- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 2-929-169/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Atsakovas
- B. B., B.
- Ieškovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui B. B. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašydama priteisti iš atsakovo B. B. 1 012,48 Lt skolos už gyvenamosios patalpos nuomą, 36,88 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas; nutraukti Savivaldybės gyvenamosios patalpos 2002 m. gruodžio 30 d. nuomos sutartį MS Nr. GN-229; iškeldinti atsakovą iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 2013 m. vasario 26 d.
2013 m. vasario 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismui priėmus preliminarų teismo sprendimą ir patenkinus ieškovės reikalavimus, 2013 m. gegužės 3 d. teisme gauti atsakovo prieštaravimai, kurie 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi priimti.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, jog su atsakovu buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas privalėjo mokėti nuomos ir kitus mokesčius, tačiau to nedarė ir įsiskolino 1 012,48 Lt. Atsikirsdamas į atsakovo prieštaravimą dėl preliminaraus teismo sprendimo ieškovo atstovas paaiškino, jog su atsakovu savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta 2002 m. gruodžio 30 d., todėl atsakovo reikalavimui dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo turi būti taikoma speciali įstatymo norma, t. y. 1998 m. gegužės 12 d. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri numato, jog nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Pažymėjo, jog ir tuo atveju, jeigu nebūtų taikoma jo nurodyta speciali įstatymo norma, pagal CK 6.485 straipsnį buto būklės pagerinimas leidžiamas tuo atveju, jeigu yra nuomotojo sutikimas. Kadangi tokio leidimo atsakovui nebuvo duota, atsakovas darbus atliko savo rizika. Be to, teigė, jog atsakovo prieštaravimas, kad jis pagerino nuomojamo buto būklę ir sumokėjo 10 046 Lt, yra grindžiamas tik atsakovo samprotavimais, kad jis kreipėsi į savivaldybę dėl buto būklės nustatymo, kad buvo atvykusi komisija. Mano, jog atsakovas nurodytų aplinkybių neįrodė.
Atsakovas B. B., sutikęs, jog 2013 m. balandžio 29 d. ieškovei buvo įsiskolinęs 7 395,58 Lt nuomos mokesčio ir už visas komunalines paslaugas, sutikęs, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su juo būtų nutraukta, nurodė, jog jis iš esmės pagerindamas nuomojamo buto būklę – pakeisdamas langus ir išorines duris – patyrė 10 046 Lt tiesioginių nuostolių, todėl prašė priteisti susidariusią skolą už gyvenamosios patalpos nuomą ir delspinigius pagal preliminarų sprendimą ieškovės naudai, o iš ieškovės jo naudai priteisti 10 046 Lt už nuomojamo buto pagerintą būklę. Nurodė, jog butą gavę 2002 m., po metų pro langus žiemą pūsdavęs vėjas, nes langai buvo nesandarūs. Pradžioje porą metų bandę langus kamšyti, tačiau tai nepadėjo. Po to kreipėsi į savivaldybę, kad būtų sudaryta komisija dėl langų ir durų tvarkymo ar pakeitimo. Po jų prašymo atvyko komisija, kuri apžiūrėjo, tačiau konkretaus atsakymo langų ir durų keitimui nedavė – sakė, kad palyginus su kituose butuose esančiais langais, jų buto langai yra geri. Norėdamas, kad namuose būtų šilta bei siekdamas sumažinti buto šildymo išlaidas, savivaldybei nesutikus to daryti, pakeitė langus ir duris..
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2002 m. gruodžio 30 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties MS Nr. GN-229 kopija (4–5 b. l.); pažyma apie savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio įsiskolinimą (6 b. l.); apsilankymo Mažeikių r. sav. priklausančiame bute aktais (7, 9, 10 b. l.); 2011-12-05 raštu dėl subnuomojamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimo (8 b. l.); patikrinimo aktu (11 b. l.); raginimu sumokėti skolą (12 b. l.); pažyma apie asmenis, deklaravusius savo gyvenamąją vietą (13 b. l.) teismas nustatė, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracija, vykdydama savarankiškąją savivaldybių funkciją – socialinio būsto nuomą, nuomos pagrindais atsakovui B. B. neterminuotam naudojimui suteikė 63,58 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), , kuria nuomininkas (atsakovas) naudojasi iki šiol, tačiau, įsipareigojęs kas mėnesį mokėti buto nuomos, eksploatacinius ir komunalinių paslaugų mokesčius, o pavėlavus – ir delspinigius, savo sutartinių įsipareigojimų nevykdo ir už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio yra įsiskolinęs 1 012,48 Lt už gyvenamosios patalpos nuomą bei 36,88 Lt delspinigių.
Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas išsinuomotoje gyvenamojoje patalpoje pakeitė langus ir duris ir taip pagerino jam perduotą turtą už 10 046 Lt (34–52 b. l.). Atsakovo turėtas išlaidas patvirtina jo pateikti rašytiniai įrodymai: sutarčių-užsakymų Nr.06100094, Nr.E0706003, Nr.SDT753, Nr.E0706011 su priedais kopijos, PVM sąskaitų faktūrų SPP Nr.0002606, Nr.0003379, Nr.003408, Nr.0003415 kopijos bei darbų atlikimo kopijos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, tai jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas arba sutartis numato ką kitą. Taigi, sprendžiant klausimą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo nuomininkui, būtina nustatyti šias sąlygas: 1) ar nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; 2) ar nuomininkas turėjo leidimą daryti daikto pagerinimą; 3) koks nuomininko turėtų tam tikslui būtinų išlaidų dydis. Tačiau CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta išlyga, kad kitais įstatymais ar sutarties šalių susitarimu gali būti nustatytos ir kitos išlaidų atlyginimo taisyklės.
1998 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2002 05 23 įstatymo Nr. IX-900 redakcija) 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Minėta nuostata dėl neatlyginimo už perduoto turto pagerinimą netaikoma sutartims, kurios buvo sudarytos iki 2002 05 23 įstatymo Nr. IX-900 įsigaliojimo, t.y. iki 2002 06 19. Atsižvelgiant į tai, jog šalys savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį sudarė 2002 m. gruodžio 30 d., akivaizdu, jog nėra pagrindo atsakovui atlyginti už išsinuomoto turto pagerinimą.
Kita vertus, byloje nustatyta, jog atsakovas išsinuomotą butą pagerino neturėdamas leidimo tai daryti, šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas, todėl ir CK 6.501 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos, nes nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Be to, nors atsakovas teigė kreipęsis į savivaldybę dėl nuomojamo būsto trūkumų ir, pasak jo, komisija apžiūrėjo nuomojamą butą, šioms aplinkybėms pagrįsti jis nepateikė jokių įrodymų, t. y. neįrodė aplinkybių, jog jis reikalavo pašalinti nuomojamo buto trūkumus arba reikalavo atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Atsižvelgiant į anksčiau paminėta, atsakovo prieštaravimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Esant byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas B. B. (nuomininkas) nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, t. y. ne mažiau kaip tris mėnesius nemokėjo buto nuompinigių bei mokesčių už komunalines paslaugas ir yra įsiskolinęs 1 012,48 Lt už gyvenamosios patalpos nuomą bei 36,88 Lt delspinigių, 2013 m. vasario 26 d. preliminarus teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteista 1 012,48 Lt skolos už buto nuomą ir 36,88 Lt delspinigių bei 2002 m. gruodžio 30 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis MS Nr. GN-229 nutraukta ir atsakovas B. B. iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), iškeldintas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, paliktinas nepakeistas (LR CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, todėl iš atsakovo priteistina 17,98 Lt papildomų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo sumokėtos valstybės sąskaita ir yra priteistinos valstybei (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 430 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 263 ir 428 straipsniais, teismas galutinai
nusprendžia:
2013 m. vasario 26 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti papildomai iš atsakovo B. B. 17,98 Lt (septyniolika litų 98 ct) pašto išlaidų valstybei.
Teismo galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.