- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-12-30
- Bylos Nr.
- AN2-425-651/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00974-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Vaidas Radvila
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. atstovo advokato Vaido Radvilos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 15 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR_N-2972-2021 A. Š. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 37 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Atliekant planinį patikrinimą (2020 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog A. Š., eidamas (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) uosto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigas ir būdamas atsakingu už atliekų apskaitos vykdymą įmonėje, neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo apskaita būtų tinkamai tvarkoma. Tai yra, (duomenys neskelbtini) per 2020 metus, elektroniniu būdu naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – GPAIS) nerengė atliekų tvarkymo apskaitos žurnalų už 2020 m. I, II ir III ketvirčius. Taip pat, (duomenys neskelbtini), naudojantis GPAIS, nesuformavo ir nepatvirtino atliekų tvarkymo apskaitos suvestinių už 2020 m. I ir II ketvirčius. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 (suvestinė redakcija nuo 2019 m. vasario 2 d.) patvirtintų atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 ir 43 punktų reikalavimus.
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovas advokatas Vaidas Radvila priimtą nutarimą apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi Nr. II-634-549/2021 skundo netenkino ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2972-2021 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. atstovas advokatas Vaidas Radvila nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 15 d. priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Teismo nutartyje padaryta nesuprantama išvada, kad pagal atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentą, kuris yra Taršos leidimo dalis, bendrovė priima ir laiko atliekas. Pabrėžtina, kad šis dokumentas yra techninis dokumentas, apibūdinantis technologinį procesą, kuriuo turi būti vadovaujamasi tvarkant atliekas, tačiau jis negali nei patvirtinti, nei paneigti faktinio atliekų tvarkymo. (duomenys neskelbtini) pagal Taršos leidimą šios veiklos niekada nevykdė ir ginčo dėl to byloje nėra. (duomenys neskelbtini) pagal Taršos leidimą turi teisę tik laikyti atliekas, jokių apdorojimo veiklų (duomenys neskelbtini) neturi teisės vykdyti. Tą patvirtina patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad pagal taršos leidimą (duomenys neskelbtini) suteikta teisė tik priimti ir laikyti atliekas be papildomo apdorojimo, naudojimo, perdirbimo. Nesuprantama faktinėms aplinkybėms prieštaraujanti teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) gali vykdyti atliekų apdorojimą, kaip ir jokio ryšio su byla neturint teismo nurodyta aplinkybė dėl komercinių pasiūlymų gavimo, kurie buvo gauti siekiant parengti dokumentą (planą), bet ne vykdyti kokią nors veiklą. Nustačiusi klaidingas aplinkybes dėl Taršos leidimu suteiktų veiklų apimties, teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad bendrovei esant atliekų tvarkytoja bei turint teisę vykdyti nepavojingų atliekų laikymo ir apdorojimo veiklą, ji privalėjo vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą. Teismo vertinimu, Taisyklių 29 ir 43 punktuose nenumatyta išimčių atliekų tvarkytojui nevykdyti atliekų tvarkymo apskaitos tuo atveju, jei atliekų neturima.
4.2. Pabrėžtina, kad teismas aplinkybei, jog (duomenys neskelbtini) faktiškai atliekų niekada nepriėmė ir nelaikė ir faktiškai šios veiklos nevykdo, nesuteikė jokios reikšmės, nepaisant to, kad Taisyklių 23 punktas atliekų tvarkymo apskaitos pareigą sieja būtent su faktiniu atitinkamos atliekų tvarkymo veiklos vykdymu ir vien leidimo tokiai veiklai turėjimas nesukuria prievolės tvarkyti šią apskaitą. Taisyklių 23 punkte nurodyta, kad atliekų tvarkymo apskaitą privalo vykdyti atliekų tvarkytojai, kurie: (1) vykdo atliekų apdorojimą; (2) vykdo atliekų išvežimą (eksportą) iš Lietuvos Respublikos ir (ar) įvežimą (importą) į Lietuvos Respubliką; (3) atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laiko ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus; (4) surenka ir (ar) veža atliekas; (5) yra prekiautojai atliekomis ir (ar) tarpininkai. (duomenys neskelbtini) neatitinka nei vieno iš kriterijų, nes faktiškai nevykdo atliekų tvarkymo veiklos ir neturi ką apskaityti. Taisyklės nenumato jokios prievolės apskaitą vesti asmenims, kurie tik turi teisę tokią veiklą vykdyti, bet faktiškai jos nevykdo. Įstatymo leidėjas nurodė prievoles ir terminus pildyti atliekų tvarkymo žurnalus ir suvestines tik atliekant veiksmus su tvarkomomis atliekomis (Atliekų apskaitos taisyklių 32 – 42 p.), tačiau nenumato jokių prievolių dėl žurnalų vedimo ar pildymo ir suvestinių teikimo netvarkant atliekų. Todėl, vadovaujantis Taisyklių 23 punktu (duomenys neskelbtini) apskritai nebuvo prievolės pildyti žurnalus ir formuoti bei tvirtinti atliekų tvarkymo apskaitos suvestinių pagal šių Taisyklių 29 ir 43 punktų reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį atliekų laikymas – naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. Nurodyti argumentai patvirtina, kad faktiškai nevykdant atliekų tvarkymo veiklos, atliekų apskaitos vedimo reikalavimas netaikomas, o net jei (duomenys neskelbtini) faktiškai tokias atliekas laikytų, šis reikalavimas jai taip pat nebūtų taikomas dėl to, kad Taisyklių 23 papunktyje nenumatyta prievolė vesti apskaitą kai atliekos laikomos ne jų susidarymo vietoje.
4.3. Teismas padarė faktams prieštaraujančią ir nepagrįstą išvadą, kad metinę ataskaitą galima pateikti tik patvirtinus atliekų apskaitos suvestines. Pažymime, kad metinė ataskaita gali būti pateikiama nevedant atliekų tvarkymo apskaitos ir tai (duomenys neskelbtini) atliko teikdama metinę ataskaitą už 2019 metus. (duomenys neskelbtini) metinę ataskaitą už 2019 metus pateikė laiku, t. y. 2020 m. vasario 7 d. ir ji buvo pateikta GPAIS priemonėmis nevedant atliekų apskaitos žurnalų ir suvestinių už 2019 metus. Tą patvirtina pačioje nutartyje konstatuota faktinė aplinkybė, kad 2019 m. gruodžio 16 d. patikrinimo akte konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) nevykdo atliekų tvarkymo apskaitos, o 2020 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo akte nurodoma, kad metinė ataskaita už 2019 metus pateikta laiku. Tai patvirtina, kad vienintelė faktinės atliekų tvarkymo veiklos nevykdančio ūkio subjekto prievolė yra pateikti metinę ataskaitą, kuri GPAIS priemonėmis gali būti suformuojama nepildant žurnalų ir suvestinių, ir kurią (duomenys neskelbtini) pateikė laiku. Įstatymo leidėjas numato tik vieną prievolę atliekų tvarkytojui faktiškai nevykdančiam atliekų tvarkymo veiklos, t. y. Taisyklių IV skyriaus 48 punkte nustatyta tvarka teikti metines ataskaitas, kurios nėra atliekų apskaitos vykdymo dalis. Šių Taisyklių 48 punktas numato, kad praėjusių kalendorinių metų metinė ataskaita, naudojant GPAIS, pateikiama Agentūrai kiekvienais metais iki balandžio 1 d. Jei ataskaitiniais metais atliekų nesusidarė arba atliekų tvarkymo veikla nebuvo vykdoma, įmonė ar atskiras padalinys ar atliekų tvarkymo įrenginys metinę ataskaitą, kurią GPAIS suformuoja automatiškai su paskutiniais turimais atliekų likučių duomenimis, pateikia iki šiame punkte nurodyto termino. Taisyklių turinio sisteminė analizė patvirtina, kad apskaitą vykdo tie, kas faktiškai tvarko atliekas, o ataskaitas teikia visi – ir vykdantys, ir nevykdantys veiklos atliekų tvarkytojai.
4.4. Institucija 2019 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad (duomenys neskelbtini) 2018 – 2019 metais faktiškai nevykdydama atliekų ir nevesdama atliekų apskaitos, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pažymime, kad Institucija pati apskaitos nevedimą, kai atliekos faktiškai netvarkomos, laikė atitinkančia teisės aktų reikalavimus. Pozicija dėl atliekų tvarkymo apskaitos vedimo privalomumo, kai atliekos netvarkomos, pasikeitė tik po 2019 metų, nepaisant aplinkybės, kad pačių Taisyklių nuostatos, susijusios su prievole vesti atliekų tvarkymo apskaitą, niekaip nepasikeitė. Institucija savo patikrinimo akte nurodo, kad apelianto darbdavys (duomenys neskelbtini) nevykdo atliekų tvarkymo veiklos ir atitinkamai nevykdo atliekų tvarkymo apskaitos ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas, vertindamas šiuos argumentus, be jokio teisinio pagrindo nurodo, kad atsakomybė pagal aukščiau nurodytą patikrinimo aktą buvo netaikyta todėl, kad įmonė vykdė tik atliekų laikymo veiklą, tačiau vėliau nustatyta papildoma sąlyga dėl naudojimo ir šalinimo veiklų, kad šias veiklas įmonė gali vykdyti tik turėdama laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, kadangi Aplinkos apsaugos agentūra šio dokumento negavo, greičiausiai laikyta, kad bendrovė atliekų naudojimo ar šalinimo veiklų nepradėjo.
4.5. Aplinkybė, kad asmuo negali būti laikomas padariusiu pažeidimą, kai vadovaujasi ankstesne kontroliuojančios institucijos teisės aiškinimo ir taikymo praktika, pripažįstama ir Klaipėdos apygardos teismo praktikoje. Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje vertindamas iš esmės tapačias aplinkybes, kai ankstesniais metais atitinkami veiksmai tikrinančios institucijos nebuvo laikomi pažeidimu, nurodė, kad tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo vykdoma ūkinė veikla, nesilaikant aplinkosaugos leidime nustatytų sąlygų, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Apygardos teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju asmuo negalėjo numatyti ir tikėtis, jog Institucija įmonės 2018 metais sunaudotą bendrą kuro kiekį ir leidime nustatytas sąlygas traktuos skirtingai nei ankstesniais metais. Dėl to, įmonei pateikus duomenis apie 2018 metais įmonės sutvarkytų atliekų kiekį, asmuo pagrįstai tikėjosi, kad už įmonės leidime nurodytos sąlygos pažeidimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį jis nebus traukiamas. Reziumuojant apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju asmuo pagrįstai tikėjosi, jog, nesant jokių pasikeitimų galiojančiame teisiniame reglamentavime ir negavus jokios informacijos iš Institucijos ar kitų oficialių valdžios įstaigų apie numatomus taikyti kitokius vertinimo kriterijus tikrinant įmonės 2018 metais sudegintų atliekų kiekį, įmonės 2018 metais sudegintų atliekų kiekio patikrinimas bus vykdomas remiantis tokiais pat kriterijais ir metodikomis, kaip ir analogiški 2017 metų ir 2016 metų veiklos patikrinimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl asmens kaltės (ANK 7, 8, 9 straipsniai), atitinkamai nėra pagrindo asmens veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, nurodytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės, kai atliekų tvarkymo apskaitos nevedimas ankstesniais metais nebuvo laikomas pažeidimu, yra laikytinos oficialia viešojo administravimo subjekto konsultacija pagal ANK 21 straipsnį, kuris numato, kad pagal ANK neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija.
4.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Institucija, net ir laikydamasis pozicijos, kad atliekų tvarkymo apskaitos vedimas (duomenys neskelbtini) netvarkant atliekų yra privalomas, paties (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu privalėjo tokį pažeidimą kvalifikuoti kaip mažareikšmį vadovaujantis VAĮ 36⁹ straipsniu ir Mažareikšmiškumo kriterijų aprašo nustatyta tvarka, o tai atlikus, nebūtų privalomos apeliantui inkriminuojamo pažeidimo sudėties, atitinkamai, atsakomybė apeliantui apskritai nebūtų taikoma. Pagal patikrinimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio redakciją Priežiūros institucijos privalo vertinti teisės aktų reikalavimų nesilaikymo mažareikšmiškumą. Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Aplinkos apsaugos srityje mažareikšmiai pažeidimai privalėjo būti vertinami pagal Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 (toliau – Kriterijų aprašas) 8 punktą (patikrinimo akto surašymo metu ir nutarimo priėmimo metu galiojusi redakcija), kuris numatė, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti priskiriamas prie mažareikšmių, jeigu jis atitinka visus šiame punkte nurodytus kriterijus. Institucija patikrinimo metu neinformavo (duomenys neskelbtini) apie jos vertinimu privalomą ir nevykdytą apskaitos vedimą, nevertino šios aplinkybės mažareikšmiškumo aspektu kaip tai privaloma pagal Viešojo administravimo įstatymo ir Kriterijų aprašo reikalavimus. Tuo atveju jei (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu Institucijos vertinimu padarytas pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip mažareikšmis pagal VAĮ ir pašalintas kaip tai numatyta Mažareikšmiškumo kriterijų aprašo 7 punktą, (duomenys neskelbtini) būtų pateikusi žurnalus ir suvestines patikrinimo metu ir Pareiškėjas apskritai negalėtų būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes nebūtų privalomojo pažeidimo sudėties požymio – pagal VAĮ 36⁹ straipsnį ištaisius mažareikšmį pažeidimą, jo tyrimas nutraukiamas (t. y. laikoma, kad pažeidimas apskritai nepadarytas), o pagal Mažareikšmiškumo kriterijų aprašo 7 p. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik asmuo, nepašalinęs mažareikšmio pažeidimo Mažareikšmiškumo kriterijų aprašo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė, atliekanti vedėjos funkcijas, A. P. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo atmesti A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties ir administracinės teisenos nutraukimo kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Atkreiptinas dėmesys, kad jog pagal Taisyklių 29 ir 43 punktus, atliekų tvarkymo apskaitą (t. y. rengti atliekų tvarkymo apskaitos žurnalus ir atliekų tvarkymo apskaitos suvestines) privalo vesti atliekų tvarkytojai. Šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) turi taršos leidimą (duomenys neskelbtini) su specialiąja dalimi „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas“, taip pat yra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre (registro kodas (duomenys neskelbtini) atliekų laikymui, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, (duomenys neskelbtini) yra atliekų tvarkytoja. Kitaip tariant metalo laikymas yra atliekų tvarkymas.
5.2. Pažymėtina, kad teisės normos imperatyviai nustato prievolę atliekų tvarkytojams vesti atliekų tvarkymo apskaitą nereglamentuojant jokių išimčių, ar atliekų tvarkytojas faktiškai tvarko atliekas, ar ne. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) turi prievolę vesti atliekų tvarkymo apskaitą nepriklausomai nuo to, ar faktiškai tvarko atliekas, ar ne. Objektyviai patvirtinti šiuos duomenis (ar tvarko atliekas ar ne) galima būtų tokiu atveju, jei (duomenys neskelbtini) būtų tvarkiusi atliekų tvarkymo apskaitą. Be to, Taisyklių 48 punkte nustatyta, kad jei ataskaitiniais metais atliekų nesusidarė arba atliekų tvarkymo veikla nebuvo vykdoma, įmonė ar atskiras įmonės padalinys vis vien privalo teikti GPAIS ataskaitas, kurias galima teikti tik patvirtinus atliekų tvarkymo apskaitos suvestines (metų ketvirčių) pagal rengiamus atliekų tvarkymo žurnalus. Tai patvirtina ir prie skundo pridėtas priedas Nr. 5 „(duomenys neskelbtini) pateikti apskaitos žurnalai ir suvestinės“, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo apskaitos suvestinės už 2020 m. I ir II ketvirčius buvo suformuotos ir patvirtintos tik 2021 m. sausio 14 d.
Atsiliepimas
5.3. Taisyklių 51 punktas numato, kad atliekų apdorojimo veiklų sąrašas nurodytas šių taisyklių 2 priede. 2 lentelėje kaip viena iš atliekų naudojimo (apdorojimo) veiklų yra nurodyta R13 veikla, tai yra R1 – R12 veikloms naudoti atliekų laikymas. Šiai veiklai (duomenys neskelbtini) turi leidimą. Institucija sutinka su teismo vertinimu, kad (duomenys neskelbtini) pareiga vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą pagrįstai siejama su Taršos leidimu ir jame esančia specialiąja dalimi „Atliekų apdorojimas (naudojimas ir šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymas“. Darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) yra atliekų tvarkytoja, kuriai teisės normos imperatyviai nustato prievolę vesti atliekų tvarkymo apskaitą.
5.4. Institucija nesutinka su tvirtinimu, jog aplinkybė, kad atliekų tvarkymo apskaitos nevedimas ankstesniais metais nebuvo laikomas pažeidimu, yra laikytina oficialia viešojo administravimo subjekto konsultacija pagal ANK 21 straipsnį, todėl A. Š. negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Minimas patikrinimas buvo atliekamas už 2019 metus ir jame konstatuota, kad patikrinimo metu atliekų tvarkymo veikla – metalo atliekų laikymas (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdoma. Tai, jog tuo metu nebuvo taikyta administracinė atsakomybė, nepaneigia, jog ir šiuo atveju atsakomybė neturi būti taikoma. Priešingai, minėtame patikrinimo akte buvo nurodyta, kad „2019 m. liepos 5 d. pakeistas taršos leidimas, keičiant jo dalį „Atliekų apdorojimas (naudojimas ir šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymas“, kuriame 6 lentelėje nustatyta sąlyga Nr. 5 nepavojingų atliekų apdorojimui: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi nuo 2019 m. sausio 1 d. įmonė atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą gali vykdyti tik turėdama laidavimo draudimo sutartį ir banko garantiją.“ Tokio dokumento iki patikrinimo AAA negavo, todėl tikėtina laikyti, kad (duomenys neskelbtini) nepradėjo atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ankstesnių metų patikrinimo aktas negali būti laikomas oficialia viešojo administravimo subjekto konsultacija.
5.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apelianto teiginiai pagrįsti tik VAĮ ir Tvarkos aprašu, tačiau nesivadovaujama ANK nuostatomis ir Aplinkos apsaugos departamento teisės aktais. ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šioje įstatymo nuostatoje numatyti nusižengimai, kuriuos padarius asmeniui gali būti taikomos ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje įvardinti nusižengimai savaime nėra mažareikšmiai, įstatymas tiesiog numato galimybę juos tokiais pripažinti. Kriterijus, kuriais vadovaujantis nusižengimas laikomas mažiau pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai (ANK 12 straipsnio 2 dalis). Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. AD1-198 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ nustatė kriterijus, kuriais vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta administracinio nusižengimo požymių, dėl kurių Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, turinti veika laikoma mažai pavojinga. Taigi, Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už padarytą veiką, numatytą ANK 247 straipsnio 37 dalyje (Atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas). ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šiame straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas. Tarp ANK 12 straipsnio 1 dalyje išvardintų administracinių nusižengimų nėra veikos, numatytos ANK 247 straipsnio 3 dalyje. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, jog padarytas administracinis nusižengimas laikytinas mažareikšmiu, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
6. 2021 m. gruodžio 17 d. gautas apelianto A. Š. atstovo advokato Vaido Radvilos prašymas dėl įrodymų prijungimo prie bylos, kuriuo prašo prijungti teikiamą 2021 m. gruodžio 10 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-395-417/2021 prie bylos, atsižvelgiant į jį nagrinėjant apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu ir išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai A. Š. pripažino kaltu padarius ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatytą nusižengimą.
10. ANK 247 straipsnio 37 dalis numato atsakomybę už atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymą ar netinkamą tvarkymą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį kilti būtina nurodyti, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Institucijos 2021 m. liepos 15 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nurodyta, jog A. Š. pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau - Taisyklių) 29 ir 43 punktų reikalavimus. Taisyklių 29 punktas nurodo, kad įmonės (atliekų tvarkytojai), jų struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės), atskiri įmonės padaliniai (skyriai) ir (ar) atliekų tvarkymo įrenginiai atliekų tvarkymo apskaitą turi vykdyti elektroniniu būdu naudojantis GPAIS, rengiant atskirus atliekų tvarkymo apskaitos žurnalus. Taisyklių 43 punktas nurodo, kad pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui, už įmonės, įmonės struktūrinio padalinio (filialo, atstovybės) ar atskiro įmonės padalinio (skyriaus) ar atliekų tvarkymo įrenginio atliekų tvarkymo apskaitos vykdymą atsakingas asmuo ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų turi suformuoti ir patvirtinti atliekų tvarkymo apskaitos suvestinę. Nagrinėjamu atveju tarp Institucijos ir apelianto kilo ginčas, ar apeliantas, vadovaujantis Taisyklių 29 ir 43 punktais, turi pareigą tvirtinti atliekų tvarkymo apskaitos suvestines.
11. Institucijos nuomone teisės normos imperatyviai nustato prievolę atliekų tvarkytojams vesti atliekų tvarkymo apskaitą nereglamentuojant jokių išimčių, ar atliekų tvarkytojas faktiškai tvarko atliekas, ar ne. Nurodo, kad vadovaujantis Taisyklių 48 punktu, jei ataskaitiniais metais atliekų nesusidarė arba atliekų tvarkymo veikla nebuvo vykdoma, įmonė ar atskiras įmonės padalinys vis vien privalo teikti GPAIS ataskaitas, kurias galima teikti tik patvirtinus atliekų tvarkymo apskaitos suvestines (metų ketvirčių) pagal rengiamus atliekų tvarkymo žurnalus. Tačiau apygardos teismas su tokia Institucijos pozicija nesutinka. Taisyklių 48 punkte nustatyta, kad praėjusių kalendorinių metų metinė ataskaita, naudojantis GPAIS, pateikiama Agentūrai kiekvienais metais iki balandžio 1 d. Jei ataskaitiniais metais atliekų nesusidarė arba atliekų tvarkymo veikla nebuvo vykdoma, įmonė ar atskiras įmonės padalinys ar atliekų tvarkymo įrenginys metinę ataskaitą, kurią GPAIS suformuoja automatiškai su paskutiniais turimais atliekų likučių duomenimis, pateikia iki šiame punkte nurodyto termino. Šis punktas aiškiai nurodo, kad tuo atveju, jei atliekų nesusidarė ar atliekų tvarkymo veikla nebuvo vykdoma, įmonė privalo pateikti metinę ataskaita. Ši ataskaita bylos duomenimis buvo pateikta nepažeidžiant Taisyklių 48 punkto reikalavimų, t.y. ataskaita buvo pateikta 2020 m. vasario 20 d.
12. Sprendžiant dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį būtina nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) yra atliekų tvarkytoja. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis numato, kad atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą. Tam, kad konkretus subjektas būtų pripažįstamas atliekų tvarkytoju, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, yra būtina užsiimti viena iš minėtoje nuostatoje nurodytų alternatyvių veiklų. Atliekų tvarkytojų, turinčių pareigą vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą, sąrašas įtvirtintas Taisyklių 23 punkte. Minėtame punkte nustatyta, kad atliekų tvarkymo apskaitą privalo vykdyti šie atliekų tvarkytojai: 1) vykdantys atliekų apdorojimą; 2) vykdantys atliekų išvežimą (eksportą) iš Lietuvos Respublikos ir (ar) įvežimą (importą) į Lietuvos Respubliką; 3) atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikantys ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus; 4) surenkantys ir (ar) vežantys atliekas; 5) prekiautojai atliekomis ir (ar) tarpininkai. Asmenų, kuriems įstatymo leidėjas nustatė pareigą vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą, sąrašas yra baigtinis. (duomenys neskelbtini), už kurios atliekų tvarkymo veiklą, jeigu tokia būtų vykdoma, būtų atsakingas A. Š., nepatenka į Taisyklių 23 punkte įtvirtintų atliekų tvarkytojų sąrašą. Institucijos teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) turi pareigą vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą, yra nepagrįsti ir prieštarauja Taisyklėse įtvirtintam reglamentavimui.
13. Kaip buvo minėta, Institucija nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) per 2020 metus, elektroniniu būdu naudojantis GPAIS nerengė atliekų tvarkymo apskaitos žurnalų už 2020 m. I, II ir III ketvirčius, bei naudojantis GPAIS nesuformavo ir nepatvirtino atliekų tvarkymo apskaitos suvestinių už 2020 m. I ir II ketvirčius, ir tuo pažeidė taisyklių 29 ir 43 punkto reikalavimus. Taisyklių 29 punkte yra įtvirtintas atskirų atliekų tvarkymo apskaitos žurnalų rengimas, t. y. įmonės (atliekų tvarkytojai), jų struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės), atskiri įmonės padaliniai (skyriai) ir (ar) atliekų tvarkymo įrenginiai atliekų tvarkymo apskaitą turi vykdyti elektroniniu būdu naudodamiesi GPAIS, rengdami atskirus atliekų tvarkymo apskaitos žurnalus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 32 punktas numato, kad sutvarkytas atliekų kiekis atliekų tvarkymo apskaitos žurnale nurodomas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų sutvarkymo. Šių Taisyklių 33 punktas reglamentuoja, jog atliekų tvarkymo metu susidaręs atliekų kiekis atliekų tvarkymo apskaitos žurnale nurodomas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų susidarymo. Vadovaujantis šių punktų konstrukcija, galima daryti išvadą, kad atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą privalo pildyti asmenys faktiškai tvarkantys atliekas. Konstatuotina, kad atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) faktiškai nevykdo atliekų tvarkymo veiklos, ji neturi ir pareigos Taisyklių 32 punkte įtvirtinta tvarka ir terminais pildyti atliekų tvarkymo žurnalą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 14 punktas numato, kad atliekų susidarymo apskaitos žurnale nurodoma: žurnalo pildymo data, atliekos kodas, pavadinimas, susidaręs atliekų kiekis, kiti GPAIS nurodyti duomenys, reikalingi tinkamai užpildyti atliekų susidarymo apskaitos žurnalą. Ši norma patvirtina, kad žurnalai pildomi faktiškai tvarkant atliekas. Šioje vietoje paminėtinas ir Taisyklių 44 punktas, kuris reglamentuoja, jog jei atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas pildomas ne nuo kalendorinio ketvirčio pradžios, tvirtinama to laikotarpio, per kurį buvo pildomi atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ketvirčio duomenys, atliekų tvarkymo apskaitos suvestinė. Šių normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad atliekų tvarkymo apskaitos suvestinės pildomos apskaitos žurnalų pagrindu. Jei apskaitos žurnalas nėra pildomas, nėra pareigos patvirtinti atliekų tvarkymo apskaitos suvestinės. Apygardos teismas konstatuoja, kad įmonės, įmonės struktūrinio padalinio (filialo, atstovybės) ar atskiro įmonės padalinio (skyriaus) ar atliekų tvarkymo įrenginio atliekų tvarkymo apskaitos vykdymą atsakingas asmuo turi Taisyklių 43 punkte numatytą pareigą tvirtinti atliekų tvarkymo apskaitos suvestines tik faktiškai tvarkant atliekas.
14. Atsižvelgdamas į visus anksčiau aptartus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad A. Š. veiksmuose nesama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 37 dalyje, sudėties požymių visumos, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir priimti naują nutarimą – Institucijos 2021 m. liepos 15 d. nutarimą, kuriuo apeliantas pripažintas padariusiu ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. Š. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.