Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-10-09 · Civilinė byla Nr. 2-20164-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
2-20164-946/2018
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-000745-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
D. J., D. V.
Civilinė byla Nr. 2-20164-946/2018Teisminio proceso Nr. 2-20-3-000745-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.7.1.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 9 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei, Vilmai Janonienei,dalyvaujant ieškovui J. B., atsakovams D. J. ir D. V. (vaizdo konferencijos būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams D. J. ir D. V. dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų D. J. ir D. V. po 10,000 Eur neturtinės žalos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje ir ieškovo patvirtintais teismo posėdžio metu: ieškovas buvo sužalotas atsakovų, kas nustatyta Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu - D. J. ir D. V., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje, 2017 m. kovo 7 d. apie 22.00 val. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2-5 gyvenamojoje patalpoje, veikdami bendrininkų grupėje, kartu veikiant D. J. ir D. V., asmeninio konflikto metu, tyčia, t. y. D. J. tuo pačiu metu sudavė ieškovui J. B. pagaliu į kairę ranką, per galvą į kairę pusę ties ausimi, tuo D. J. padarė ieškovui J. B. - kairio dilbio nubrozdinimą, kairės ausies kaušelio nubrozdinimą, kraujosruvą pakaušio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o D. V. sudavė ieškovui J. B. pagaliu vieną kartą į dešinės kojos pėdos viršutinę dalį, vieną kartą į dešinės kojos kelią, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. B. dešinės pėdos III padikaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ieškovas, bandydamas išvengti sužalojimų, atsiprašinėjo atsakovo, norėjo išeiti, tačiau atsakovai to padaryti neleido – panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą, ieškovą sumušė. Nuo 2017 m. kovo 7 d. ieškovas dar 14 dienų jautė dėl sumušimo fizinį skausmą ir 20 dienų – fizinių nepatogumų pasekmes, jos sukėlė fizinį bei dvasinį diskomfortą. Dėl atsakovų neteisėtų ir įžūlių nusikalstamų veiksmų, ieškovas patyrė stresą, fizinį skausmą, psichologinių išgyvenimų bei pažeminimą – buvo priverstas dvidešimt parų gydytis, negalėjo dirbti ir neteko pajamų, kadangi gyvena aktyvų gyvenimą, dėl patirtų sužalojimų visą laiką kol gydėsi, negalėjo sportuoti, buvo priverstas daugiau laiko praleisti gyvenamojoje patalpoje gulint ar sėdint su ramentais, kadangi laiptais iš pastato antro aukšto į kiemą nusileisti su ramentais buvo sudėtinga, todėl jautėsi socialiai atskirtas nuo kitų nuteistųjų, kurie galėjo sportuoti bei eiti į darbą, kas sukėlė nepilnavertiškumo jausmą ir dvasinius išgyvenimus. Per visą baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą atsakovai neatsiprašė, o atsakovas D. J. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme pareiškė, kad atsiprašyti neketina ir toks atsakovų įžūlumas dar kartą privertė ieškovą išgyventi siaubingas nusikaltimo padarymo akimirkas. Ieškovas patirtą neturtinę žalą, padarytą atsakovų nusikalstama veika, vertina po 10,000 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Teismo posėdžio metu ieškovas J. B. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad nors atsakovai jam padarė skirtingo sunkumo sužalojimus, tačiau jis mano, kad tai nėra reikšminga, veika padaryta abiejų atsakovų, todėl iš abiejų atsakovų reikalauja vienodo dydžio neturtinė žalos atlyginimo – iš kiekvieno atsakovo po 10,000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas D. J. atsiliepime į ieškinį su ieškovo J. B. reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, J. B. buvo sudaryta galimybė teikti ieškinį dėl nustatytos žalos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, bet ieškovas nesikreipė, tai patvirtindamas savo parašais byloje, duotais parodymais bei apklausiamas teisme. Ieškovo pozicija yra visiškai nepagrįstai pasipelnyti iš jo ir atsakovo D. V., gaunant piniginių lėšų.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas D. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog jau ir taip yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už tokius nerimtus sužalojimus, be to, byloje nebuvo įrodytas D. V. dalyvavimas vykdant nusikalstamą veiką.

Atsiliepimas

Atsakovas D. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jis nepadarė šios nusikalstamos veikos, teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ieškovo pirminiais parodymais, teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Mano, kad ieškinys galėtų būti tenkintas iš dalies, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo negautų pajamų srityje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad atsakovai D. J. ir D. V., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., 2017 m. kovo 7 d. apie 22.00 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2-5 gyvenamojoje patalpoje, veikdami bendrininkų grupėje, kartu veikiant D. J. ir D. V., asmeninio konflikto metu, tyčia, t. y. D. J. tuo pačiu metu sudavė ieškovui J. B. pagaliu į kairę ranką, per galvą į kairę pusę ties ausimi, o D. V. sudavė ieškovui J. B. pagaliu vieną kartą į dešinės kojos pėdos viršutinę dalį, vieną kartą į dešinės kojos kelią. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, kuris Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi paliktas nepakeistu, atsakovas D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį už nežymų sveikatos sutrikdymą – šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, o D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą – vieneriems metams laisvės atėmimo. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas D. J. sudavė ieškovui pagaliu į kairę ranką, per galvą į kairę pusę ties ausimi, tokiais savo veiksmais padarė ieškovui J. B. kairio dilbio nubrozdinimą, kairės ausies kaušelio nubrozdinimą, kraujosruvą pakaušio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o atsakovas D. V. sudavė ieškovui J. B. pagaliu vieną kartą į dešinės kojos pėdos viršutinę dalį, vieną kartą į dešinės kojos kelią, tuo padarydamas ieškovui J. B. dešinės pėdos III padikaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 13-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G843/2017(02), kurios tikslas – nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, nurodyta, kad J. B. nustatyta nubrozdinimas kairiame dilbyje, nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, kraujosruva pakaušio srityje, dešinės pėdos III padikaulio lūžis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruva, nubrozdinimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu dešinės pėdos III padikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (baudž. bylos t. 1, b. l. 57-58). Iš karto po patirto smurto ieškovas buvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojos, buvo stebima kairės rankos dilbio nubrozdinimas, dešinio kelio apatinėj daly paraudimas, kairės ausies kaušelio įdrėskimas, paausio srity – hematoma (baudž. bylos t. 1. b. l. 5), 2017 m. kovo 13 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi dėl skausmo pėdoje po 2017 m. kovo 7 d. patirtos traumos, atlikus rentgenogramą nustatytas III-čio padikaulio lūžis (baudž. bylos t. 1. b. l. 6).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais,

Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą jis grindžia sveikatos sužalojimu, kai atsakovai, asmeninio konflikto metu, tyčia, pagaliu suduodami į kairę ranką, per galvą į kairę pusę ties ausimi, į dešinės kojos pėdos viršutinę dalį, dešinės kojos kelią, padarė ieškovui kairio dilbio, kairės ausies kaušelio nubrozdinimus, kraujosruvą pakaušio srityje, taip pat dešinės pėdos III padikaulio lūžį, tokie atsakovų veiksmai, nukreipti į ieškovo sveikatą, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įvertinti kaip nusikaltimas.

Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą teisinu požiūriu reiškia reikalavimą taikyti tam tikram asmeniui civilinę atsakomybę. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma, turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, neturtinė žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė.

Nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovų veiksmai, nukreipti į ieškovo sveikatą, kaltė konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tai yra prejudiciniai faktai, kurių nereikia iš naujo įrodinėti civilinėje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK)182 straipsnio 3 punktas).

Bendriausiu civiliniu teisiniu požiūriu neturtinė žala suvokiama kaip dėl neteisėtų veiksmų, nukreiptų į neturtines ar (ir) turtines vertybes, asmens patirtos fizinės ir dvasinės kančios, išgyvenimai, skausmai ir kiti negatyvūs neturtinio pobūdžio pokyčiai, praradimai įvairiose asmens gyvenimo srityse, gyvenimo kokybės vienu ar kitu aspektu pablogėjimas, neturintys tikslaus materialaus (piniginio, turtinio, ekonominio) įvertinimo bei ekvivalento.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pagrindė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, sužalojus jam sveikatą, t. y. nubrozdinimo kairiame dilbyje, nubrozdinimo kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos pakaušio srityje, dešinės pėdos III padikaulio lūžio, jis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek emocinių išgyvenimų, taigi ieškovas pagrindė tiek neturtinės žalos faktą, tiek priežastinio ryšio (tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir nurodomos neturtinės žalos) buvimą.

Esant tokioms aplinkybėms, yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad ieškovas reikalauja neturtinės žalos, atsiradusios dėl vienos iš svarbiausių asmens neturtinių vertybių – sveikatos – pažeidimo. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio, be bendrųjų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kt.), atsižvelgiama į specifines aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, sveikatos sužalojimo būdas, ateityje galintys atsirasti įvairūs nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje, kitose srityse), taip, pat kiti konkrečiu atveju reikšmingi faktoriai, kurie turi tiesioginę įtaką fizinių ar dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; kt.).

Šioje byloje, vertinant ieškovo patirtų fizinių ir dvasinių kančių laipsnį ir pobūdį, pažymėtina, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu klausiamas apie patirtus sužalojimus, neakcentavo didelio skausmo, nenurodė kitų aplinkybių, susijusių su fiziniu skausmu, patirtu dėl sužalojimo, tik nurodė, jog fizinį skausmą jis jautė keturiolika dienų. Tai leidžia spręsti, kad patirto fizinio skausmo ieškovas nevertina kaip itin stipraus, intensyvaus, ilgai trukusio. Vertinant ieškovo dvasinius išgyvenimus, tiek iš ieškinio turinio, tiek iš teismo posėdžio metu išsakytų ieškovo paaiškinimų galima daryti išvadą, kad patirti sužalojimai sukėlė jam stiprių emocinių išgyvenimų, pasak ieškovo, jis jautė didelę nuoskaudą dėl to, jog atsakovai taip su juo pasielgė – neteisėtai ir įžūliai, suduodant smūgius pagaliu, jį sužalojo bei pažemino, taip pat per visą baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką jo neatsiprašė, o atsakovas D. V. nepripažino kaltės dėl jam padaryto sužalojimo. Dėl sveikatos sužalojimo laipsnio, pakenkimo sveikatai pobūdžio, teismas pažymi, kad Specialisto išvadoje, remiantis ieškovo medicininių dokumentų duomenimis, ieškovui atsakovų padaryti sužalojimai – kraujosruva, nubrozdinimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, dešinės pėdos III padikaulio lūžis – nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 18). Byloje nustatyta, kad ieškovui dėl tyčinių neteisėtų atsakovų D. V. ir D. J. veiksmų buvo padaryti sužalojimai, jis dėl patirtos traumos – padikaulio lūžio jautė ne tik fizinį skausmą, tačiau kurį laiką buvo apsunkintos jo bendravimo su kitais asmenimis galimybės, ieškovas 21 dieną buvo priverstas gydytis, negalėjo dirbti (b. l. 64), todėl negavo ir pajamų iš darbinės veiklos, ir nors šių negautų pajamų neprašoma priteisti, ieškovas neabejotinai patyrė ir turtinę žalą. Be to, dėl šių sužalojimų ieškovas patyrė ir kitus nepatogumus – negalėjo sportuoti ar dalyvauti socialinėje veikloje, kas, anot ieškovo, sukėlė jam nepilnavertiškumo jausmą ir dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas vertina ir tai, kad ieškovui nustatyti sužalojimai nėra tokio sunkumo, jog galėtų turėti esminę įtaką tolesniam jo gyvenimui (mokslui, darbui, šeiminiams santykiams ir pan.) ar lemia negrįžtamų sveikatos pokyčių grėsmę, taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikata dėl patirtų sužalojimų blogėtų.

Dėl žalą padariusių asmenų – atsakovų – kaltės pažymėtina, kad įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje konstatuota, jog nusikalstama veika, sukėlusi ieškovui pasekmes – nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, padaryta atsakovų veikiant bendrininkų grupėje, tyčia. Taigi atsakovai, brutaliai ir įžūliai smurtaudami ieškovo atžvilgiu, norėjo kilusių pasekmių ir jų sąmoningai siekė. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovas D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme savo kaltės nepripažino, taip siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Akivaizdu, jog atsakovai visiškai neteikia reikšmės aplinkybei, jog nusikaltimu jie padarė nukentėjusiajam nežymų bei nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl atsakovų turtinės padėties, kaip kriterijaus, nustatant piniginės kompensacijos už neturtinę žalą dydį, pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, jog tuo atveju, kai vienaip ar kitaip pažeidžiama viena iš svarbiausių žmogaus vertybių – sveikata – žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį; sužalojus sveikatą, esminis kriterijus turi būti sveikatos sužalojimo pasekmės (sužalojimo mastas) ir dėl to patirti dvasiniai bei fiziniai išgyvenimai (pvz. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; kt.). Tačiau nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Šioje situacijoje pažymėtina, kad abu atsakovai šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra darbingo amžiaus bei sveiki.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog dėl sumušimo ieškovas J. B. patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, kentė skausmą, jautė nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, emocinius neigiamus išgyvenimus. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata, žalą padariusių asmenų kaltė – nusikaltimas padarytas tyčia, kaip mažinantys – nedidelis pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas – nežymus bei nesunkus sveikatos sutrikdymas, nelėmęs pokyčių ieškovo tolesniam gyvenimui, sukėlęs tam tikrų nepatogumų ieškovui socialinėje, darbinėje bei laisvalaikio praleidimo srityje, tačiau šie nepatogumai nevertintini kaip galintys reikšmingai padidinti neturtinės žalos piniginę išraišką.

Teismas, atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis, pridėtos baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinęs šios bylos aplinkybes ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnio, traumos pobūdžio, pasekmių, ieškovo gyvenimo pokyčių profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje srityse požiūriu, taip pat tiek ieškovo, tiek atsakovų teisių ir teisėtų interesų požiūriu, prieina prie išvados, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo D. J. 100,00 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, atlyginti, o iš atsakovo D. V. – 300,00 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atlyginti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, be kita ko, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tuo remiantis, iš atsakovų D. J. ir D. V. priteistinos ieškovo prašomos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2018 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinys netenkintinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų D. J. ir D. V. priteistina po 20,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovas buvo atleistas valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies

Priteisti iš atsakovo D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai, patirtai dėl sveikatos sužalojimo, atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 13 d.) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20,00 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai, patirtai dėl sveikatos sužalojimo, atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 13 d.) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20,00 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis