Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-16 · Administracinė byla Nr. I-1520-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-16
Bylos Nr.
I-1520-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06082-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
N. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1520-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06082-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja N. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydama: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 7S-820; 2) priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.

Paaiškino, kad yra statutinė valstybės tarnautoja, dirbanti Departamente nuo 2007 m. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pakeitimus, kuriuo buvo sumažinti 15 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai. Seimui 2009 m. liepos 17 d. priėmus VTĮ pakeitimus, buvo sumažinti 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, o Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 42 straipsnio pakeitimo įstatymu sumažino ir priedus už kvalifikacinę kategoriją. Pasak pareiškėjos, toks valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių) mažinimas prieštaravo Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, pažeidė Konstitucinio Teismo suformuluotus išaiškinimus, nes atliktas nesilaikant proporcingumo principo bei laikinumo kriterijaus. Pareiškėjos manymu, tai sudaro pagrindą teigti, kad jai darbo užmokesčio (pareiginė alga (koeficientas) ir priedas už kvalifikacinę kategoriją) dalis už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. buvo sumažinti neteisėtai ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojos darbo užmokesčio dalis.

Atsiliepimas

2. Atsakovas ir atsakovės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 10-14) su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjos prašymą, prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams. Taip pat prašo bylą stabdyti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad Seimas įpareigojo Vyriausybę iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti jam dėl sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, tokiu būdu bus tiksliai sureguliuoti ginčai dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Pabrėžė, jog pareiškėjos darbo užmokesčio dalis (nepriemoka) buvo neišmokėta ne dėl Departamento kaltės, o dėl to, kad Seimas nustatė teisinį reguliavimą, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Departamentas, skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjai, vadovavosi galiojančiais teisės aktais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjai neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 15-16). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėja dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016.

Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl Departamento 2013 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 7S-820 panaikinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis