Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei M. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovė M. S. Nacionalinei mokėjimų agentūrai 2008 m. kovo 31 d. pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su šia Paraiška pateikė Miško želdinimo ir žėlimo projektą ir kitus dokumentus. Pasirašydama paraiškoje atsakovė tuo patvirtino, kad: ji yra susipažinusi su paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis; įsipareigoja vykdyti projektą iki jos prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pabaigos; žino, kad pažeidus įsipareigojimus, jai bus taikomos numatytos sankcijos; įsipareigojo teikti papildomą informaciją, susijusią su paramos administravimu (pareiškėjos deklaracijos Paraiškoje 1, 14, 23 ir 28 punktai). Pagal Paraišką atsakovei laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. iš viso buvo išmokėta 7 061,63 Eur. Bylos duomenimis, atsakovė Paraišką pateikė 2008 metais, o mišką, kaip nurodė pareiškėja prašyme, atsakovė įveisė 2009 metais. Bylos duomenimis, apie pareigą kasmet teikti paraišką tiesioginėms išmokoms gauti atsakovė buvo informuota rašytiniu 2010 m. balandžio 10 d. pranešimu, siųstu registruotu laišku. Pareiškėjos prašyme teismui ir kituose bylos dokumentuose (2016 m. gruodžio 20 d. paklausime ir 2017 m. sausio 12 d. paklausime, kurie išsiųsti atsakovei) yra nurodyta, kad atsakovė 2015 ir 2016 metais nepateikė paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti ir nedeklaravo įveisiamo miško ploto. Byloje ši aplinkybė nėra nuginčyta. Bylos duomenimis, atsakovei išsiųstas (registruotu laišku) 2016 m. birželio 13 d. informacinis pranešimas apie tai, kad jai parama už 2015 m. neskiriama, kadangi atsakovė 2015 m. nepateikė tiesioginių išmokų paraiškos ir nedeklaravo įveisto miško ploto. Atsakovei buvo išsiųsti 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. sausio 12 d. paklausimai (registruotu laišku) dėl tiesioginių išmokų paraiškos nepateikimo ir įveisto miško ploto nedeklaravimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pateikusi atsakymą į šiuos paklausimus. Pareiškėja, nustačiusi minėtus faktus, jog atsakovė 2015 ir 2016 metais nedeklaravo veisiamo miško ploto, vadovaudamasi Lietuvos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių 14 punktu ir 69.2.5 papunkčiu, 2017 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ dalies susigrąžinimo“, kuriuo nusprendė nutraukti paramos pagal Paraišką mokėjimą ir susigrąžinti dalį išmokėtos paramos sumos – 4 781,63 Eur. Nagrinėjant bylą, nenustatyta duomenų, kad Sprendimas būtų nuginčytas teismine tvarka ar pakeistas administracine tvarka.

Lietuvos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių 16 punktas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2008 m. vasario 10 d. iki 2008 m. birželio 22 d., t. y. Paraiškos pateikimo metu) numatė, kad pareiškėjai (išskyrus atvejus, kai veisiamos greitai augančių medžių rūšys ir želdinama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė) įsipareigoja 15 metų vykdyti kartu su paramos paraiška pateiktą Miško želdinimo ir žėlimo projektą bei kitų miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Įgyvendinimo taisyklių 56 punktas numatė, kad miško priežiūros ir apsaugos išmokos mokamos penkerius metus (kiekvienais einamaisiais metais) po miško įveisimo, o 60 punktas numatė, kad prarastųjų pajamų kompensavimo išmokos mokamos 15 metų nuo miško įveisimo (punktų redakcijos, galiojusios nuo 2008 m. vasario 10 d. iki 2008 m. birželio 22 d., t. y. Paraiškos pateikimo metu). Šiuo metu galiojančioje Įgyvendinimo taisyklių redakcijoje (12, 43, 58 punktuose) taip pat įtvirtintas paramos gavėjų įsipareigojimas 15 metų vykdyti projektą ir numatyta, kad miško priežiūros ir apsaugos išmoka pirmus penkerius metus mokama tiems paramos gavėjams, kurie gavo miško įveisimo išmoką, o prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka mokama 15 metų. Atsakovė, pateikdama Paraišką, įsipareigojo vykdyti projektą 15 metų, t. y. iki 2023 m.

Įgyvendinimo taisyklių 14 punktas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki šiol) numato, kad pareiškėjas/paramos gavėjas kasmet iki to laiko, kol įveisiamas miškas ir teiktina įveisto miško priežiūros ir apsaugos bei prarastųjų pajamų (kompensavimo) išmoka, Tiesioginių išmokų paraiškoje privalo deklaruoti veisiamą miško sklypą ir pateikia žemėlapio fragmentus su juose pažymėtomis įveisiamo miško sklypų ribomis. Įgyvendinimo taisyklių 69.2.5 papunktis (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki šiol) numato, kad jei dvejus metus iš eilės Tiesioginių išmokų paraiškoje nedeklaruojamas įveisto miško plotas, parama nutraukiama ir pareiškėjas privalo grąžinti išmokėtas miško priežiūros ir apsaugos ir prarastųjų pajamų kompensavimo išmokas. Minėta pareiškėjų/paramos gavėjų pareiga kiekvienais metais deklaruoti veisiamą miško sklypą ir sankcija už šios pareigos nevykdymą dvejus metus iš eilės Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtinta nuo 2010 m. kovo 26 d., įsigaliojus Įgyvendinimo taisyklių pakeitimams. Kaip jau minėta, apie pareigą kasmet teikti paraišką tiesioginėms išmokoms gauti atsakovė buvo informuota rašytiniu 2010 m. balandžio 10 d. pranešimu.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 69 punktą (ginčui aktualią redakciją, galiojančią nuo 2015 m. sausio 1 d. iki šiol), 69.2.5 papunktyje nurodyta išmokų sugrąžinimo sankcija netaikoma, kai paramos gavėjas negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos (force majeure) atvejų; apie nenugalimos jėgos atvejus Nacionalinę mokėjimų agentūrą privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje (redakcijoje, galiojančioje nuo 2008 m. kovo 1 d. iki šiol) nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 9 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki šiol) nustato, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra, kaip administruojančioji institucija, per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką, pateikdama jam sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną ir kurios skaičiuojamos tuo atveju, jeigu taip nustato ES ir (arba) nacionaliniai teisės aktai, dydį ir sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, numerį. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki šiol) nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos, minėtos Taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį (t. y. kai skolininkas jo prašymu grąžina lėšas dalimis ir tuomet lėšos grąžinamos per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį); jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.

Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra apie priimtą Sprendimą informavo atsakovę 2017 m. liepos 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, siųstu registruotu laišku. Raštas užregistruotas 2017 m. liepos 18 d., todėl 60 kalendorinių dienų terminas grąžinti lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktas), baigėsi 2017 m. rugsėjo 16 d. Bylos duomenimis, atsakovei buvo išsiųstas dar vienas – 2017 m. spalio 12 d. raštas (neregistruotu laišku) su informacija apie skolą ir palūkanas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja Nacionalinė mokėjimų agentūra 2017 m. liepos 18 d. raštą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir Sprendimą išsiuntė atsakovės Paraiškoje nurodytu adresu, daro išvadą, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra apie priimtą Sprendimą atsakovę informavo tinkamai, nepažeisdama Grąžintinų lėšų taisyklių 9 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad atsakovė, pasirašydama Paraišką, patvirtino, kad ji įsipareigoja informuoti apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą, ir kad neįvykdžius šio įsipareigojimo, ji negalės reikšti pretenzijų, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus duomenis, neatitinka paramos teikimo sąlygų (pareiškėjos deklaracijos Paraiškoje 31 punktas). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovė būtų atleista nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų grąžinusi skolą pareiškėjai.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki šiol) nustato, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (toliau – Reglamentas Nr. 65/2011) (su aktualiais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 937/2012), 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei išmoka sumokėta nepagrįstai, paramos gavėjas grąžina tą sumą ir pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo paramos gavėjui vykdomajame rašte sumoms išieškoti nurodyto mokėjimo termino, kuris negali būti ilgesnis nei 60 dienų, iki grąžinimo arba išieškojimo dienos; taikytina palūkanų norma skaičiuojama pagal nacionalinės teisės aktus, tačiau ji negali būti mažesnė už palūkanų normą, taikomą sumoms susigrąžinti pagal nacionalines nuostatas. Kadangi Europos Sąjungos teisės aktas palūkanų normos nustatymą priskiria nacionalinių teisės aktų reguliavimo sričiai, taikoma 5 procentų metinių palūkanų norma, numatyta Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktas ir 15.1 papunktis (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki šiol) nustato, kad jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Nagrinėjamu atveju, kadangi grąžintinų lėšų grąžinimo terminas baigėsi 2017 m. rugsėjo 16 d., palūkanos skaičiuotinos nuo 2017 m. rugsėjo 17 d.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad pagrindo mažinti iš atsakovės priteistiną skolą ir palūkanas nėra. Todėl pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas priteisti iš M. S. 4 781,63 Eur susidariusią skolą dėl gautų išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, jas skaičiuojant nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2017 m. rugsėjo 17 d., tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėjos atstovė prašo išdėstyti priteisiamų sumų mokėjimą ne trumpesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui.

Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 19 punkte nustatyta administracinė tvarka, pagal kurią skolininkas turi galimybę grąžintinas lėšas grąžinti dalimis per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių. Kuomet grąžintinos lėšos yra priteisiamos teismo sprendimu, teismas spręsdamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo vadovaujasi įstatymais, reglamentuojančiais sprendimo vykdymo išdėstymo tvarką. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje numatyta, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Taigi atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pragyvena iš gaunamos senatvės pensijos. Pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės sveikatos būklė nėra gera, trukdo jai judėti, keliauti, spręsti įvairius reikalus ir pan. Visa tai lemia, kad atsakovės turtinė padėtis yra apsunkinta ir sprendimu priteisiamos sumos ji negalės sumokėti iš karto. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teismo sprendimo vykdymą išdėstant 16 mėnesių laikotarpiui nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra. Mokant teismo sprendimu išdėstytas sumas, atsakovė 16 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos pareiškėjai turės sumokėti sumą, susidedančią iš dviejų dalių, tai yra vieną jos dalį sudarys 1/16 4781,63 Eur sumos dalis, o kitą dalį sudarys 1/16 dalis palūkanų, kuri apskaičiuojama taip: nustatoma bendra suma 5 procentų metinių palūkanų, kurios skaičiuojamų nuo 4781,63 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017m. rugsėjo 17d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, o gauta bendra palūkanų suma padalijama į 16-ka dalių ir kas mėnesį sumokama kartu su 1/16 4781,63 Eur sumos dalimi. Be to, 16 mėnesių pareiškėja kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos papildomai turės mokėti ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos priteistų lėšų sumos, tai yra nuo tos 4781,63 Eur dalies, kuri dar bus negrąžinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, į. k. 288739270, iš M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 781,63 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir 63 euro centų) skolą, susidariusią dėl gautų išmokų, ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti išmokas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos.

Sprendimo vykdymą išdėstyti ir įpareigoti M. S. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos per šešiolika mėnesių kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sumokėti:1) 1/16 dalį priteistos 4781,63 Eur sumos;2)1/16 dalį priteistos 5 procentų metinių palūkanų sumos, skaičiuojamos nuo 4781,63 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017m. rugpjūčio 17d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3)5 procentų metines palūkanas nuo tos 4781,63 Eur sumos dalies, kuri dar negrąžinta, iki visa suma bus grąžinta.

Iš M. S. priteistos piniginės lėšos ir palūkanos turi būti sumokėtos į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant paraiškos numerį – (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.