Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria nebuvo patenkintas jo prašymas sušvelninti bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-05-30 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. bei 233 str. 1 d. ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 1997-09-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2015-05-15 nutartimi nuteistojo V. Š. prašymą taikyti jo atžvilgiu BK pakeitimo įstatymą Nr. XII-1554, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį jo teisinę padėtį, atmetė.

Nuteistasis V. Š. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-15 nutartį, prašo ją panaikinti bei atleisti nuo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, o jam turi būti taikomi BK pakeitimai. Nuteistasis pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-05-30 nuosprendžiu jis buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl jam pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. bei 233 str. 1 d. buvo paskirta didesnė laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju, pakeitus Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnį, 56 straipsnį, 62 straipsnio 3 dalį, pasikeitė ir jo teisinė padėtis, tai yra minėti teisės aktai švelnina jo teisinę padėtį. Toks įstatymas turi grįžtamąja galią ir turi būti taikomas ir asmenims, kurie jau atlieka teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog sprendimas atmesti nuteistojo prašymą buvo priimtas pagrįstai.

Kaip minėta, V. Š. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-05-30 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. bei 233 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-05-30 nuosprendžiu V. Š. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu (8 b.l.), jam paskirta didesnė laisvės atėmimo bausmė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Nuteistasis V. Š. prašyme nurodo, kad jam, kaip pavojingam recidyvistui, vadovaujantis BK 56 straipsniu, buvo paskirta griežtesnė bausmė nei įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Jo teigimu, nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigalioję BK 27, 56 ir 62 straipsnių pakeitimai švelnina jo teisinę padėtį, todėl jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti sušvelninta.

2015 m. kovo 19 d. Nr. XII-1554 įstatymu (įsigaliojusiu nuo 2015-03-24) pakeisti BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsniai. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., pakeistas BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas, nurodant, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje. Taip pat minėtu įstatymu buvo pakeistas ir BK 56 straipsnis. Palyginus ankstesnę BK 56 straipsnio redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija matyti, kad naujai priimtu įstatymu buvo panaikinta BK 56 straipsnio 1 dalis ir dabar galiojantį BK 56 straipsnį sudaro tik viena dalis, reglamentuojanti, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog minėtos teisės normos iš esmės nepakito, todėl skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, jog įsigaliojęs naujas baudžiamasis įstatymas neturi įtakos V. Š. paskirtai bausmei. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-05-30 nuosprendžio priėmimo metu galiojusios BK 56 straipsnio ir 62 straipsnio redakcijos, taip pat numatė teorinę galimybę nuteistajam pagal BK 62 straipsnio nuostatas paskirti mažesnę bausmę negu nustatyta BK 56 straipsnyje. Tačiau teismas, skirdamas bausmę V. Š., nenustatė faktinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, todėl ir įsigaliojus aukščiau nurodytų įstatymų pakeitimams, naujai neatsirado nei teisinio, nei faktinio pagrindo nuteistajam paskirtą bausmę sušvelninti, taikant BK 62 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-15 nutartimi pagrįstai buvo atmestas V. Š. prašymas, o skundžiamą nutartį naikinti ir priimti priešingą sprendimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.