Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokato padėjėjai J. J., nukentėjusiosios atstovui advokatui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal LR ATPK 50³str., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. T., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėda, dirbantis pagal patentą, administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. 2014-04-29 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.R233815, kuriame jam pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis 2014-02-05 tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) g., sugadino D. T. priklausantį vandens išbėgimo vamzdį, tuo padarydamas 30,00Lt turtinę žalą bei padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 50³str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apklausiamas 2014-05-05 teismo posėdžio metu nurodė, kad su protokolu nesutinka. Paaiškino, kad jis savo sklype atliko medžių kirtimo darbus ir netyčia pažeidė vamzdį, nulaužė galiuką. Taip pat nurodė, kad vamzdis buvo užšalęs ir dėl to nuotekos negalėjo pratekėti. Jis su D. T. apsižodžiavo ir ji iškvietė seniūnę, todėl jis atvykus vamzdžio savininkei ir seniūnei leido išvalyti užšalusį vamzdį. Patvirtino, kad pirmą kartą vamzdį jis apgadino nežymiai tik nuskėlė vamzdžio galą, o vėliau kai jis pamatė, kad vietoje to vamzdžio yra pakeistas naujas vamzdis ir vamzdis prailgintas ir prakasta žemė, jis supyko ir jį ištraukė, vamzdį ir paliko šalia. Nurodė, kad vamzdžio savininkė D. T. jam nepateikė įrodymų, kad tas vamzdis yra suprojektuotas ir juo gali į jo kūdrą bėgti nuotėkos. Nurodė, kad jis tą vamzdį laiko kaip paprasta šiukšle, nes jis be jokio techninio projekto (b.l. 24).

Nukentėjusioji D. T. 2014-06-26 teismo posėdžio metu nurodė, kad D. T. su vyrais 2014-02-05 kirto medžius ir jos sutuoktinis nuėjęs pamatė, kad yra sulaužytas jų vamzdis, kuriuo bėga lietaus vanduo. D. T. jai pasakė, kad joks vanduo šiuo vamzdžiu į jo prūdą nebėgs ir ji tada iškvietė seniūnę ir seniūnės pavaduotojai dalyvaujant D. T. sutiko, kad vamzdis būtų sutvarkytas ir jie sutvarkė vamzdį, tačiau po kiek laiko jie pravažiuodami pamatė, kad nebesimato jų vamzdžio, nes jis buvo nupjautas, todėl ji ir kreipėsi į policiją su pareiškimu. Nurodė, kad reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiškia (b.l. 61-62).

Liudytoja R. Z. paaiškino, kad dirba Sendvario seniūno pavaduotoja ir jie gavo pareiškimą dėl nuotekų vamzdžio nulaužimo. Nuvykus į vietą pamatė, kad vamzdis buvo sutrupintas ir D. T. pripažino, kad netyčia nulaužė vamzdį. Šalys tarėsi geruoju ir lyg buvo sutarę, todėl ji toliau nebedalyvavo ir antrą kartą į vietą nebevažiavo, nes važiavo policija.

Liudytojas A. P. nurodė, kad jis dirba Aplinkos apsaugos agentūros specialistu. Paaiškino, kad nukentėjusiajai buvo išduotas leidimas statybai ir leidime numatyta, kad buitinių nuotekų išvadas diametras 110mm, o ilgis iki valymo įrenginio 32metrai ir taip buvo suderintas techninis projektas. Pridavimo akte nurodyta, kad priduotas vamzdis, tokio pat diametro, tačiau 24m, tai yra trumpesnis, o apie išvadą techniniame projekte numatyta, kad turi nueiti į infiltracinį šulinį. Techninis projektas nenumatė, kad vamzdis būtų nuvestas į kūdrą. Nurodė, kad yra galimybė koreguoti projektą, tačiau visais atvejai kai rengi ką nors ne savo sklype turi būti rašytinis sutikimas gretimo žemės sklypo savininko. Pagal projektą buitinių nuotekų vamzdis turėjo eiti iš gyvenamojo iki infiltracinio šulinio, kuris yra be dugno ir visas išvalytas vanduo nusėda į žemę. Vamzdis yra pirmos grupės statinys, nes pagal STR viršutinis diametras yra iki 160mm ir projekto tokiam įrenginiui nereikia, tačiau būtinas žemės sklypo, per kurį tiesiams rašytinis sutikimas. Mano, kad šiuo atveju statyba vamzdžio atlikta ne pagal projektą, nes tas vamzdis nėra numatytas, kad gali būti nuvestas į kitą žemės sklypą ar į kūdrą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad D. T. kaltinamas, kad 2014-02-05 sugadino D. T. priklausantį vamzdį, tai yra padarė LR ATPK 50³str. nurodė, kad D. T. veikoje nėra vieno iš būtino sudėties požymio tai yra tyčios, nes pati nukentėjusioji pareiškime nurodė, kad vamzdis buvo nuskeltas, o jau teismo posėdžio metu nurodė, kad vamzdis nupjautas, tačiau nenurodyta, kad D. T. padarė tai tyčia. Kaip paaiškino pats D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad vamzdis 2014-02-05 buvo nuskeltas netyčia, nes jiems pjaunant medžius nukrito medis ir nuskėlė vamzdį, iki 2014-02-05 jis net nežinojo, kad tas vamzdis ten buvo. Nurodė, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, kad 2014-02-05 D. T. veikoje buvo tyčia, nukentėjusioji jokių įrodymų apie nuostolius nepateikė, be to D. T. leido sutvarkyti vamzdį ir D. T. jį susitvarkė ir iki 2014-03-25 tas vamzdis ten buvo. D. T. tik 2014-03-25 sužinojęs ištraukė vamzdį, kuris neteisėtai buvo nuvestas. Tačiau protokole jam kaltinimas reiškiamas dėl 2014-02-05 D. T. veiksmų. Kadangi nėra įrodymų dėl tyčios ir kaltės, todėl jo veika negali būti kvalifikuota pagal LR ATPK 50³str. Nurodė, kad byloje kalba ėjo apie 2014-03-25 ištrauktą vamzdį, o bylos dalykas yra dėl 2014-02-05. Nurodė, kad nukentėjusioji vamzdį iki D. T. kūdros pratęsė neteisėtai ir tai patvirtino aplinkosaugos atstovas bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, ištraukiant vamzdį jokia žala nukentėjusiajai nebuvo padaryta, nes vamzdis buvo ištrauktas ir paliktas šalia. D. T. priklausanti kūdra priklauso į paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juosta ir D. T. ištraukdamas vamzdį 2014-03-25 jis veikė būtino reikalingumo siekdamas apsaugoti kūdrą. Prašė nutraukti D. T. atžvilgiu bylą nesant pažeidimo sudėties.

Nukentėjusiosios atstovas sutinka, kad siekiant kvalifikuoti turi būti nustatyta tyčia, o žalos dydžio nebūtina įrodinėti. Nurodė, kad vamzdis buvo sugadintas du kartus, tai yra vienas kartas kaip nurodyta protokole, o kitas atvejis kai ištraukė ir protokole nėra. Nurodė, kad D. T. pripažino, kad vamzdį nulaužė, nes jis manė, kad jis neteisėtas, tai yra jis veikė suplanuotai. O pavasarį vamzdis jau buvo pašalintas ištraukiant vamzdį. Mano, kad vamzdžio teisėtumas bylai jokios reikšmės neturi, nes ar vamzdis pastatytas teisėtai ar ne, jis yra turtas. Mano, kad šis vamzdis buvo įrengtas teisėtai, nes įrengtas iki 2010-07-10 dienos ir šiuo vamzdžiu teka perteklinis vanduo iš infiltracinio šulinio. Renkant sodybai vietą buvo numatyta, kad vanduo galės nubėgti į tvenkinį ir tai patvirtino žemėtvarkos specialistas, tai yra sutiko, kad perteklinis vanduo būtų nuvestas į kūdrą. Tai, kad vamzdžio techniniame projekte nenumatyta ir jis neprivalomas, nes šis vamzdis yra 1 grupės statinys ir jam joks projektas nebūtinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-04-01 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK buvo gautas D. T. pareiškimas, kuriuo prašo D. T. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 50³str. (b.l. 6). D. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatais, esantys adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. (b.l. 16-17). D. T. ir jos sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., kuriame yra vandens telkinys ir sklypas patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostą bei į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną (b.l. 30-32, 72).

D. T. yra pareikštas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 50³str. padarymo, tai yra protokole nurodyta, kad jis 2014-02-05 tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) sugadino D. T. priklausantį vandens išbėgimo vamzdį, tuo padarydamas 30,00Lt turtinę žalą.

LR ATPK 50³ str. įtvirtinta, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Respublikos ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 str., 250str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Subjektyviosios pusės požymis – kaltė, reiškia, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti arba dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Matyti, kad tiek tyčios, tiek neatsargumo kaltės formos išskiria asmens intelektualinį ir valinį aspektus bei asmens santykį su daroma veika ir jos padariniais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Taigi, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto LR ATPK 50³ str., padarymą būtina nustatyti, jog asmuo, savo veiksmais tyčia elgėsi taip, kad sunaikintų ar sugadintų kito asmens turtą, suprasdamas priešingą teisei poveikį ir numatydamas ar tikėdamasis išvengti žalingų tokio poveikio pasekmių. Tai yra šio teisės pažeidimo objektyvioji pusė pasireiškia ne bet kokiu, o tyčiniu turto sunaikinimu ar sužalojimu, kuriuo tikslingai siekiama nukentėjusiajam padaryti mažesnės, nei žymi, žalos. LR ATPK 10 str. įtvirtinta, jog administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Byloje yra pateikti duomenys, kad D. T. priklausantis vandens nuotekų vamzdis buvo sugadintas du kartus, tai yra 2014-02-05 nuskelta vamzdžio dalis, o 2014-03-25 vamzdis ištrauktas iš žemės. Tačiau įvertinus tai, kad D. T. kaltinimas yra pareikštas tik dėl 2014-02-05 vamzdžio sugadinimo, todėl byloje reikia nustatyti 2014-02-05 D. T. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, kuriuo jis yra kaltinamas sudėtis.

Iš byloje esančių įrodymų, D. T. paaiškinimų, nukentėjusiosios D. T. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei liudytojos R. Z. teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad D. T. neneigė, kad 2014-02-05 jam su draugais kertant medžius, jam priklausančiame žemės sklype prie jo kūdros, netyčia buvo nulaužtas vamzdis, kuris buvo įkastas į jo žemę ir buvo užšalęs. Tai, kad D. T. 2014-02-05 netyčia nuskėlė dalį vamzdžio patvirtino ir pati nukentėjusioji savo pareiškime policijai, kuriame nurodė, kad 2014-02-05 atvykus seniūnės pavaduotojai D. T. paaiškino, kad jis netyčia nulaužė vamzdį pjaunant medį ir pastarajam ant jo užvirtus. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra foto nuotraukos ne dėl 2014-02-05 sulaužyto vamzdžio, o dėl 2014-03-25 vamzdžio ištraukimo iš žemės (b.l. 7, 14-15), nors kaltinimas D. T. yra suformuluotas dėl jo 2014-02-05 atliktų veiksmų nulaužiant vamzdį. Iš D. T. pateiktų dokumentų nustatyta, kad išduodant statybos leidimą buvo numatyta, kad turės būti įrengtas vietinis biologinis valymo įrenginys (b.l. 11-13, 41-45). Iš byloje esančio techninio projekto (b.l. 75) bei liudytojo A. P. paaiškinimų nustatyta, techniniame projekte nebuvo numatytas joks vamzdis iš infiltracinio šulinio, nes pagal techninį projektą nustatyta, kad išvalytos buitinės nuotekos turi patekti į infiltracinį šulinį ir nusėsti į gruntą. Iš D. T. paaiškinimų nustatyta, kad 2014-02-05 jis net nežinojo, kad jo sklype yra įkastas D. T. priklausantis vandens nuotekų vamzdis, nes vamzdis buvo užšalęs ir juo nebėgo vanduo, be to jis buvo įkastas į žemės ir medžiui užkritus ant vamzdžio nuskilo vamzdžio dalis. D. T. duotas paaiškinimas, kad kertant medžius ir medžiui užkritus ant nuotekų vamzdžio jis buvo apgadintas, tai yra nuskilo yra logiškas ir suprantamas ir tikėtinas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių šias aplinkybes paneigiančių ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčią sunaikinti ar sužaloti D. T. priklausantį nuotekų vamzdį patvirtinančių duomenų, todėl D. T. veika 2014-02-05 galėtų būti vertinama kaip padaryta dėl neatsargumo, tačiau pagal LR ATPK 50³ str. atsakomybę užtraukia tik veiksmai, kurie buvo padaryti tyčia. Teismas nesutinka su nukentėjusiosios atstovo teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, kad D. T. sugadindamas vamzdį veikė iš anksto suplanuotai, nes tai paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tai, kad D. T. 2014-03-25 ištraukė vamzdį jau žinodamas, kam šis vamzdis priklauso nėra šios bylos dalykas, nes kaltinimas pareikštas tik dėl 2014-02-05 D. T. veiksmų.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad D. T. 2014-02-05 veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LT ATPK 50³ str. sudėties, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1d. 1d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinę bylą, iškeltą D. T. atžvilgiu pagal LR ATPK 50³ str. nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.