Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilkaviškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio rajone, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. 2014 m. lapkričio 21 d. apie 02.10 val. Kaune, Jonavos g., ties pastatu Nr. 60, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau dviejų kartų smogė ranka Kauno apskrities VPK 3-ojo būrio vyriausiajam patruliui T. D. į veidą, tokiu būdu pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam policijos pareigūnui.

T. S. teisme visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas ir apklausiamas parodė, kad atsimena, jog įvykio dieną vežamas automobilyje jis užmigo, o pabudęs pamatė policijos mašinų švyturėlius. Švogeris jam tada pasakė, kad jis liptų iš mašinos, bet atidarius dureles policijos pareigūnas liepė sėdėti mašinoje. Jis tada nepakluso pareigūnų įsakymui likti mašinoje ir išlipo, o jo švogeris pradėjo dar ir rėkauti, jam pareigūnai liepė nurimti, bet jis nenurimo. Policijos pareigūnas tada paėmė švogerį už rankos ir jį vedėsi. Tada jis tai pamatęs užpuolė pareigūną irjam porą kartą sudavė įveido sritį. Paskui buvo paguldytas ant žemės, surakintas antrankiais ir nuvestas į mašiną. Visas šis įvykis įvyko ketvirtadienį t.y. lapkričio 21 d. tai įvyko naktį. Įvykio metu buvo neblaivus. Atsiprašiau pareigūno už tai, ką padarė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. S. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis T. D. parodė, kad dirbo su kolega pamainoje Panemunės aptarnavimo teritorijoje. Gavo pranešimą, jog vyksta muštynės Jonavos g. Jie nuvyko į įvykio vietą ir susilaikė ten žmogų. Kolegos paprašė, kad gal kas gali privažiuoti jiems padėti, nes vairuotojas yra neblaivus. Jis tada atvažiavo į įvykio vietą, nes buvo arčiausiai. Atvažiavus pamatė automobilį, kurio vairuotojas prisipažino, jog vairavo neblaivus. Viskas buvo ramu, tvarkinga, jie surašė automobilio vairuotojui protokolą. Laukė kuomet atvažiuos „rateliai“, kad galėtų nutransportuoti automobilį. Tada įvykio vietoje liko tik jis ir kolega V. Č.. Paprašius, kad asmenys išsiimtų asmeninius daiktus iš reikalingo nutransportuoti automobilio, jie pradėjo reikšti nepasitenkinimą, jog automobilis bus uždarytas. Kaltinamasis tada dar miegojo, o kitas jaunuolis prabudo, kuris pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Jis tada paprašė jo nurimti, apsiraminti. Kadangi jis nesiliovė, jam pasakė, kad bus vežamas į komisariatą ir surašomas protokolas už šiuos veiksmus. Jam galiausiai uždėjo antrankius, kad nesipriešintų. Tada ir kaltinamasis prabudo ir iš niekur nieko, pribėgęs pradėjo mosikuoti ranka. Du smūgius pataikė į žandą. Jis buvo neblaivus. Tada su kolega čiupo jį ir pasiguldė ant žemės, jis padrikai pradėjo spardytis, muštis. Uždėjo jam antrankius ir susilaikė šį asmenį. Po kaltinamojo suduotų smūgių jam šiek tiek buvo patinęs žandas, bet pas medikus nesikreipė. Tuo momentu tik jautė, kad sudavė. Šiandien kaltinamasis jo nuoširdžiai atsiprašė, todėl ant jo nepyksta, sutinka susitaikyti.

Nurodytus nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje esantis policijos patrulio V. Č. 2014-11-21 tarnybinis pranešimas (b.l. 9-10), kuriame nurodyta apie tai, kad T. S. pripuolęs prie policijos pareigūno T. D. smogė šiam į veidą, taip pat įtariamojo testo alkoholiui protokolas, kuriame užfiksuota, kad įtariamajam buvo nustatytas 1,5 promilės neblaivumas (b.l. 14).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str.

Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad T. S. tuo metu, kai policijos pareigūnai, tame tarpe ir nukentėjusysis T. D., sulaikinėjo, kaip įtariama, administracinės teisės pažeidimą padariusį asmenį, pasipriešino policijos pareigūnui T. D. aktyviais smurtiniais veiksmais bei jėga (tyčia smūgiavo pareigūnui ne mažiau dviejų kartų ranka į veidą.

BK 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti.

BK 230 straipsnyje yra pateiktas valstybės tarnautojo apibrėžimas. Minėto straipsnio 1 d. nustato, kad šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Nukentėjusysis šioje byloje įvykio metu dirbo policijoje, kuri yra teisėsaugos institucija. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims. Jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už jų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Policijos pareigūnas T. D. nagrinėjamu atveju dėvėjo policijos uniformą, įvykio metu dirbo su tarnybiniu automobiliu, davė žodžiu teisėtą nurodymą kaltinamajam pasilikti automobilyje. Taigi kaltinamasis suprato ir žinojo, ką ir pats patvirtino teisiamajame posėdyje, kad jis yra policijos pareigūnas. Tai reiškia, kad jis suvokė, jog naudoja smurto veiksmus prieš policininką, kuris tik vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu neatlieka.

Pažymėtina, kad BK 286 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tad vien neteisėtų veiksmų padarymas lemia nusikalstamos veikos baigtumo momentą. Tai reiškia, kad šioje byloje pagal joje surinktus ir aukščiau nurodytus ištirtus įrodymus T. S. nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 286 str.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas T. S. pripažinti kaltu padarius BK 286 str. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kadangi nustatyta, kad kaltinamasis T. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju T. D. susitaikė, šis jam jokių pretenzijų, tame tarpe ir civilinio ieškinio nereiškia, turtinė žala nusikalstama veika padaryta nebuvo, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 286 straipsnį priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, pats kaltinamasis anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, nebuvo ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, tai įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju T. D. ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese, gali būti priteisiamos tik iš kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.), tai šiuo atveju jos nepriteistinos, nes kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 str. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu BK 38 str. 1 d. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese kaltinamąjį, darbui apmokėti iš T. S. nepriteisti.

Išaiškinti T. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.