- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-94/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- R.R.
- Atsakovas
- VšĮ Aukštaičių šeimos, VšĮ Panevėžio, viešajai įstaigai Aukštaičių
- Trečiasis asmuo
- V. D. S., UAB „BTA Draudimas“
- Advokatai
- Laima Svidrienė, Dalia Zeleckienė, Algimatas Kolpertas, Eugenijas Oganauskas
- Kategorijos
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,
atsakovo VšĮ Aukštaičių šeimos klinika atstovams advokatei Daliai Zeleckienei, Romualdui Gasiūnui,
atsakovo VšĮ Panevėžio infekcinė ligoninė atstovams advokatui Algimatui Kolpertui, Laimai Sakalauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-29-544-2007 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Aukštaičių šeimos klinika, viešajai įstaigai Panevėžio infekcinė ligoninė, tretiesiems asmenims atsakovų pusėje, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. D. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,BTA Draudimas“, A. M., V. M., V. D., N. Ch., V. M., G. Š., J. V., D. K., Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl 4 222 Lt turtinės bei 300 000 Lt neturtinės žalos, kilusios dėl tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų pacientui nesuteikimo, atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. R. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 4 222 Lt turtinei žalai ir 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.245. 6.246, 6.248-6.251, 6.263, 6.264, 6.281, 6.283, 6.284, 6.288 str.) (1 t., b. l. 4-8; 2 t., b. l. 102-111). Nurodė, kad 2004 m. rugsėjo mėnesį naktį iš 14 d. į 15 d. susirgo jos vyras P. R.; 2004-09-15 rytą šeimos gydytoja V. D. S. telefonu nurodė P. R. vartoti paracetamolį ir pažadėjo atvykti 13.00 val., tačiau atvyko tik apie 15.00 val. kartu su jos iškviesta GMP tarnyba. Gydytoja paklausė P. R. plaučius, pasižiūrėjo gerklę, tačiau nematavo kraujo spaudimo, nepatikrino širdies darbo, nedarė elektrokardiogramos, liepė GMP tarnybos darbuotojui suleisti analginą ir paskyrė savaitę vartoti vaistus Amoksiklav, po to nurodė ateiti į sveikatos priežiūros įstaigą, o esant sveikatos pablogėjimui – paskambinti jai. Vartojant minėtą vaistą, ligonio būklė negerėjo, temperatūra svyravo nuo 34 iki 40 laipsnių, krėtė šaltis, o su gydytoja V. D. S. susisiekti pavyko tik 2004-09-20. Tą dieną nuvykus į VšĮ Aukštaičių šeimos klinika (toliau – Klinika) buvo paimtas P. R. šlapimas tyrimui ir kitą dieną - 2004-09-21 išrašytas siuntimas kraujo tyrimui bei plaučių rentgeno nuotraukai. Iš vyro P. R. (mirusiojo) žodžių ieškovei žinoma, kad gydytoja atsisakė guldyti vyrą į stacionarą, nors šis to prašė. 2004-09-20 vakare, ypač pablogėjus sveikatos būklei, GMP tarnybos darbuotojai P. R. pristatė į VšĮ Panevėžio infekcinę ligoninę (toliau – Ligoninė), kurioje tik 2004-09-22, jai reikalaujant, buvo paimtas kraujas sterilumo nustatymui ir tik 2004-09-24 gautas tyrimo rezultatas apie tai, kad kraujyje rastos auksinio stafilokoko bakterijos; P. R. buvo perkeltas į reanimacijos skyrių, kuriame 2004-09-26 mirė. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VMAI prie SAM) atliko Klinikoje P. R. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrimą ir kontrolę, bei nustatė, kad, negerėjant ligonio būklei, išliekant nusiskundimams karščiavimu ir šaltkrėčiui, gydytoja V. D. S. nepanaudojo visų ištyrimo galimybių, t. y. įtardama plaučių uždegimą, nedelsiant nesiuntė ligonio atlikti rentgenologinio krūtinės ląstos tyrimo, nevertino skiriamo medikamentinio gydymo efektyvumo, neįformino siuntimo stacionariam gydymui, kaip numatyta Sutarties Nr. 10-84 4.1.3 punkte. 2004-12-15 VMAI sprendimu Nr. 1A-201-533K Klinikos administracijos vadovui nurodyta įvykdyti privalomus nurodymus trūkumams pašalinti, o gydytojai V. D. S. pareikšta pastaba. Ieškovės nuomone, sveikatos priežiūros paslaugas netinkamai teikė Klinikos gydytoja V. D. S., kuri diagnozavo ŪRVI, tačiau aprašė tik karščiavimo su bendra intoksikacija požymius, o ne ŪRVI būdingus simptomus. Karščiavimo dėl bakterinės infekcijos galimybę ji be tyrimų atmetė, ligai nustatyti bendrą kraujo, šlapimo, rentgenologinį krūtinės ląstos tyrimą paskyrė tik 6-ąją karščiavimo dieną, nepatikrino vaisto Amoksiklav poveikio efektyvumo, ir nors jis buvo neefektyvus ir neveiksmingas, 2004-09-20 liepė tęsti tą patį gydymą. 2004-09-20 ligonis turėjo būti nusiųstas stacionariam ištyrimui, prie atsisakymo nuo stacionaro nėra parašo. Gydytoja V. D. S. nesilaikė SAM 1995-04-25 įsakymu Nr. 217 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN7:1995 „Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ 6.3 punkto reikalavimo neaiškiais atvejais bei negerėjant ar blogėjant paciento būklei, nedelsiant konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siųsti pacientą konsultuoti, stacionariai ištirti ir gydyti. Gydytoja turėjo pagrindą įtarti sepsį, nes ligos istorijoje nurodė, kad įtaria pneumoniją, kurios sukėlėjas nenustatytas, todėl turėjo imtis priemonių jam nustatyti. VMAI nerado duomenų, kur ir kada buvo planuojama atlikti kraujo tyrimus. Bendras kraujo tyrimas, kraujo pasėlio mikrobiologiniam tyrimui paėmimas ir antibiotikogramos tyrimo atlikimas būtų pakeitę ligos diagnozę, gydymą. Ieškovės teigimu, P. R. gydymas ligoninėje buvo netinkamas, nes paskirtas gydymas penicilinu, kuris neveikia auksinio stafilokoko bakterijų, kraujo pasėlis mikrobiologiniam tyrimui paimtas tik 3-ąją gydymo dieną, bet ne 2004-09-21, kada diagnozuotas septinis procesas, o laiku tai atlikus būtų išvengta mirties, be to, gydymui skirti netinkami vaistai. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro 4 222 Lt: karstas, apranga ir aprengimas - 622 Lt, žvakės ir gėlės - 200 Lt, ritualinės paslaugos giedotojams - 400 Lt, kunigo paslaugos - 220 Lt, duobkasiai - 200 Lt, salės nuoma - 100 Lt, gedulingi pietūs - 880 Lt, autobuso ir karsto vežimo mašinos nuoma - 200 Lt, kapavietės sutvarkymas - 1400 Lt, būsimos išlaidos galutiniam kapavietės sutvarkymui. Be to, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė 300 000 Lt neturtinę žalą, nes su mirusiuoju santuokoje gyveno nuo 1973 metų, užaugino vieną vaiką, dėl mirties patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Ieškovei buvo diagnozuotas nerimo ir depresinis sutrikimas, adaptacijos sutrikimas. Be to, mirus P. R. ieškovei nebepakanka pajamų tinkamam savęs ir turto išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Aukštaičių šeimos klinika prašė ieškinį atmesti (1 t., b. l. 36-41; 2 t., b. l. 127-130). Nurodė, kad bendrosios praktikos gydytoja V. D. S., teikusi P. R. pirminės asmens sveikatos priežiūrą, 2004-09-15 atvyko pagal iškvietimą pas jį į namus ir diagnozavo ūmų respiracinį virusinį susirgimą, psoriazinį poliartritą, deformuojančią poliartrozę su kairio klubo sąnario koksartroze, išeminę širdies ligą, paskyrė gydymą arbata, antibiotikais Amoksiklav, paracetamoliu, Metindol retard. 2004-09-17 telefonu iš paciento sužinojo, kad temperatūra nukrito, jaučiasi geriau, todėl buvo nurodyta tęsti paskirtą gydymą ir atvykti konsultacijai 2004-09-20. 2004-09-20 nurodžius, kad iš vakaro temperatūra buvo pakilusi iki 39,8, laipsnio, krėtė šaltis, buvo sąnarių skausmai, buvo įtarta ŪVRS, ūmus pielonefritas, virusinė pneumonija, paskirti šlapimo, kraujo tyrimai, plaučių rentgenograma. Pagal skubius šlapimo tyrimus nustatytas toksinis nefritas karščiavimo fone, todėl pasiūlyta stacionarinis ištyrimas bei gydymas, kurio P. R. laikinai atsisakė. Teigia, kad gydytoja V. D. S. ieškovės nurodytų neteisėtų veiksmų nepadarė.
Atsakovas VšĮ Panevėžio infekcinė ligoninė prašė ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas ir neįrodytas, arba palikti jį nenagrinėtu nesilaikius išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnį, pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių (1 t., b. l. 196-198; 2 t., b. l. 132-139). Atsakovo teigimu, ieškovė nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu neįrodė Ligoninėje tuo metu sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų, bylos trečiųjų asmenų, neteisėtų veiksmų, jų kaltės.
Tretysis asmuo V. D. S. prašė ieškinį atmesti atsakovo VšĮ Aukštaičių šeimos klinika nurodytais motyvais (1 t., b. l. 59-63; 2 t., 156-160).
Tretysis asmuo UAB „BTA Draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos fakto (1 t., b. l. 152).
Kiti tretieji asmenys prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, o ieškinį atmesti atsakovių, trečiojo asmens V. D. S. nurodytais motyvais (2 t., b. l. 162-166; 168-169; 171-178; 180-184).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė ieškinį (3 t., b. l. 230-242). Teismas nurodė, kad ieškovė R. R. buvo P. R., mirusio 2004-09-27 dėl stafilokokinio sepsio, sutuoktinė nuo 1973-11-16 (1 t., b. l. 10, 11).
Teismo teigimu, Klinikos bendrosios praktikos gydytoja V. D. S. pagal ieškovės iškvietimą atvykusi į paciento namus 2004-09-15 P. R. diagnozavo ŪVRI ir paskyrė gydymą. 2004-09-17 telefonu gydytojai buvo pranešta, kad paciento temperatūra nukrito iki 37,6°C -36,8°C, jaučiasi geriau, todėl jam nurodyta pirmadienį atvykti tyrimams ir tęsti gydymą. 2004-09-20 P. R. lankėsi pas atsakovę Klinikoje, nustatyta diagnozė: ŪVRI, ūmus pielonefritas?, virusinė pneumonija?; paskirti šlapimo, kraujo tyrimai, plaučių rentgenograma, nes įtartas toksinis nefritas karščiavimo fone. 2004-09-20 Klinikoje atliktas bendras šlapimo tyrimas, o nuo stacionarinio ištyrimo ir gydymo P. R. laikinai atsisakė. 2004-09-20 21.40 val. P. R. stacionarizuotas VšĮ „Panevėžio infekcinė ligoninė“ skubos tvarka pagal SAM įsakymo III-7 punktą GMP siuntimu, nustatyta diagnozė: erkinis encefalitas? Eksikozė II-III0, Hiperterminis sindromas, Bronchopneumonija?. Sveikatos priežiūros paslaugas teikė Ligoninės gydytojai A. M., V. M., V. D., N. Ch., V. M., G. Š., J. V., D. K. 2004-09-20 21.45 min. nustatyta preliminari diagnozė: erkinis encefalitas? Hiperterminis sindromas. Eksikozė II-III0, sudarytas tyrimų planas. 2004-09-21 atliktas pilvo organų echoskopinis tyrimas ir krūtinės ląstos rentgenograma, įtartas diferecijuotas septinis procesas, paskirtas ir, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, į tai, kad 2004-09-23 iš kraujo išaugo aerobiniai ir anaerobiniai mikroorganizmai, ryškėjo pneumonijos vaizdas, koreguotas gydymas. 2004-09-24 iš kraujo išaugo Stafylococcus aureus (auksinis stafilokokas) ir augo anaerobai. Gilėjant intoksikacijai ir septiniam procesui, P. R. perkeltas į Intensyvios terapijos skyrių su diagnoze pneumonija dešinėje, septinis šokas, KPN II; sudarytas gydymo planas, tačiau pacientas P. R. 2004-09-26 mirė. Įvertinus anamnezės duomenis ir kliniką, buvo nuspręsta klinikinę diagnozę rašyti: sepsis (Stafylococcus aureus), septinis dekompensacinis šokas, DODS, lėtinis reumatoidinis artritas. Ši nustatyta klinikinė diagnozė nepatvirtinta patologoanatominio tyrimo, nes jo buvo atsisakyta.
Teismo nuomone, ieškovė neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo, t. y. neįrodė, kad atsakovai ir jų darbuotojai, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, žalos pobūdį ir kitas aplinkybes, nevykdė pareigų, kad atliko veiksmus, kuriuos draudžia teisė, ar nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Buvo atlikti visi esminiai tyrimai ir stebėjimai, galimi atsakovų lygio ligonėse, sudarantys pagrindą diagnozei dėl ligos ir tolesnio gydymo metodų. Ligoninėje nustatyti faktai: paciento kraujotakos ir kvėpavimo funkcijos rodiklių (duomenų apie centrinį veninį spaudimą) nebuvimas medicininiuose dokumentuose, dėl ko negalima tiksliai įvertinti infuzinės terapijos ir infuzuojamų vaistų į veną dozavimo tikslumo, vaisto lazikso ir kitų vaistų reikalingumo ir naudingumo, pagal ekspertų pateiktas išvadas, nesant patologoanatominio tyrimo, nėra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad rėmėsi liudytojų parodymais, 2006-02-27 deontologinės teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. EDM 36/06 (01) (3 t., b. l. 36-50), tačiau, atsižvelgiant į tai, jog P. R. nebuvo atliktas patologoanatominis tyrimas, pagal klinikinius duomenis nustatyta mirties priežastis gali būti vertinama tik kaip numanoma (3 t., b. l. 109-110, ligos istorijos duomenys).
Teismo nuomone, V. D. S. 2004-09-15 nustatė P. R. diagnozę - ŪVRI laiku, tinkamai, ji buvo adekvati paciento būklei, klinikiniams simptomams, aprašytiems medicininiuose dokumentuose. Buvo laiku paskirti ir atlikti būtini diagnostiniai tyrimai, o skirti kokius nors specifinius tyrimus, nesant indikacijų, nebuvo pagrindo, nebuvo pažeisti ir Gydymo instrukcijų, kokybės vadybos sistemos procedūrų reikalavimai. Todėl gydytojos V. D. S. veiksmai nesusiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su P. R. mirtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo teigimu, Klinikos šeimos gydytoja V. D. S. savo darbe turėjo vadovautis ne LR SAM 1995-04-25 įsakymu Nr. 217 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN7:1995 „Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“, kurios pažeidimus konstatavo VMAI prie SAM, bet SAM 1999-12-16 įsakymu patvirtintos medicinos normos MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ nuostatomis, kurios pažeidimų nei VMAI prie SAM patikrinimo metu, nei ekspertizės metu, LR medicinos praktikos įstatymo 12 straipsnyje numatyta institucija nenustatė. VMAI prie SAM išvadoms padaryti esminę reikšmę turėjo ieškovės pateiktų siuntimo kraujo tyrimui ir išrašo iš medicininių dokumentų rentgenologiniam tyrimui nuorašai, kurie inspekcijai buvo pateikti neatitinkantys originalų arba nukopijuoti taip, kad nematyti svarbios informacijos. Objektyviais duomenimis nepagrįsta išvada, kad, įtardama plaučių uždegimą, gydytoja V. D. S. nedelsiant nesiuntė atlikti rentgenologinio krūtinės ląstos tyrimo ir kitų tyrimų, nes pacientas juos atlikti buvo siunčiamas nedelsiant, tą pačią dieną ir jis turėjo realias galimybes tai padaryti. Teismo VMAI audito išvadose iš esmės nurodyti atsakovo VšĮ „Aukštaičių šeimos klinika“ ir gydytojos V. D. S. organizacinio techninio pobūdžio trūkumai, kuriuos apsvarstęs atsakovas ėmėsi priemonių jiems pašalinti, tačiau tie trūkumai nėra jokio lygio priežastiniame ryšyje su P. R. teiktomis medicinos paslaugomis (1 t., b. l. 115-117).
Teismas nurodė, jog stafilokokinis sepsis nebuvo pacientui anksčiau diagnozuotas ne dėl to, kad tam nesiimta visų galimybių, bet dėl to, kad tyrimuose nesimatė objektyvaus pagrindo diagnozuoti ar įtarti stafilokokinį sepsį. Įvertinus 2004-09-21 radiologinio tyrimo duomenis, 2004-09-20 atliktas plaučių ištyrimas negalėjo parodyti būdingos septiniam procesui plaučių patologijos. Pagal ekspertizės akto duomenis, gydymas Intensyvios terapijos skyriuje buvo neadekvatus. Kaip paaiškino ekspertas Saulius Vosylius, tai reiškia, kad gydytojų veiksmai gydant sunkų kraujotakos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumą turėjo būti aktyvesni ir atliktas detalesnis ligonio tyrimas. Tačiau ekspertas patvirtino ir tai, kad septinio šoko gydymui vaistai iš esmės buvo parinkti tinkamai, tik, nesant pakankamos informacijos apie paciento kraujotakos ir kvėpavimo funkcijos rodiklius, negalima spręsti apie infuzinės terapijos ir vazopresorių dozavimo tikslumą; negalima atsakyti, kokią įtaką tai turėjo P. R. mirčiai, nes neatliktas patologijos (patologoanatominis) tyrimas, kuris tegalėjo objektyviai atskleisti patologinio proceso išplitimo pobūdį, organų sistemų pažeidimo laipsnį, struktūrinius plaučių pakitimus, inkstų būklę mikroskopiniame ir makroskopiniame lygmenyje, tačiau bet kokiu atveju tai galėjo tik netiesiogiai ir nežymiai įtakoti gydymo baigties rezultatus. Todėl nėra pakankamo pagrindo nesutikti su ekspertų išvada, jog tarp Ligoninės gydytojų veiksmų, tiriant ir gydant pacientą P. R. nuo 2004-09-20 iki 2004-09-26, ir jo mirties nenustatyta tiesioginio ryšio.
Teismo teigimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė neteisėtos veikos, žalos, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, o byloje esantys įrodymai paneigė atsakovų gydytojų kaltę, todėl teismas nevertina turtinės ir neturinės žalos dydį įtakojančių ieškovės pateiktų įrodymų ir neišsako argumentų dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R.R. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007-07-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, o teismui netenkinus šio prašymo, pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2007-07-05 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisti (4 t., b. l. 2-15). Savo skundą apeliantė motyvuoja tuo, kad:
1. Atsakovai privalo įrodyti jų gydytojų veiksmų nekaltumą ir teisėtumą, todėl laikytina, kad atsakovai yra kalti, kol neįrodys jų kaltės dėl žalos atsiradimo nebuvimo (CK 6.246- 6.249 str.). Pacientą ir gydytoją sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma maksimaliomis pastangomis, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/1999).
2. Atsakovų gydytojų veiksmų kaltumą ir neteisėtumą, jų kaltės dėl žalos atsiradimo buvimą įrodo tai, kad:
a) gydytoja V. D. S. P. R. diagnozavo ūmią virusinę respiratorinę infekciją (ŪVRI), nors šią ligą pakankamai patvirtinančių požymių nebuvo, o P. R. ligai nustatyti reikalingus tyrimus paskyrė tik 6-tą karščiavimo dieną, nors bendras kraujo tyrimas būtų padėjęs gydytojai diagnozuoti bakterinę infekciją. V. D. S. P. R. paskyrė vaistą Amoksiklavą 2004-09-15 ir visiškai nevertino jos taikyto gydymo efektyvumo, be to, ji negalėjo 2004-09-20 tokio sunkaus ligonio, koks buvo P. R., išleisti namo iš Klinikos, jo atsisakymas gydytis stacionare turėjo būti įformintas raštu. Pagal VMAI prie SAM tyrimo duomenis, ji pažeidė Sutarties Nr. 10-84 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugu teikimo draudžiamiesiems ir šių paslaugu apmokėjimo” 4.1.3. punktą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996-03-26 įsakymu Nr. 274 patvirtintas Lietuvos medicinos normų MN 14:1996 ,,Bendrosios praktikos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė” 6.3. punktą, todėl Klinikos gydytojų susirinkime V. D. S. skirta drausminė nuobauda – pastaba;
b) hospitalizavus P. R. į infekcinę ligoninę, jam buvo paskirti netinkami vaistai, per vėlai paimtas kraujo pasėlis mikrobiologiniam tyrimui.
3. M. U. parodymai yra melagingi, nes ją su atsakovu (Klinika) bei trečiuoju asmeniu (V. D. S.) sieja darbo santykiai ir ši liudytoja yra ekonomiškai priklausoma nuo Klinikos bei suinteresuota išlaikyti gerus santykius su V. D. S.. Taip pat melagingi liudytojo M. V. parodymai, o Mykolo Romerio universiteto TMI Vilniaus skyriaus ekspertai, atlikę šioje byloje ekspertizę, buvo neobjektyvūs, šališki ir jų ekspertizė yra neteisinga.
4. Atstovavimo išlaidų - 8000 Lt priteisimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į sunkią ieškovės turtinę padėtį (ieškovė pensininkė, gauna tik 639,32 Lt dydžio pensiją, kitų pajamų neturi, jai skirta 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba), į tai, kad ieškovė našlė, invalidė, gyvena viena, ir vis negali atsigauti po vyro mirties, dėl kurios patyrė didelių materialinių išlaidų, ir dėl kurios ieškovei labai pablogėjo sveikata, vertintinas kaip papildoma bausmė ieškovei. Be to, atsakovui VšĮ Aukštaičių šeimos klinikai priteista 4956 Lt suma viršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1P-85 patvirtintus rekomendacinius tokių išlaidų dydžius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Panevėžio infekcinė ligoninė prašo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia tuo, kad:
1. Ekspertai R. Raudys, M. Kasiulevičius, E. G. Kuncienė, S. Vosylius nurodė, kad nesant atlikto patologoanatominio tyrimo negalima tiksliai nustatyti mirties priežasties ir negalima tiksliai įvertinti mirusiojo organų pažeidimų, bei nustatyti, ar gydymas buvo tinkamas. Pagal turimus įrašus medicininiuose dokumentuose, kurie yra byloje, gydymas buvo tinkamas ir priežastinio ryšio tarp paskirto gydymo bei mirties - nenustatyta. Patologoanatominis tyrimas neatliktas dėl pačios ieškovės veiksmų - ieškovė atsisakė šio tyrimo. Todėl ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp gydytojų nerūpestingumo ir padarytos žalos - P. R. mirties, taip pat gydytojų kaltės, o juridinio asmens atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti konkrečių darbuotojų neteisėti veiksmai (CPK 135 str. 1 d. 3 p., CK 6.248 str. 3 d.).
2. Nuo 2004-09-15 iki 2004-09-20, ligonio būklei negerėjant, P. R. dėl savo paties veiksmų (neveikimo) nebuvo gydytojų prižiūrėtas. 2004-09-26 jam suteiktas gydymas ir taikytos reanimacinės priemonės buvo tinkamos. Nors ekspertas teismo posėdžio metu ir išvadoje nurodė, kad gydymas buvo neadekvatus, tačiau tai nereiškia, jog netinkamas. Ekspertas paneigė ryšį tarp P. R. mirties ir reanimacinių priemonių taikymo.
3. Atstovavimo išlaidos priteistos pagal CPK normas, todėl šioje dalyje naikinti teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Aukštaičių šeimos klinika prašo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia tuo, kad:
1. Gydytoja V. D. S., atlikdama visus veiksmus ir priimdama sprendimus, buvo maksimaliai atsargi, rūpestinga ir profesionali. Tą patvirtino TM ekspertas R. Raudys ir kiti ekspertai.
2. Vertinant atsakovo (Klinika) veiksmus, būtina atsižvelgti į ambulatorinių paslaugų teikimo specifiką, kai yra akivaizdi rizika dėl nežinojimo, kaip pacientas laikosi paskirto gydymo ar režimo: paciento būklę galima vertinti ir daryti sprendimus tik iš jo subjektyvių pasakojimų, išgyvenimų.
3. P. R., apeliantės prašymu, nebuvo atliktas patologoanatominis tyrimas, todėl tikroji jo mirties priežastis nėra patikimai patvirtinta, nes neatlikus skrodimo, sudėtinga įvertinti paciento mirties aplinkybes.
4. Apeliantė atsakovo neteisėtus veiksmus grindžia vieninteliu rašytiniu įrodymu -Valstybinės medicinos audito inspekcijos ataskaita ir sprendimu, kurie nuneigti atliktos TME duomenimis, ekspertų paaiškinimu (išvada), kitomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Be to, VMAI darbuotojus suklaidino pati apeliantė, pateikdama netinkamai atšviestus dokumentus (siuntimą tyrimui ir rentgeno nuotraukai), savo ranka įrašydama datą į siuntimo dokumentus. Tai patvirtino TME savo išvadoje (9 atsakymas), minėtos galimybės nepaneigė ir 2007-06-08 liudytoja apklausta Rasa Bakšienė, atlikusi VMAI tyrimą.
5. Vertinant atsakovo veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad diagnozė P. R. tiek Klinikoje, tiek Ligoninėje iš karto nebuvo patvirtinta dėl netipinių laboratorinių ir rentgeno tyrimų rezultatų, netipinės ligos eigos.
6. Vertinant Lietuvos medicinos normos MN 7:1995 ,,Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė”, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 1995-04-25 įsakymu Nr. 217, pažeidimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad gydytoja D. S. yra bendrosios praktikos gydytoja ir jos funkcijas, pareigas, teises, kompetenciją ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos medicinos norma MN 14:1999 ,,Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė”, patvirtinta 1999 m. gruodžio 16 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 553, be to, į tai, kad 1995-04-25 sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 217 nėra skelbtas ,,Valstybės žiniose”, o, vadovaujantis įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” 1995-04-25 10 straipsniu, ministerijų teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo ,,Valstybės žiniose”, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena. Ministerijų priimti teisės aktai negalioja, kol jie nepaskelbti ,,Valstybės žiniose”. Todėl 1995-04-25 sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 217 yra negaliojantis.
7. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas pagrįstai atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir į tai, kad apeliantė vilkino bylos nagrinėjimą, be to, atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo V. D. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą grindžia atsakovų atsiliepimuose nurodytais esminiais argumentais, papildomai nurodydama, kad Klinikos gydytojų susirinkimas jai drausminės nuobaudos neskyrė, o pareiškė pastabą dėl medicininės dokumentacijos įforminimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apeliantės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, bei neturėjo pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimų dėl teismo sprendime nurodytų motyvų.
Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė apima pareigą atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (CK 6.263 str., 6.250 str.). Neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, ir nukentėjusiojo sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tik patyręs nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu, taip pat nukentėjusiojo mirties atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005).
CK 6.264 straipsnyje numatyta samdančio darbuotojo asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Kaltė, sprendžiant gydytojo atsakomybės klausimą, vertintina kaip atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesinės etikos taisyklių pažeidimas. Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ieškovas, pareiškęs ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pažeidimą pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingos neteisėtos veikos ir padarytos žalos.
Pagal CK 6.247 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, sprendžiant, ar teisine prasme padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005).
Byloje nėra ginčo dėl žalos kilimo fakto, o esminis ginčas vyksta dėl atsakovų VšĮ Aukštaičių šeimos klinikos ir VšĮ Panevėžio infekcinės ligoninės darbuotojų (tarp jų gydytojos D. S.) padarymo neteisėtų kaltų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei pasekmių – P. R. mirties egzistavimo.
Valstybinės medicininio audito inspekcijos Prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2004-12-15 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-201-533K pažymėta, kad VšĮ Aukštaičių šeimos klinikos gydytoja D. S. pažeidė teisės aktais nustatytą pacientų gydymo tvarką: negerėjant ligonio P. R. sveikatos būklei, išlikus nusiskundimams karščiavimu ir šaltkrėčiui, nepanaudojo visų reikalingų gydymui aplinkybių nustatymo galimybių, t. y. įtardama plaučių uždegimą, nedelsiant nesiutė paciento atlikti rentgenologinio krūtinės ląstos tyrimo, nevertino skiriamo medikamento gydymo efektyvumo, neįformino siuntimo stacionariam gydymui, kaip numatyta Sutarties Nr. 10-84 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apmokėjimo 4.1.3 punkte; taip pat pažeidė LR sveikatos apsaugos ministro 1995 m. balandžio 25 d. įskaymu Nr. 217 patvirtintos Lietuvos medicines normos MN 7:1995 ,,Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė” 6.3 punkto nuostatą, pagal kurią visais neaiškiais atvejais bei negerėjant ar blogėjant paciento būklei, nedelsiant konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siųsti pacientą konsultuoti, stacionariai ištirti ir gydyti (1 t., b. l. 91-96). Teismo posėdžio metu liudytoja R. Navickienė parodė, kad gydytoja V. D. S. pažeidė 1999-12-16 SAM įsakymu Nr. 553 patvirtintą medicinos normą, kuri galiojo paslaugų suteikimo metu, o ataskaitoje klaidingai nurodyta apie 1995-04-25 SAM įsakymu patvirtintą normą.
Nors gydytoja V. D. S., diagnozuodama ligą pacientui P. R. ir skirdama jam gydymą, atliko ir neteisėtų veiksmų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nepateikta neginčytinų įrodymų, jog šie pažeidimai buvo tiesiogine P. R. mirties priežastimi, t. y. nėra pagrindo konstatuoti tiesioginio priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir kilusių pasekmių – P. R. mirties.
Priežastinio ryšio tarp atsakovų darbuotojų veiksmų ir P. R. mirties nebuvimą patvirtina Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2006-02-27 deontologinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EDM 36/06 (01) duomenys (2 t., b. l. 36-50), pagal kuriuos gydytojos V. D. S. veiksmai nesusiję su P. R. mirtimi tiesioginiu priežastiniu ryšiu, o jos ir kitų atsakovų darbuotojų veiksmai buvo iš esmės adekvatūs tuometinei paciento būklei. Šių išvadų nepaneigė, o dar išsamiau jas paaiškino, ir apygardos bei apeliacinio teismų posėdžių metu apklausti teismo medicinos ekspertai R. Raudys, V. Kasiulevičius, E. G. Kuncienė, S. Vosylius (4 t., b. l. 84-91, 113-119). Nėra pagrįsti ieškovės argumentai, kad deontologinę teismo medicinos ekspertizę atlikę Mykolo Romerio universiteto Teismo medicines instituto Vilniaus skyriaus ekspertai buvo neobjektyvūs, šališki, o jų atliktos ekspertizės išvados neteisingos, nepagrįstos, priešingai nei išvados, suformuluotos Valstybinės medicininio audito inspekcijos Prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2004-12-15 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-201-533K. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, tarp jų ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2006-02-27 Ekspertizės aktą bei Valstybinės medicininio audito inspekcijos Prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2004-12-15 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaitą Nr. 1A-201-533K. Beje, vertinant nurodytų aktų įrodomąją galią, atkreiptinas dėmesys ir į ekspertizę atlikusių bei jos išvadas padariusių teismo ekspertų gydytojų dr. R.Raudžio, E. G. Kuncienės, doc. dr. Sauliaus Vosyliaus, doc. V. Kasiulevičiaus bei VšĮ Aukštaičių šeimos klinikos kontrolę atlikusių Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorės pavaduotojos Rasos Baušienės (kurios išvadų pagrįstumą patvirtino Teisės ir techninio skyriaus vyr. specialistas) kvalifikaciją medicininos srityje.
Minėto teismo ekpertizės akto bei teismo ekspertų apklausos teisme duomenimis (2 t., b. l. 36-50, 4 t., b. l. 84-91, 113-119) neadekvatus gydymas buvo Ligoninės Intensyvios terapijos skyriuje (arterinės hipotenzijos koregavimas gydant sepsinį šoką ir kvėpavimo funkcijos užtikrinimas išsivysčius kvėpavimo nepakankamumui), tačiau neįmanoma nustatyti įtakos, kurią jis turėjo žalingų pasekmių atsiradimui - P. R. mirčiai, nes neatliktas patologijos (patologoanatominis) tyrimas, kadangi ieškovė atsisakė šio tyrimo. Teismas, neturėdamas minėto tyrimo duomenų, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog tarp P. R. mirties ir VšĮ Panevėžio infekcinės ligoninės darbuotojų veiksmų, gydant pacientą P. R. Intensyvios terapijos skyriuje, egzistuoja priežastinis ryšys.
Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovų darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie būtų priežastiniame ryšyje su kilusiomis žalingomis pasekmėmis (CK 6.246 str.), o, nenustatęs atsakovų darbuotojų neteisėtos veikos, susietos priežastiniu ryšiu su pasekmėmis, neturėjo pagrindo vertinti ir ieškovės pateiktų įrodymų, susijusių su turtinės ir neturinės žalos dydžiu, bei nurodyti neturtinės žalos dydžio motyvų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų nepaneigė nei apeliantės skundo argumentai, nei papildomai ištirtų įrodymų duomenys.
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį bei teismo proceso trukmę, turėjo pagrindo priteisti iš atsakovės 8000 Lt atstovavimo išlaidų, iš jų 4 956 Lt atsakovui VšĮ Aukštaičių šeimos klinikai advokato pagalbai apmokėti. Pagal bylos duomenis, nėra pagrindo teigti, kad nurodyta suma viršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1P-85 patvirtintus rekomendacinius tokių išlaidų dydžius ar neatitinka civilinio proceso taisyklių (CPK 79 str, 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 4 d.).
Atsižvelgiant į paminėtus ir kitus apygardos teismo sprendime nurodytus argumentus, nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą.