- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-429-777/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00447-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- D. F.
- Atsakovas
- K. H.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. F. (D. F.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. F. (D. F.) ieškinį atsakovei K. H. (buvusi pavardė F/) dėl 2016 m. gegužės 10 d. patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių civilinėje byloje Nr. e2-5150-676/2016 sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti pareiškėjų K. F. ir D. F. 2016 m. balandžio 21 d. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2 punktą, jį išdėstant taip: D. F. įsipareigoja teikti išlaikymą nuo 2023 m. kovo 21 d. savo nepilnamečiams vaikams N. F. ir V. F. kas mėnesį kiekvienam po 150 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Baltarusijos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę – K. H. (F.).
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
2.1. Pareiškėjas turi prievolę teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį kiekvienam po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, o išlaikymo suma kasmet yra indeksuojama. Teigia, kad nuo 2023 m. vasario mėnesio pritaikius naują indeksavimo koeficientą – 121,7, ieškovo mokėtina suma vaikų išlaikymui sudaro 745 Eur. Pažymi, kad be šios prievolės Ieškovas turi ir teises, t. y. teisę matytis ir bendrauti su savo vaikais pagal sutartas sąlygas, o atsakovė turi prievolę sudaryti pareiškėjui sąlygas bei galimybes matytis ir bendrauti su vaikais.
2.2. Atsakovė nuo 2016 metų gegužės mėnesio kartu su nepilnamečiais vaikais išvyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją ir ten gyvena iki šiol. Teigia, jog tai, kad būtent tuo laiku atsakovė išvyko iš Lietuvos, patvirtina prie ieškinio pridedama ieškovui išduota viza, kurios pagrindu ieškovas kartu su atsakove ir vaikais vyko į Baltarusiją. Tuo metu atsakovė nurodė, kad Baltarusijoje pasiliks trumpam laikui ir po to sugrįš į Lietuvą, tačiau, kaip dabar paaiškėjo, tai buvo melas ir atsakovė su vaikais į Lietuvą nebegrįžo. Pažymi, kad atsakovė nuo to laiko vienašališkai nesilaiko savo įsipareigojimų, numatytų 2016 m. balandžio 21 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir be jokios teisėtos ar pagrįstos priežasties nesudaro galimybių ieškovui matytis ir bendrauti su vaikais.
2.3. Po santuokos nutraukimo ieškovas 2019 m. liepos 19 d. sudarė naują santuoką su sutuoktine D. F. (iki santuokos sudarymo pavardė Z.) ir sukūrė naują šeimą. Šiuo metu ieškovas gyvendamas su D. F. išlaiko dar du vaikus: D. Z., ir I. Z.. Mano, kad šioje situacijoje labai svarbus momentas, jog ieškovas ir atsakovė, dėl periodinių išmokų dydžio, tai yra dėl 250 Eur mokamų kas mėnesį vaikų išlaikymui ir dėl šios sumos indeksavimo kas metus, susitarė atsižvelgdami į ieškovo tuo metu gaunamą atlyginimą, bei į pragyvenimo lygį Lietuvos Respublikoje. Ieškovas sąžiningai ir pagrįstai tikėjosi bei suprato, jog atsakovė savo ir vaikų gyvenimą susies su Lietuva, nes atsakovė gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, buvo socialiai drausta Lietuvos SoDra draudimu, bei išlaukusi atitinkamo momento, planavo kreiptis dėl teisės nuolat gyventi Lietuvoje. Atkreipė dėmesį, kad vaikai turi Lietuvos Respublikos suteiktus asmens kodus, bei galimybę tapti Lietuvos piliečiais.
2.4. Ieškovo pajamos skyrybų metu sudarė apie 1 460 Eur. Šios pajamos susijusios tik su darbo užmokesčiu, nes ieškovas kitų pajamų šaltinių neturėjo. Šiuo metu ieškovo pajamos susijusios su darbo užmokesčiu sudaro 1 403,54 Eur, o kitų pajamų ieškovas taip pat neturi. Teigia, kad ieškovo pajamos nuo skyrybų momento iki šiol nedidėjo, gal netgi neženkliai sumažėjo. Tačiau, atsižvelgiant į dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nustatytą išlaikymo sumų indeksavimą, ieškovo kas mėnesį mokamos išlaikymo sumos didėja. To pasėkoje, ieškovo finansinė būklė po santuokos nutraukimo pasikeitė ir ji blogėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams. Išaiškino ieškovui, kad šiuo atveju su ieškiniu turi kreiptis į Baltarusijos Respublikos teismą, pagal vaikų gyvenamąją vietą.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
4.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublika su Baltarusijos Respublika turi sudariusi tarptautinės teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sutartį. Pagal šios sutarties nuostatas, tėvų ir vaikų tarpusavio santykiams, kai nors vienas iš tėvų gyvena kitoje valstybėje nei vaikas, taikoma vaiko pilietybės valstybės teisė (30 straipsnio 2 dalis). Teigia, kad iš pateiktų teismui rašytinių dokumentų nustatyta, kad nepilnamečių vaikų V. F. (V. F.) ir N. F. (N. F.) gimimo valstybė yra Baltarusijos Respublika. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į tai kad nuo 2016 m. nepilnamečiai vaikai išvyko iš Lietuvos ir gyvena Baltarusijoje, taip pat nesant duomenų, kad ieškovė ir atsakovas būtų susitarę pakeisti teritorinį teismingumą, darė išvadą, kad ieškinys nėra teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, todėl ieškinį atsisakė priimti.
4.2. Atkreipė dėmesį, kad kartu su ieškiniu pateiktų dalis dokumentų pateikti ne valstybine kalba, tarp jų ir pažyma dėl privalomosios ikiteisminės mediacijos, todėl laikė, kad teismas negali tinkamai įvertinti ar buvo atlikta mediacija, kuri yra privaloma sprendžiant ginčus, kylančius iš šeimos teisinių santykių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį kaip nepagrįstą ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad teismas spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, vadovavosi pagrindiniu motyvu – sąsaja su vaikų pilietybe, kad ieškinys teismingas tai valstybei, kurios piliečiai yra ieškovo vaikai, tačiau akcentavo, jog rezoliucinėje dalyje teismas padarė išvadą ir nutarė, kad ieškinys teismingas tai valstybei kurioje gyvena ieškovo vaikai. Mano, kad nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytas pagrindas skiriasi nuo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados ir tokia nutartis neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų nutarties turiniui keliamų reikalavimų, jog nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. Darė išvadą, kad esant tokiai situacijai yra pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą, todėl teismo nutartis naikintina.
6.2. Pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų V. F. (V. F.) ir N. F. (N. F.) gimimo liudijimuose nėra nurodyta jų tautybė, todėl mano, kad teismo išvada, jog jie yra Baltarusijos Respublikos piliečiai yra niekuo nepagrįsta. Darė išvadą, kad teismo subjektyvia pozicija padaryta išvada ir jos pagrindu priimta nutartis, jog ieškinys yra teismingas Baltarusijos Respublikos teismui vaikų pilietybės valstybės pagrindu, yra naikintina visa apimtimi ir ieškinys nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme.
6.3. Nesutinka su teismo motyvu, jog ieškovo pateikto ieškinio pagrindas yra tėvų ir vaikų tarpusavio teisiniai santykiai, todėl mano, kad teismas nepagrįstai taikė ir vadovavosi Tarptautinės sutarties 30 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia tėvų ir vaikų tarpusavio teisiniai santykius. Teigia, kad ieškovo pateikto ieškinio pagrindas ir dalykas yra sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių civilinėje byloje Nr. e2-5150-676/2016 sąlygų pakeitimas. Mano, kad šiuo ieškiniu ieškovas sprendžia buvusių sutuoktinių šeimyninius teisinius santykius. Ieškinys kildinamas iš santuokos nutraukimo sutarties, kuri buvo priimta ir patvirtinta Lietuvos Respublikos teismo. Teismas gavęs ieškinį, visų pirma turėjo reikalavimui atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Todėl darė išvadą, kad teismas turėjo vadovautis šeimos bylų nagrinėjimo teisiniais santykiais.
Šalies argumentai
6.4. Pažymi, kad ieškovui faktiškai ir realiai nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, kadangi atsakovė su ieškovu jokiu būdu ar priemonėmis nebendrauja ir ryšio nepalaiko. Todėl ieškovas ieškinyje nurodė galimą ieškovės gyvenamosios adresą. Teigia, jog net ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius nesusisiekė su atsakove galimu jos gyvenamosios vietos adresu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-110-313/2016).
10. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. Mediacijos pažymą bei santuokos nutraukimo sutartį. Akcentuotina, jog nors ieškovas nenurodo jokių argumentų kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, ar tai, jog minėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti, tačiau įvertinus tai kad prašomi pridėti nauji įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, jų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl laikytina, kad yra pagrindas šiuos įrodymus prie bylos pridėti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, priimdamas ieškinį, teismas privalo aiškinti ex officio. Civilinės bylos teisingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis, Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).
12. 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – sutartis) reglamentuota, kad teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą, įstatymai (sutarties 30 straipsnio 1 dalis). Minėtos sutarties 2 dalyje nurodyta, kad jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas, įstatymai.
13. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių nepilnamečiai vaikai yra Baltarusijos piliečiai, kadangi byloje nėra tokių įrodymų, o ieškinys turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, jog pats ieškovas nurodo, kad šalių nepilnamečiai vaikai nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, kadangi kaip nurodo pats ieškovas, šalių vaikai turi galimybę tapti Lietuvos Respublikos piliečiais bei šalys buvo susitarusios, jog bus siekiama šio tikslo. Be to, teikiant atskirąjį skundą, apeliantas net nebandė neigti aplinkybės, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra Baltarusijos piliečiai, neteikė į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų, tik deklaratyviai teigė, kad vaikų gimimo liudijimuose nėra nurodyta vaikų pilietybė.
14. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog apeliantas į bylą pateikė Baltarusijos Respublikoje išduotus šalių nepilnamečių vaikų gimimo liudijimus, tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodė, kad vaikai yra gimę Baltarusijos Respublikoje bei teigia, jog šiuo metu šalių vaikai taip pat gyvena Baltarusijos Respublikoje. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį pagrįstai vadovavosi 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 30 straipsnio nuostatomis bei pagrįstai atsisakė priimti pareikštą ieškinį.
15. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytas pagrindas skiriasi nuo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados. Pažymėtina, jog atsisakydamas priimti ieškinį, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė teisinį ir faktinį tokio sprendimo pagrindą. Atkreiptinas dėmesys, jog 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nėra reglamentuojama į kokį konkretų kitos šalies teismą piliečiai turi kreiptis siekdami apginti savo teises, todėl skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas išaiškinimas dėl kreipimosi pagal vaikų gyvenamąją vietą niekaip nepažeidžia ieškovo teisės į teisminę gynybą.
16. Atskiruoju skundu be kita ko nesutinkama ir su teismo motyvu, jog ieškovo pateikto ieškinio pagrindas yra tėvų ir vaikų tarpusavio teisiniai santykiai. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai taikė ir vadovavosi Tarptautinės sutarties 30 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia tėvų ir vaikų tarpusavio teisiniai santykius. Teigia, kad ieškovo pateikto ieškinio pagrindas ir dalykas yra sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių civilinėje byloje Nr. e2-5150-676/2016 sąlygų pakeitimas. Mano, kad šiuo ieškiniu ieškovas sprendžia buvusių sutuoktinių šeimyninius teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą. Akcentuotina, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5150-676/2016 nustatė šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį. Ieškovas teikdamas ieškinį nors ir prašo modifikuoti šalių pasirašytą 2016 m. balandžio 21 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tačiau susipažinus su ieškinio turiniu akivaizdu, kad ieškovas iš esmės siekia sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu jau nustatytą išlaikymo dydį, t. y. prašo pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškinio dalykas yra šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydis, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškinio pagrindas yra tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai.
17. Nors ieškovas kelia versiją, jog galimai atsakovė su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių jo teiginius į bylą nepateikia. Priešingai, ieškiniu apeliantas nuosekliai teigia, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Baltarusijos Respublikoje, Minsko mieste. Ieškinyje nurodo atsakovės adresą, kuris yra Baltarusijos Respublikoje, taip pat kartu su ieškiniu į bylą pateikė įrodymus apie Baltarusijos teismuose tarp šalių sprendžiamus ginčus. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės bei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje, o versija, kad atsakovė galimai gyvena Lietuvos Respublikoje iškėlė tik teikdamas atskirąjį skundą.
18. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su ieškinio priėmimu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.