Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. Č. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimo Ž. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo manymu, atsižvelgiant į 2016-04-07 KET pažeidimo aplinkybes, apibūdinančias jo padaryto pažeidimo pobūdį ir neigiamų padarinių nebuvimą, jo asmenybę ir elgesį po pažeidimo padarymo, konstatuotina, jog šioje administracinėje byloje Ž. Č. už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 129 straipsnį, paskirta 1158 eurų dydžio bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, nes paskirtas automobilio konfiskavimas yra neproporcingas pareiškėjo padaryto pažeidimo pavojingumui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog jis yra sąžiningas ir paprastas Lietuvos Respublikos pilietis - niekada nebaustas ir neteistas.

Pareiškėjo Ž. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl Ž. Č. kaltės padarius ATPK 129 str., 124¹ str. 8 d. numatytus pažeidimus nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016-04-07 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Pareiškėjo Ž. Č. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepagrįstai taikytos papildomos administracinės nuobaudos t.y. daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso G. R. konfiskavimo.

ATPK 26 str. 1 d. nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 129 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 129 str. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones <...> - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas Ž. Č. skirtą administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai ir administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto pažeidimo aplinkybes ir pagrįstai nenustatė jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurioms esant būtų galima nekonfiskuoti kitam asmeniui – G. R. nuosavybės teise priklausančio automobilio.

Nagrinėjamu atveju su automobiliu Mercedes-Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas Ž. Č. inkriminuotas pažeidimas. Taigi, šis automobilis atitinka ATPK 26 str. 1 d. numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo priemonė. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus už ATPK 129 str. nurodytą pažeidimą numatytą galimybę konfiskuoti transporto priemonę, darytina išvada, kad automobilio Mercedes-Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimas buvo pagrįstai nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Šis automobilis, nors ir nepriklauso nuosavybės teise pareiškėjui, tačiau šiuo atveju jis buvo konfiskuotas visiškai pagrįstai.

Tam, kad nagrinėjamu atveju Ž. Č. neskirti papildomos nuobaudos – G. R. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria pareiškėjas padarė ATPK 129 numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš automobilio savininkės G. R. valią. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas tokio fakto nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo argumentus bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad automobilio Mercedes-Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė G. R. yra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl yra pagrindas pažeidėjui Ž. Č. skirti papildomą nuobaudą – automobilio konfiskavimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio savininkė G. R. perduodama automobilį vairuoti pareiškėjui, žinojo, kad automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti – vairuoti transporto priemonę neturint teisės bei esant neblaiviam, ir tam neprieštaravo, ko pasėkoje Ž. Č. padarė pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog G. R. duodama parodymus neva tai nepastebėjusi ir nesupratusi, kad pareiškėjas yra neblaivus, siekia išvengti galimo transporto priemonės konfiskavimo ir jos parodymai yra aiškiai prieštaraujantys kitų surinktų įrodymų visumai. Taip pat pažymėtina ir tai, jog pati G. R. apklausta apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, kad Ž. Č. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau sąmoningai perleido jam valdyti jai priklausantį automobilį, taigi jau vien ši aplinkybė atitinka ATPK 26 str. 1 d. 1 p.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nevengė pasitikrinti girtumo, su policijos pareigūnais nekonfliktavo, nuoširdžiai gailisi, nagrinėjamu atveju negali būti pripažintos pakankamu pagrindu netaikyti transporto priemonės konfiskavimo ar vertinti, kad tokiu būdu nubaudžiamas administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-04-08 nutarime „Dėl ATPK 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Be to, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008).

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog Ž. Č. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad paskirta papildoma nuobauda automobilio konfiskavimas, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti švelnesnės nuobaudos taikymą nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis.

Pažymėtina, jog darydamas tokį administracinį teisės pažeidimą, Ž. Č. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo šeimos interesams ir jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokio pažeidimo, kuris galėtų lemti automobilio konfiskavimą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilis nebuvo paimtas prieš automobilio savininkės valią, daroma išvada, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas paskirtas teisėtai, o transporto priemonės savininkė, manydama, kad pažeistos jos turtinės teisės, gali ginti jas civilinio proceso tvarka, išsiieškant iš kalto asmens jam dėl automobilio konfiskavimo padarytą žalą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmos instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, todėl jį naikinti ar keisti Ž. Č. apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo Ž. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.