Telšių apylinkės teismo nutarimas

2018-03-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-46-1037/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-26
Bylos Nr.
A15.-46-1037/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Pažeidėjas
K. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15-46-1037/2018
Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00001-2018-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1;16.9.6;16.9.10
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 26 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. B.

institucijos surašiusios protokolą atstovei Astai Končienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 422 straipsnio 7 dalį bei 426 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2017 m. gruodžio 24 d., 00.30 val., (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vengė pasitikrinti blaivumą. Transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Šalies argumentai

K. B. su pažeidimu nesutiko, nurodė, kad ne jis vairavo transporto priemonę, o jo pažįstamas T. T.. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jis ketino parduoti transporto priemonę Audi A8, o T. T. ketino ją pirkti prieš apžiūrėdamas transporto priemonę, minėtas asmuo, jam pasiskambino. Jie susitiko pas jo dėdę A. J. ir nuėjo iki jo pussėrės bei pasiėmė transporto priemonę, su kuria nuvažiavo į miestelio centrą. Ten susitiko pažįstamą K. U. ir visi kartu grįžo pas jo dėdę į kiemą, o T. T. išlipęs iš automobilio pabėgo. Tada iš paskos atvažiavo policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos surašiusios protokolą atstovė nurodė, kad pažeidimas įrodytas pareigūnų parodymais, kurie matė kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo persėdo iš vairuotojo pusės į keleivio. Institucijos atstovės teigimu, šie pareigūnų parodymai nebuvo paneigti, buvo nuoseklūs, o kitų liudytojų parodymai, nenuoseklūs, todėl jais tikėti negalima. Esant nurodytoms aplinkybėms institucijos atstovė, prašė paskirti K. B. baudą pagal jam inkriminuojamus straipsnius.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – LR ANK) atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka nustatytus administracinio nusižengimo požymius (LR ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat asmuo administracine tvarka atsako tik tada, kai jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (LR ANK 2 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo K. B., jis buvo surašytas dėl to, kad jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vengė pasitikrinti blaivumą. Taip pat asmeniui buvo inkriminuoti pažeidimai dėl to, kad transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šie pažeidimai jam buvo inkriminuoti vadovaujantis pareigūnų tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašu, kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais.

Teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą turi įvertinti visus byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumą. Visų pirmiausia vertinant tuos įrodymus, kuriais grindžiamas pažeidimas asmeniui, konstatuotina, kad jie nėra visiškai nuoseklūs. Bylą nagrinėjant teisme buvo apklausti visi pareigūnai, kurie stabdė jiems nestojusį automobilį. Policijos automobilyje buvę pareigūnai, kurie pirmieji nusivijo transporto priemonę, L. L. ir K. M. nurodė, kad matė kaip asmuo vilkintis šviesios spalvos striukę persėdo iš vairuotojo pusės į keleivio vietą. L. L., kuris vairavo tarnybinį policijos automobilį nurodė, kad šį faktą jis matė per Audi A8 galinio vaizdo stiklą (teismo posėdžio garso įrašas 2018 m. vasario 14 d. nuo 34 min.), tačiau kaip matyti iš vaizdo įrašo Nr. 1831 policijos automobilis privažiavo prie stabdomo automobilio šono ir policijos pareigūno regėjimo laukas neapėmė stabdomo automobilio galinio vaizdo stiklo. Tam, kad stabdomo automobilio galinis stiklas būtų pareigūno regėjimo lauke, pareigūnas su automobiliu turėjo privažiuoti lygiagrečiai nestojusiam automobiliui iš galo, tačiau kaip matyti iš vaizdo įrašo, jis privažiavo iš šono iki nestojusio automobilio galo, bet ne lygiagrečiai automobilio galui. Taip pat ir liudytojo K. M. parodymai nėra visiškai nuoseklūs. Kaip nurodė liudytojas (teismo posėdžio garso įrašas 2018 m. vasario 14 d. nuo 51 min.), jis sėdėjo šalia vairavusio kolegos ir dar neišlipęs iš automobilio pamatė, kaip asmuo šviesia triuke persėdo iš vairuotojo į keleivio pusę. Kaip nurodė pareigūnas, jis priėjo prie keleivio pusės ir atidaręs tos pusės dureles pamatė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tačiau kaip matyti, iš minėto vaizdo įrašo, policijos pareigūnas eina prie vairuotojo pusės, o ne keleivio. Taip išlieka logiškai nepaaiškinama aplinkybė, kodėl policijos pareigūnas matęs, kaip asmuo persėda iš vairuotojo pusės į keleivio pusę, iš karto neprieina prie tos pusės, į kurią persėdo asmuo. Antrojo policijos ekipažo pareigūnė V. J. teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas 2018 m. vasario 14 d. nuo 1 val. 1 min.) nurodė, kad vairuotojas, kuris sėdėjo šalia vilkėjo šviesią striukę. Nepaisant to, kad vėliau, ji atsakydama į institucijos surašius protokolą atstovės klausimą pasitaisė ir nurodė, kad už vairo sėdėjo asmuo su šviesia striuke, o šalia jo nieko nebuvo, tačiau šis parodymų koregavimas vertintinas kaip parodymų nenuoseklumas. Taip pat anksčiau duotus parodymus iš esmės paneigia antrojo policijos ekipažo pareigūnas A. P. (teismo posėdžio garso įrašas 2018 m. vasario 14 d. nuo 1 val. 8 min. 40 sek.) vairavęs automobilį, kuris nurodė, kad šalia Audi A8 vairavusio automobilį asmens, sėdėjo dar vienas žmogus. Teismo vertinimu, taip buvo paneigta pirmiau parodymus davusių pareigūnų pozicija, kad asmuo su šviesia striuke persėdo iš vairuotojo į keleivio pusę, kurioje niekas nesėdėjo.

Aplinkybę, jog automobilį vairavo ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B., o kitas asmuo parodė ir kartu su K. B. važiavęs bei gale sėdėjęs K. U., kuris nurodė, kad su K. B. ir jam nepažįstamu asmeniu susitiko miestelio centre. Jiems pakalbėjus jie įsėdo į transporto priemonę ir išvažiavo iš centro. Automobilį vairavo asmuo, kurio jis nepažįsta. Pasak liudytojo, jis vilkėjo raudonos spalvos striukę (Aplinkybę, kad šios spalvos striukę vilkėjo T. T. teismo posėdžio metu patvirtino jis pats). Šias aplinkybes, jis nurodė ne tik teismo posėdžio metu, tačiau iš karto po įvykio paėmus iš jo paaiškinimus. Aplinkybę, kad transporto priemonę vairavo ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B., o asmuo norėjęs iš jo pirkti automobilį policijos pareigūnams nurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš karto po incidento. Šią aplinkybę patvirtino ir policijos pareigūnas K. M. (teismo posėdžio garso įrašas 2018 m. vasario 14 d. nuo 52 min. 20 sek.). Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš karto ir nenurodė konkretaus asmens vairavusio automobilio vardo ir pavardės, neeliminuoja fakto, jog jį vairavo ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, aplinkybę, kad transporto priemonę vairavo T. T. nurodė, jis pats teismo posėdžio metu, kuris vyko 2018 m. kovo 12 d. Pasak T. T., jis susiskambino su K. B. bei susitiko, nes norėjo pabandyti pastarojo automobilį, kadangi jį norėjo pirkti. Faktą, kad asmenys susiskambino bei galėjo susitikti pavirtina telefoninių pokalbių išklotinės, nes telefono skambučiai fiksuoti prieš juos stabdant policijos pareigūnams (b. l. 68). Taip pat nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi K. U. iš karto po incidento parodymuose nurodytas laikas. Pasak šio liudytojo, jis K. B. ir asmenį vairavusį transporto priemonę sutiko miestelio centre apie 23 val. 25 min., o tai yra iki tol, kol juos stabdė policijos pareigūnai (b. l. 16).

Teismo vertinimu nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimas asmeniui, yra pernelyg prieštaringi, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismo įsitikinimu, pagal inkriminuojamų pažeidimų pavojingumą ir už juos gresiančią atsakomybę, jie turi būti įrodyti iš esmės nepaliekant jokių abejonių ar dvejonių dėl padaryto pažeidimo. Toks poreikis iškyla iš asmens nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. Ši konstitucinė norma suponuoja išvadą, kad administracinių teisės pažeidimas asmeniui negali būti grindžiamas prielaidomis, neaiškumais. Visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Taip pat negalima sutikti su institucija, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė pažeidimus numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kaip teismo posėdžio metu nurodė institucijos atstovė, šiose teisės normose numatytas pažeidimas asmeniui buvo inkriminuojamas atlikus paiešką duomenų bazėje pagal valstybinį numerį, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų ir K. B. paaiškinimu, jis prieš kelias dienas įsigijęs transporto priemonę pasikeitė valstybinius numerius, todėl policijos pareigūnai pagal naujuosius transporto priemonės numerius neradę apdraustos transporto priemonės su technine apžiūra nepagrįstai nustatė pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad atmestinas institucijos atstovės argumentas, jog draudimą senasis transporto priemonės savininkas galėjo nutraukti, todėl asmuo turėjo iš naujo apsidrausti. Tokia institucijos pareigūnės pozicija vertintina kaip prielaidos nesudarančios pagrindo asmeniui taikyti administracinę atsakomybę. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, jei draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Taigi institucija taikydama administracinę atsakomybę asmeniui už tai, kad jo transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, turėjo įrodyti, kad draudėjas parduodamas automobilį nutraukė sutartį su draudiku ir taip neperdavė draudimo naujajam savininkui, tačiau to padaryta nebuvo. Priešingai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad senasis savininkas perdavė jam draudimo polisą ir jis yra galiojantis (b. l. 31–34). Taip pat pateikė duomenis apie galiojančio automobilio techninę apžiūrą (b. l. 35-37).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną pradėtą pagal 2017 m. gruodžio 29 d. protokolą dėl K. B. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.

Teisėjas Tomas Pukšmys