- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- ATP-213-719/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00054-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Jolanta Gasparavičienė Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-213-719/2013
2013 m. birželio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
T. L. Anykščių rajono apylinkės teismui pateiktu skundu prašė pripažinti 2013-01-10 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę neteisėtu, panaikinti transporto priemonės nuvežimo aktą Nr. 100 ir grąžinti jam priverstinai nuvežtą automobilį „C. E.“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi T. L. skundas buvo atmestas motyvuojant tuo, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina tokį reguliavimą, kai siekiant užtikrinti galimo sprendimo įvykdymą yra apribojamos asmens teisės disponuoti savo turtu, o nagrinėjamu atveju būtinybė užtikrinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymą laikytina aukštesniu gėriu už transporto priemonės savininkui galimai kilsiančius nepatogumus.
Šalies argumentai
Apeliacinius skundu T. L. prašo panaikinti 2013-03-25 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartį ir 2013 m. sausio 10 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę pripažinti neteisėtu, panaikinti transporto priemonės nuvežimo aktą Nr. 100, ir grąžinti priverstinai nuvežtą automobilį. Nurodo, jog transporto priemonė „C. E.“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežta iš apelianto močiutei L. D. priklausančios sodybos kiemo praėjus dviems paroms po apeliantui inkriminuojamo pažeidimo padarymo, automobilis netrukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, taip pat nebuvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės, todėl vien ta aplinkybė, kad apeliantas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str., nėra ir negalėjo būti teisėtas pagrindas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnams priimti sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę. Skunde taip pat pabrėžia, jog ATPK 264 str. 1 d. nuostatos negali būti taikomos neatsižvelgiant į ATPK 269 str. 7 d. numatytas sąlygas, dėl ko nesant abiejų ATPK 269 str. 7 d. išvardintų sąlygų, policijos pareigūnas priėmė neteisėtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą T. L. apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą nepakeistą ir T. L. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panašaus pobūdžio bylose yra pripažinęs, kad tikslais, numatytais ATPK 264 str. transporto priemonės priverstinis nuvežimas yra teisėtas, net ir nesant ATPK 269 str. 7 d. numatytų sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N575-7291/2010).
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 264 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas, transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti, laivo stabdymas, laivo tikrinimas, laivo sulaikymas. ATPK 271 str. numatyta suinteresuoto asmens teisė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba apylinkės teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. N444 – 1736/2007) ATPK 271 str. numatyto administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo paskirtis yra pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą.
Vienas iš administracinių teisės pažeidimų uždavinių, numatytų ATPK 248 straipsnyje, yra užtikrinti priimamo nutarimo įvykdymą. Teismų praktika pripažįsta, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (LVAT 2011 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-280/2011). Pagal ATPK 264 straipsnio 1 dalį, tokios priemonės taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 269 str. 7 d. numatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso <...> 130² str. (pakartotinis transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) <...>, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Taigi priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš priemonių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai užtikrinti, jos taikymo tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, jos tikslai yra inter alia užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, užtikrinti nutarimų, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylose, vykdymą. Transporto priemonės priverstiniu nuvežimu iš esmės siekiama užtikrinti saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, ar viešąją tvarką, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, o taip pat užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (tame tarpe ir išvengti turto sugadinimo, praradimo), užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą.
Pagal aukščiau aptartų normų reguliavimą, priverstinis transporto priemonės nuvežimas dėl pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, gali būti taikomas tiek tais atvejais, kai tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, tiek siekiant užtikrinti nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymą. Tais atvejais, kai transporto priemonė priverstinai nuvežama, siekiant užtikrinti galimą transporto priemonės konfiskavimą, šiai administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonei netaikytina ta sąlyga, kad tai trukdo transporto ir pėsčiųjų eismui ar kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Akivaizdu, kad aptartos ATPK normos, reglamentuojančios priverstinį transporto priemonės nuvežimą, galimo konfiskavimo atvejais šios priemonės nesieja su trukdymu eismui. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje be kita ko yra numatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Taigi tais atvejais, kai padaromas pažeidimas, už kurį nėra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, priverstinai nuvežta tokia transporto priemonė gali būti grąžinama, pašalinus sąlygas, dėl kurių jinai buvo nuvežta. O galimo konfiskavimo atvejais, tokios transporto priemonės grąžinimas (išskyrus atvejus, kai konfiskuojama) siejamas tiktai su administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimu. Todėl darytina išvada, kad tokios priemonės taikymas galimo konfiskavimo atvejais yra leidžiamas ne tik, kai tai trukdo eismui ar pažeidžia kitų asmenų teises, bet ir tais atvejais, kai siekiama įgyvendinti vieną iš ATPK 248 ir 264 straipsniuose numatytų uždavinių bei tikslų – užtikrinti priimamo nutarimo įvykdymą.
Taikant tokią priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas, yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis transporto priemone. Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tačiau nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu, ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus, turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
ATPK 130² straipsnio, dėl kurio padarymo T. L. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, sankcijoje vairuotojui yra numatyta transporto priemonės konfiskavimo galimybė. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės priverstiniu nuvežimu iš esmės siekiama užtikrinti ne saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, bet būsimo nutarimo įvykdymą, tai yra, už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą transporto priemonės konfiskavimą. Todėl priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra proporcinga priemonė, kuria siekiama ATPK numatytų tikslų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-03-25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, todėl jos naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.