- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 2YT-10138-494/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02709-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina K. B., mirusi 2017-12-11, priėmė 1994-04-30 mirusios M. R. palikimą pradedama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad 2017-12-11 mirė pareiškėjo motina K. B.. Motina didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur nuo 1983-01-10 buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Šis namas nuosavybės teise priklausė pareiškėjo motinos K. B. tetai M. R. (pareiškėjo motinos K. B. (duomenys neskelbtini) motinos S. Č. (duomenys neskelbtini) seseriai M. R. (duomenys neskelbtini)). Mirties momentu M. R. buvo našlė, vaikų ji neturėjo; paveldėjimo byla po jos mirties pradėta nebuvo. 1994-04-14 M. R. buvo surašiusi testamentą, kuriuo minėtą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus po mirties palikti pageidavo pareiškėjo motinai K. B.. Tokiu būdu pareiškėjo motina K. B. priėmė po M. R. mirties palikimą faktiškai valdant, toliau gyveno 1927 metais pastatytame name, naudojosi kitais statiniais. Kadangi namų valda turėjo namų valdos techninės apskaitos bylą, dėl to niekam nekilo abejonių, kad jis yra įregistruotas VĮ Registrų centre. Šalia namo pareiškėjo motinai K. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, buvo mokami mokesčiai, į K. B. kreipėsi kaip į pastatų savininkę, 1995-04-20 buvo atlikta namų valdos techninė inventorizacija. Tokiu būdu K. B. po savo tetos M. R. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdant. Po K. B. mirties palikimą priėmė pareiškėjas M. B.. Jokių ginčų dėl paveldėto turto nėra. Palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas tam, kad sutvarkyti dokumentus bei įregistruoti statinius VĮ Registrų centre, o taip pat įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą po motinos K. B. mirties nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldėjimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad K. B., mirusi(duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios M. R. palikimą pradedama jį faktiškai valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštarautų pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimui.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. B., palaikydamas pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai parodė, kad jo motina K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties jo motina kartu su visa šeima gyveno name (duomenys neskelbtini), kur dabar gyvena pareiškėjas. M. R. yra pareiškėjo močiutės ir K. B. motinos S. Č. sesuo, 1994-04-14 testamentu jai priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus paliko pareiškėjo motinai K. B.. Mirties dienai M. R. buvo našlė, vaikų neturėjo. M. R. sesuo S. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Po M. R. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Pareiškėjo motina K. B. po M. R. mirties į notarą nesikreipė, tačiau motina su šeima ir toliau gyveno nurodytame name, kurį testamentu M. R. paliko pareiškėjo motinai; mokėjo mokesčius, sodino daržus, rūpinosi pastatais, remontavo juos. Kitų pretendentų į palikimą nėra. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Pareiškėjo atstovė advokatė M. P. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.
Liudytojas J. R. parodė, kad jis su pareiškėju yra kaimynai, gyvena (duomenys neskelbtini). Pažinojo pareiškėjo motiną K. B., kuri mirė prieš metus. Iki mirties K. B. su šeima gyveno M. R. priklausančiame name (duomenys neskelbtini). M. R. buvo K. B. motinos S. Č. sesuo. Nurodė, kad žino, kad M. R. testamentu savo namą ir žemę paliko K. B.. Po M. R. tuo namu ir žeme rūpinosi K. B., remontavo namą, sodino daržus. Šiame name šiuo metu gyvena K. B. sūnus – pareiškėjas M. B..
Liudytoja M. G. parodė, kad pažįsta pareiškėją, jie yra kaimynai, gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina K. B. mirė prieš metus, o iki mirties su savo šeima gyveno name (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė M. R.. M. R. buvo K. B. teta, ji mirė seniai. M. R. savo vaikų neturėjo, ji vis sakydavo, kad visą savo turtą paliks K. B.. Sakė, kad surašys testamentą. Po M. R. mirties name liko gyventi M. R. sesuo S. Č., kuri mirė neužilgo po M. R. mirties. Name iki pat savo mirties gyveno K. B. su savo šeima, rūpinosi pastatais, žeme, darė remontą, turėjo ūkį, sodino daržus, turėjo gyvulių.
Liudytoja I. J. parodė, kad pažįsta pareiškėją, jie yra kaimynai, gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina buvo K. B., kuri mirė praeitais metais. Pareiškėjo tėvas V. B. mirė dar iki K. B. mirties. Iki mirties K. B. gyveno name (duomenys neskelbtini), kuris priklausė M. R., kuri mirė (duomenys neskelbtini) metais. Mirties dienai M. R. savo šeimos neturėjo. M. R. sesuo S. Č. mirė po poros mėnesių po savo sesers M. R. mirties. Po jų mirties name liko gyventi K. B. su savo šeima. Namu bei žeme rūpinosi K. B., ji turėjo ūkį, sodino daržus, turėjo sodą. M. R. visada sakydavo, kad savo turtą paliks K. B., kuri rūpinosi M. R.. Po K. B. mirties tame name liko gyventi ir dabar gyvena pareiškėjas M. B..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra M. R. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnis). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo šios datos, t. y. atitinkamai iki 1994-10-30 (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
7. Pareiškėjas M. B. nurodo, kad jo motina K. B. po savo tetos M. R. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. prižiūrėjo, tvarkė tetai priklausiusį turtą – gyvenamąjį namą su žeme, mokėjo už juos mokesčius. Tą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (žemės mokesčių deklaracijos, kvitai už komunalines paslaugas, sąskaitos bei čekiai) (b. l. 37-54). Gyventojų registro duomenimis K. B. kartu su šeima gyveno ir savo gyvenamąją vietą nuo 1983-01-10 deklaravo name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 63, 64).
8. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina K. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13), jos sutuoktinis pareiškėjo tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Pareiškėjo motinos K. B. teta M. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18) būdama našle ir neturėdama savo vaikų (b. l. 10, 60).
9. Iš teismui pateikto 1994-04-14 testamento matyti, kad M. R. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjo motinai K. B. (b. l. 35-36). Iš Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2017-12-21 pranešimo matyti, kad po M. R. mirties iki 2017-12-21 paveldėjimo byla nepradėta (b. l. 36).
10. Teismo posėdžio metu liudytojai J. R., M. G. ir I. J., kaimynai, paliudijo, kad iki mirties K. B. su šeima gyveno M. R. priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad žino, kad M. R. testamentu savo namą ir žemę paliko K. B., kuri namu ir žeme rūpinosi, remontavo namą, sodino daržus.
Taigi, liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad K. B. po savo tetos M. R. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėjo rūpintis jos gyvenamuoju namu ir žeme.
11. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas savo atsiliepime iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad K. B. po savo tetos M. R. mirties 1994-04-30 liko gyventi jos name, rūpinosi juo ir prižiūrėjo, taip pradėjo naudotis M. R. nuosavybės teise priklausančiu ir K. B. testamentu paliktu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
13. Taigi, konstatuotina, kad K. B. po tetos M. R. mirties (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 – 3 dalys, 576 straipsnis, 573 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tetos M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.