- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- S2-9456-1009/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03794-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
- Kategorijos
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Įžanginė dalis
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Loretai Dosinienei,
nedalyvaujant VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus atstovui,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus (toliau - pareiškėjas) prašymą dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti asmens hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas prašo išduoti teismo leidimą pratęsti R. B. hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (aktuali redakcija) 12 straipsnio 1 punkto pagrindu ir tvarka, VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus Poūmių psichikos sutrikimų skyriuje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo pacientės R. B. stacionarizavimo pradžios.
Prašyme nurodyta, kad 2024 m. balandžio 1 d., 22.16 val., į VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus Poūmių psichikos sutrikimų skyrių hospitalizuota R. B., gim., gyv. Pacientė R. B. serga psichikos liga. Nustatyta Dgn.: F 20.0 Paranoidinė šizofrenija. Psichinė būklė sutriko 2017 metais. Iš medicininės dokumentacijos žinoma, kad girdi balsus ir mato vaizdus, namie ieškojo „blakių“, buvo nemiegojusi ir nevalgiusi 2 dienas. Nuo to laiko kelis kartus gydyta VUPL Naujoje Vilnioje, dgn. F20.0. Iš palydinčių tėvų žinoma, kad vaistų nevartoja, kad nuo sausio mėnesio buvo dingusi. Tėvai visur jos ieškojo, tačiau nerado. Šiandien aplinkiniai tėvams perdavė, kad atpažino jų dukrą mieste. Kviesta GMP ir policija. Pasak motinos, iš pacientės užrašų žinoma, kad R. B. girdi balsus, „girdi balsus savo sieloje“. Bėga iš namų, vaikšto apsirengusi žieminiais rūbais, namie vaistų nevartojo. Namie kalbėjo, kad ją pykina, jautė šaltį, todėl kviesta GMP, konsultuota Marijampolės ligoninėje ir atsiųsta stacionariniam gydymui į Kauną.
Pacientė orientuota teisingai vietoje, laike, savyje. Bendrauja, atsako į klausimus, tačiau įsitempusi, nepatikli, epizodais tampa psichomotoriškai sujaudinta. Nuotaika kvaišoka, emocijos dirglios, provokuojasi pykčio reakcijos. Mąstymas lėtesnio tempo, stokoja nuoseklumo, vietomis rezonuojantis. Klinikoje psichozinė simptomatika, išlieka kliedesinis nusistatymas tėvų atžvilgiu, juos vadina netikrais tėvais, teigia, kad su jais negyvens, ieškos savo vaiko, neva esančio užsienyje, teigia, kad pati būdama kūdikiu buvo pagrobta iš savo tikrų tėvų. Atsisako bet kokios jai siūlomos pagalbos, nesigydo, bėga iš namų. Kelis kartus buvo paieškoma. Savo būsenai nekritiška, išsekusi, kelia grėsmę savo sveikatai. Paskirtų medikamentų nevartoja, būklė pablogėjusi - pasireiškė paranoidinė simptomatika. Būseną ir elgesį įtakoja kliedesiai. Stebimi epizodai, kuomet pacientė kelia grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, todėl jai reikalingas stacionarinis gydymas. Dėl blogos psichinės būsenos nerekomenduojama R. B. dalyvauti teismo posėdyje nei gyvai, nei nuotoliniu būdu.
Teismo posėdžio metu hospitalizuotino asmens R. B. atstovė advokatė prašo pareiškėjo prašymą tenkinti ir išduoti leidimą pratęsti R. B. hospitalizavimą ir gydymą LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje, nes jos sveikatos būklė yra bloga ir gydymas jai reikalingas.
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.
Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, pagal kurio 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, jis Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.
Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens hospitalizavimo ir (ar) gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje paciento hospitalizavimo ir (ar) gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo hospitalizacijos ir (ar) gydymo pradžios.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog R. B. serga psichikos liga. Nustatyta Dgn.: F 20.0 Paranoidinė šizofrenija. Psichinė būklė sutriko 2017 metais. Iš medicininių dokumentų žinoma, kad girdi balsus ir mato vaizdus, namie ieškojo „blakių“, buvo nemiegojusi ir nevalgiusi 2 dienas. Nuo to laiko kelis kartus gydyta VUPL Naujoje Vilnioje. Paskutinį kartą LSMU KL PK MS gydyta 2024 m. kovo 14 d. – 28 d. Šiuo metu žinoma, kad R. B. vaistų nevartoja, kad nuo sausio mėnesio buvo dingusi. Tėvai visur jos ieškojo, tačiau nerado, aplinkiniai atpažino jų dukrą mieste bei pranešė tėvams. Kviesta GMP ir policija. Pasak motinos, iš pacientės užrašų žinoma, kad R. B. girdi balsus, „girdi balsus savo sieloje“. Bėga iš namų, vaikšto apsirengusi žieminiais rūbais, namie vaistų nevartojo. Namie kalbėjo, kad ją pykina, jautė šaltį, todėl kviesta GMP, konsultuota Marijampolės ligoninėje ir atsiųsta stacionariniam gydymui į Kauną.
Šiuo metu yra R. B. psichikos būsenos pablogėjimas, pasireiškiantis pavojingu elgesiu sau ir kitiems (nenuoseklaus mąstymo, stebimi išryškėję psichozės simptomai, psichomotorinis sujaudinimas, emocinis neadekvatumas, neprognozuojamas elgesys, pacientė nekritiška nei susirgimo, nei savo būklės atžvilgiu), todėl jai reikalingas stacionarinis gydymas. Iš medicininių dokumentų matyti, kad dėl sutrikusios ir paūmėjusios pacientės R. B. psichikos yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei.
2024 m. balandžio 2 d. Konsiliumas konstatavo, jog paūmėjus ligai, vyraujant kliedesiams, klausos pseudohaliucinacijoms, stebimas emocijų neadekvatumas, pacientė nekritiška nei susirgimo, nei savo būklės atžvilgiu, todėl jai reikalingas stacionarinis gydymas. Taip pat dėl pacientės R. B. psichinės būsenos nerekomenduojama jai dalyvauti teismo posėdyje nei gyvai, nei nuotoliniu būdu.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, sprendžia, jog pareiškėjo prašymas dėl R. B. hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas partęsti R. B. hospitalizavimą ir gydymą VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus Poūmių psichikos sutrikimų skyriuje vieno mėnesio laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo jos atvykimo į gydymo įstaigą laiko - 2024 m. balandžio 1 d. 22.16 val.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prašymą tenkinti.
Pratęsti R. B., gim., hospitalizavimą ir gydymą VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus Poūmių psichikos sutrikimų skyriuje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens hospitalizavimo ir gydymo pradžios - 2024 m. balandžio 1 d. 22.16 val.
Nutartis vykdoma skubiai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.