Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Tomos Laurinaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 1994 m. vasario 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK ) 90 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

2) 2000 m. vasario 22 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

3) 2004 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2009 m. sausio 7 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 10 MGL (1 300 Lt) bauda;

5) 2009 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę subendrinus su 2009 m. sausio 7 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL (1 300 Lt) bauda;

6) 2013 m. spalio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių ir 100 MGL (13 000 Lt) bauda;

7) 2013 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2 600 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimas ir 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda;

8) 2015 m. sausio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2013 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 120 MGL (4 518 eurų) bauda. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtintas Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2016 m. spalio 11 d. nutarimas taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, 2018 m. balandžio 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentus, o būtent: 2020 m. gegužės 3 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), netoli pastato (duomenys neskelbtini), jo vairuotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), sustabdžiusiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnui pateikė svetimus – V. K. vardu išduotus dokumentus, tai yra vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2020 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti asmens kratos metu iš įtariamojo R. S. paimti daiktai: V. K. vardu išduota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2022 m. balandžio 25 d., V. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2021 m. spalio 14 d. (1 t., b. l. 70–81).

2020 m. gegužės 27 d. pakvitavimu liudytojui V. K. grąžinti asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35–36).

Motyvuojamoji dalis

BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-396/2013, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016). Objektyvioji BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas. Pagal tą pačią galiojančią teismų praktiką dokumento laikymas – tai jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Laikant dokumentą neturint tam teisėto pagrindo šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to dokumento laikymo bet kurioje vietoje pradžios. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis.

Pagal teismų praktiką BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku, be kita ko, pripažįstamos asmens tapatybės kortelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013), vairuotojo pažymėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. S., jog jis neteisėtai panaudojo svetimus asmens dokumentus, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, asmens kratos protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga.

Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, jie tarpusavyje neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logišką, tarpusavyje susijusią duomenų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Dėl šių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pagrįstai laikytini įrodymais.

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino ir parodė, jog jis policijos pareigūnui pareikalavus pateikti savo asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, pateikė ne savo, o savo draugo V. K. tikrus asmens dokumentus – asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, kuriuos šis buvo atsitiktinai palikęs jo automobilyje. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų V. K. bei T. P. parodymai. V. K. parodė, jog atsitiktinai draugo R. S. automobilyje jis buvo palikęs savo asmens dokumentus, kuriuos grįžęs iš Kauno A. S. turėjo grąžinti. Liudytojas policijos pareigūnas T. P. parodė, jog jam vykdant patrulio pareigas buvo gautas pranešimas patikrinti automobilį (duomenys neskelbtini) užsienietiškais numeriais, važiuojantį nurodytu adresu. Kadangi jis buvo netoli tos vietos, sustabdė šį automobilį. Paprašius vairuotojo pateikti asmens dokumentą ir vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, išduotus V. K. vardu. Asmuo nuotraukose buvo panašus į vairuotoją, tačiau tuo metu privažiavęs kriminalistas, pavarde (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog vairuotojas pateikė ne savo asmens dokumentus. Vairuotoją pristačius į komisariatą, šis prisistatė (duomenys neskelbtini) pavarde. Šio liudytojo parodymai atitinka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. M. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, jog 2020 m. gegužės 3 d. 21.20 val., (duomenys neskelbtini), įtariant nusikaltimo įvykdymu, pasitelkus patruliuojančius pareigūnus, buvo sulaikytas R. S., kuris vairavo (duomenys neskelbtini) markės automobilį su Vokietijos valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Patruliuojantiems pareigūnams sustabdžius minėtą automobilį, R. S. pateikė svetimo asmens, panašaus į jį patį – V. K., vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Tyrimo metu R. S. policijai buvo žinomas, todėl asmeniui nepavyko prisidengti pašalinio asmens vardu ir pavarde. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, jog R. S. pateikti V. K. vardu išduoti dokumentai yra galiojantys.

Galiojantys asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas neabejotinai yra BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, o aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad šiuos asmens dokumentus R. S. neteisėtai panaudojo, t. y. neturėdamas tam teisėto pagrindo, priešingai, turėdamas pareigą vykdyti policijos pareigūno nurodymus ir pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pateikė savo draugo V. K. atsitiktinai automobilyje užsilikusius dokumentus – asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, taip save pristatydamas kitu asmeniu, t. y. siekdamas nuslėpti savo tikrąją tapatybę. Tai patvirtina, jog kaltinamasis elgėsi neteisėtai.

R. S. būdamas suaugęs pakaltinamas asmuo neabejotinai suvokė, kad svetimo asmens dokumento pateikimas, siekiant nuslėpti savo tapatybę, yra neteisėta, pavojinga veika, nepaisant to, vis tiek taip elgėsi – pateikė ne tik svetimą asmens tapatybės dokumentą, bet ir ne savo vairuotojo pažymėjimą, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Nusikaltimas baigtas, nes asmens dokumentai buvo pateikti policijos pareigūnui pareikalavus.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, konstatuojama, jog byloje anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad R. S. 2020 m. gegužės 3 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), jo vairuotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdžiusiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnui pateikė svetimus – V. K. vardu išduotus dokumentus, tai yra vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta jis tai padarė neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo – turėdamas pareigą vykdyti patrulio reikalavimą pateikti savo asmens dokumentus, kad būtų įsitikinta asmens tapatybe, jis pateikė kito asmens dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, konstatuojama, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto fizinio asmens dokumentų panaudojimo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, teistumai neišnykę (1 t., b. l. 153–164, 2 t. b. l. 1–10), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 17–23), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Klaipėdos filiale neregistruotas (2 t., b. l. 14), VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 12), nedirbantis.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutinka (2 t., b. l. 24–25).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant kiek didesnį nei minimalus baudos bausmės dydis, kurį galima skirti už apysunkius nusikaltimus – 150 MGL.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 100 MGL dydžio bauda.

R. S. 2015 m. sausio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs, tačiau nėra įvykdęs paskirtos 120 MGL dydžio baudos bausmės, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme, iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės baudos bausmės, paskirtos 2015 m. sausio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pridedant dalį (50 MGL) šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 170 MGL dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo R. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 3 d. 21.20 val. (1 t. b. l. 58–59) iki 2020 m. gegužės 5 d. 16.40 val. (1 t., 60–61), tai yra dvi paros (BK 66 straipsnis), vieną parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)) paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, minėtos kardomosios priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 150 MGL, tai yra 7 500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę R. S. paskirti 100 MGL, tai yra 5 000 (penkių tūkstančių) eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta baudos bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti R. S. galutinę subendrintą bausmę – 170 MGL, tai yra 8500 (aštuonių tūkstančių penkių šimtų) eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo R. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 3 d. 21.20 val. iki 2020 m. gegužės 5 d. 16.40 val., tai yra dvi paras, vieną parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad galutinė R. S. paskirta bausmė yra 166 MGL, tai yra 8300 (aštuonių tūkstančių trijų šimtų) eurų, dydžio bauda.

Įpareigoti R. S. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.