Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini),, pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1994 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 3 dalį, nubaustas laisvės atėmimo 3 metams 3 mėnesiams bausme, paleidžiant lygtinai su bandomuoju laikotarpiu 3 metams;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, nubaustas galutine subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausme;

3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, skirta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų laisvės atėmimas;

4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, jam skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmę subendrinus su 2011 m rugpjūčio 8 d. nutartimi skirtos bausmės neatlikta dalimi, skirta galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir skirta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams; 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė;

7) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., jam skirta galutinė 60 parų arešto bausmė, 2020 m. sausio 23 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę, teistumas neišnykęs;

8) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., jam skirta galutinė 60 parų arešto bausmė, 2021 m. gegužės 7 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis G. M. smurtavo artimoje aplinkoje, 2021-10-24 apie 16 val. 00 min., namuose, esančiuose adresu, (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia savo šeimos nariui - broliui Ž. M., rankos kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius nukentėjusiajam Ž. M. į veido sritį, taip nukentėjusiajam Ž. M. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021-10-24 apie pietus bare pradėjo vartoti alkoholį. Jautėsi apgirtęs, gėrė vienas, grįžo namo apie 16 val. Namuose buvo mama ir jo taip pat neblaivus brolis Ž. M., kur ir su kuo jis vartojo alkoholį nežino. Namuose buvo ir brolio Ž. M. draugė R B. Abu jie buvo neblaivūs. Namo kambaryje jam žiūrint televizorių prie jo priėjo brolis Ž. M., kuris be žodžių ir niekur nieko koja spyrė jam į lūpą, jam neskaudėjo, bet tai jį labai supykdė. Kilnodamas savo kojas jis jį pavadino "gaidžiu", o tai jį labai smarkiai įžeidė. Dėl to jis atsistojo ir jam rankos kumščiu sudavė į veidą, sudavė tris kartus, sudavė smarkiai, savo smūgiais jam prakirto lūpą, matė, kad bėgo kraujas. Tą padarė tyčia, galėjo jam pradėjus daryti nesąmones iš namų išeiti ir nesivelti į konfliktą, tačiau jam neatlaikė nervai ir jam sudavė. Jo girtumas jo veiksmams įtakos neturėjo, būtų broliui sudavęs ir blaivas, nes jis nepakeliamai priekabus. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,7 promilių girtumą, jį sulaikė išvežė į (duomenys neskelbtini) areštinę. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė broliui fizinį skausmą, dėl to labai gailisi. Nori patikslinti, kad jo brolis jam ne kiek spyrė, kiek neblaivus kilnojo kojas jam sėdint kambaryje ant lovos, jis mano, kad brolis bandė jam įspirti, bet buvo labai smarkiai neblaivus, jis buvo basas, jo kojos sąlytis su jo lūpa buvo švelnus, vos juntamas, fizinio skausmo jam jis nesukėlė, bet jis jį erzino visą laiką grįžęs iš įkalinimo įstaigos, jis kiekvieną dieną yra neblaivus, girtas būdamas keikiasi, prasivardžiuoja, jam neatlaikė nervai. Prieš tai davė parodymus klaidingus, nurodė, kad jis jam pirmas sukėlė fizinį skausmą, tą padarė, norėdamas save pateisinti, gindamasis. Brolis Ž. M. parodymų jo pakeisti neprašė, pats susisiekė su tyrėja dėl apklausos ir paprašė pakeisti parodymus, nes suprato, kad pasielgė negerai. Dabar apie įvykį davė visiškai teisingus parodymus (b. l. 72-75, 83-86);

3. Be kaltinamojo prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia kita rašytinė bylos medžiaga: nukentėjusiojo Ž. M. parodymai (b. l. 28-31); įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-18); nukentėjusiojo asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo apatinė lūpa sutinusi, mėlynos spalvos, matoma 8 cm ilgio mėlynos spalvos kraujosruva per visą apatinė lūpos ilgį, matoma mėlynos spalvos kraujosruva 4 cm ilgio 4 cm aukščio kairės pusės smakro dalyje, matoma kirstinė žaizda virš nukentėjusiojo viršutinės lūpos, dešinėje pusėje. Matomas paraudęs dešinės akies obuolys. Ant nukentėjusiojo veido, po nosimi, virš viršutinės lūpos yra šviesiai mėlyna kraujosruva per visą lūpos ilgį. Apžiūrėjus asmens matomas kūno dalis, daugiau kūno sužalojimų nepastebėta. (b. l. 32-37); liudytojos R. B. parodymais (b. l. 52-55); „Bodycam“ užfiksuotų vaizdo įrašais įvykio vietoje (b. l. 24-26); alkoholio kiekio matuoklio parodymais, kuriais G. M. nustatytas 2,76 promilių girtumas (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas ir priimtinas teismo baudžiamasis įsakymas.

4. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad G. M. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui – broliui – fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog G. M. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

6. G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už kitas nusikalstamas veikas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

7. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Todėl, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog G. M. teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina bausmė – areštas (BK 49 straipsnis). Vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

8. BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. padarė smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

10. G. M. buvo sulaikytas, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, 2021-10-24, 16.39 val., paleistas 2021-10-25, 11.50 val. Sulaikyme išbūta viena para įskaitytinos į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).

11. G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. skirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti G. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. 1 (vieną) parą, ir laikyti G. M. atlikusiu 1 (vieną) arešto bausmės parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, G. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius po arešto bausmės atlikimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento vykdant šį baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas.

Nuteistasis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam neatvykus pataisos įstaiga privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo

Nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs G. M. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.