- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-40-107-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- D. G.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. G., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams;
pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, pernešdamas daiktus iš buto (duomenys neskelbtini), į transporto priemonę, stovėjusią (duomenys neskelbtini) kieme, pagrobė J. M., gim. (duomenys neskelbtini), priklausiusius daiktus už 1685 litus, o būtent: 20 litų vertės dušo želę, 30 litų vertės losjoną, 7 litų vertės rankų kremą, 12 litų vertės plaukų šampūną, 20 litų vertės veido pienelį, 20 litų vertės skystį makiažui valyti, 20 litų vertės skutimosi gelį, 10 litų vertės vyrišką skutimosi gelį, 50 litų vertės kremą Q10, 5 litų vertės dušo gelį, 35 litų vertės kojų dezodorantą, 3 vnt. bendros 6 litų vertės skutimosi peiliukus „Gillette“, 5 litų vertės rudos spalvos batų tepalą, 15 litų vertės baltos spalvos batų tepalą „Salamander“, 35 litų vertės kvepalus rudos spalvos stikliniame buteliuke, 35 litų vertės vyriškus kvepalus stikliniame buteliuke, 50 litų vertės kvepalus skaidriame stikliniame buteliuke, 50 litų vertės moteriškus kvepalus stikliniame buteliuke su žaliu lapu, 25 litų vertės plaukų džiovintuvą, 60 litų vertės plaukų džiovintuvą, 2 vnt. bendros 70 litų vertės pilkos spalvos garso kolonėles „Tochibo“, 150 litų vertės cukraus kiekio kraujyje matuoklį, 30 litų vertės peilį ragine rankena, 15 litų vertės suvenyrinį atlenkiamą peilį, 20 litų vertės rankinį signalizatorių, 10 litų vertės skaičiavimo mašinėlę, 3 vnt. dekoratyvinių kriauklių, kurių vienos didesnės spiralės formos vertė 20 litų, rusvos spalvos ir dviejų mažesnių šviesiai pilkos ir gelsvos spalvų vertė po 15 litų, iš viso 30 litų, 300 litų vertės apie 100 vnt. įvairių šalių suvenyrinių monetų ir medalių kolekciją, 200 litų vertės laikrodį geltonos spalvos metaline apyranke su kitoje laikrodžio pusėje išgraviruotu tekstu „Už ilgametę tarnybą ir data 1997-12-29“, 30 litų vertės laikrodį balta metaline apyranke ir korpusu, mėlynos spalvos ciferblatu, 25 litų vertės laikrodį balto metalo apyranke ir korpusu, su ratuko imitacija vietoj rodyklių, 100 litų vertės kišeninį sidabrinį laikrodį, 120 litų vertės rankinį laikrodį su juodos spalvos odine apyranke žalios spalvos ciferblatu, 20 litų vertės rankinį baltos spalvos laikrodį be apyrankės, 35 litų vertės vyrišką rankinį laikrodį geltonos spalvos korpusu su juodos spalvos odos imitacijos apyranke ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini) pasą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. teigia, kad kaltu prisipažino visiškai, bylos nevilkino, žala nepadaryta, nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam jokių pretenzijų neturi. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad žala nepadaryta, būdamas laisvėje dirbo, tačiau nelegaliai, nes neturėjo asmens tapatybės kortelės, padėjo nedirbantiems tėvams, kurie gyvena iš pašalpos. Būdamas įkalinimo vietoje padėti tėvams negali. Nuteistasis nurodo, kad jo tėvas ir 12 metų brolis yra neįgalūs, juos prižiūri mama, gyventi iš pašalpų jiems labai sunku. Nuteistojo tvirtinimu, nusikaltimą jis padarė nesuvokdamas, ką daro, anksčiau taip nebūdavo, pavogti daiktai jam reikalingi nebuvo, todėl nelabai gali paaiškinti, kodėl juos pasisavino. Apeliantas nurodo, kad turėjo galvos traumą, sirgo meningitu, jo nuomone, viskas įvyko dėl šios ligos, pastaruoju metu taip pat nesuvokia, ką daro. Nuteistojo tvirtinimu, nusikaltimai, numatyti BK 178 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., nėra sunkūs, kad būtų galima skirti realią laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, buvo galima paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Nuteistojo teigimu, kai kaltinamasis pripažįsta kaltę visiškai, nevilkina bylos, nuoširdžiai gailisi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas yra numatęs galimybę neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis D. G. prašo jam paskirtą bausmę sumažinti arba pakeisti švelnesne bausmės rūšimi.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1p., 2 p.).
Nuteistojo D. G. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo D. G. nusikalstamos veikos pagal BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai. Savo kaltės nuteistasis neneigia.
Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę D. G., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Nuteistasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3, 4 d.), nusikalto teistumui neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). D. G. anksčiau teistas 2 kartus, iš kurių vieną kartą už nusikaltimą nuosavybei bei kitą kartą už nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai (b. l. 67–68), baustas administracine tvarka (b. l. 77–83), niekur nedirba, žala atlyginta.
Teismo išvada, jog nuteistasis D. G. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, yra pagrįsta. Nuteistasis D. G., atlikęs ankstesnę bausmę, galėjo dirbti, padėti savo tėvams ir gyventi normalų, visuomenei priimtiną gyvenimą, tačiau netrukus po to, kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos, vėl padarė naujus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (b. l. 68). D. G. nusikalstamas veikas daro vieną po kitos, lėšas pragyvenimui įgyja nusikalsdamas, savo elgesio keisti net nebandė. 2006-09-15 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., jam buvo paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė bei įpareigojimai būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą per vienerius metus, tačiau nuteistasis D. G. atlikti laisvės apribojimo bausmę vengė, nesilaikė teismo nustatytų įpareigojimų, todėl laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista areštu. Atlikdamas laisvės apribojimo bausmę, padarė naują nusikalstamą veiką pagal BK 199 str. 1 d., už kurią buvo nuteistas 2009-02-27 nuosprendžiu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nelinkęs pasitaisyti. Duomenų, jog nuteistasis dėl kokių nors persirgtų ligų negali atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Tai, jog, nuteistojo teigimu, jis nesuvokia, ką daro, jo atsakomybės už padarytus nusikaltimus nelengvina.
Esant tokioms bylos aplinkybėms, paskyrimas švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti D. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins.
Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam D. G. už padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį, jos dydžius parinko teisingai. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra žymiai mažesnės negu BK 178 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, nėra aiškiai per griežtos, tačiau teismas, subendrindamas už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, taikė neteisingą bausmių subendrinimo būdą, todėl nuosprendžio dalis dėl neteisingo bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo keistina.
Nuosprendžiu nustatyta, kad D. G., grobdamas J. M. priklausiusį turtą, tuo pačiu metu tais pačiais veiksmais pagrobė ir J. M. dokumentą – pasą. Tokie nuteistojo veiksmai sudaro idealiąją sutaptį. Idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas D. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes turėjo bendrinti vadovaudamasis ne BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, bet taikyti BK 63 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatytą bausmių apėmimo būdą – griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., kolegija
nusprendž i a:
Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 str. 1 d. paskirtą devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 302 str. 1 d. paskirtą vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.