt), nepasisakė dėl į bylą pateiktos 2006 m. birželio mėn. UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymos Nr. 249 P:06 MM, kurioje nurodyta, jog minėto turto vertė yra 2 763 000 Lt (b. l. 114). Abejodamas atsakovo nekilnojamojo turto minėta vertės nustatymo pažyma, teismas taip pat nepareikalavo nustatyti realią atsakovo turimo turto vertę bankroto bylos iškėlimo dienai. Pažymėtina, kad byloje yra nustatyta, jog Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas ginčas tarp UAB ,,Arvartus“ ir UAB ,,Baltijos brasta“ dėl 676 851, 96 Lt priteisimo, tačiau teismas, atsakovo minėtos sumos skolą UAB ,,Baltijos brasta“ priskyręs prie pradelstų, šio ginčo įtakos bankroto bylos iškėlimui nagrinėjamu atveju nepasisakė ir nevertino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad faktas, jog visas atsakovo įmonės turtas yra įkeistas bankams, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas nemokus. Be to, teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog SEB Vilniaus bankas ir Ūkio bankas, sutikdami svarstyti kredito suteikimo galimybę, jokių konkrečių siūlymų nepateikė, iš esmės neanalizavo minėtų bankų, kurie yra atsakovo kreditoriai, ketinimų, taip pat iš esmės nesvarstė atsakovo veiklos galimybių, nereikalavo pateikti įrodymų, patvirtinančių atsakovo veiklos vykdymą bei jos pelningumą.

Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „Arvartus“ nemokumo klausimą, neveikė ex officio, nerealizavo ĮBĮ 9 straipsnio antroje dalyje teismui nustatytų teisių, nesiaiškino pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolos) dydžio ir turto vertės santykio, kuris yra lemiamas kriterijus, konstatuojant įmonės nemokumą.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB ,,Arvartus“ iškelta bankroto byla, naikinama, nes dėl aukščiau nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su įmonės pradelstais įsipareigojimais bei turtu, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Arvartus“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Konstantinas GurinasNijolė PiškinaitėVincas Verseckas