- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-126-300/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-35-3-00012-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- G. P.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria nutarta pripažinti Belgijos Karalystės Briuselio pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietis G. P. nuteistas 4 metų bausme, ir jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Briuselio pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos pilietis G. P. vadovaujantis Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 7, 25, 44, 50, 65, 66, 79, 80, 322, 323, 324, 324, 461, 453, 467 straipsniais nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis: 1) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. dalyvavo grupuotėje, siekiančioje vykdyti nusikaltimus; 2) naktį iš 2017 m. spalio 1 į 2 d. (duomenys neskelbtini) įvykdė vagystę iš automobilio su išsilaužimu, 3) naktį iš 2017 m. spalio 2 į 3 d. (duomenys neskelbtini) įvykdė vagystę iš automobilio su išsilaužimu, 4) naktį iš 2017 m. lapkričio 12 į 13 d. (duomenys neskelbtini) įvykdė vagystę iš automobilio su išsilaužimu. (b. l. 29–43, 69–77)
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2019 m. liepos 15 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento prašymas bei liudijimas dėl Briuselio pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą. Pažymoje nurodyta, kad G. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendra trukmė yra 1 460 dienų. 2018 m. liepos 25 d. G. P. buvo sulaikytas. G. P. šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) miesto kalinimo įstaigoje, laisvės atėmimo bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2022 m. liepos 24 d. (b. l. 2–18, 44–61)
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi tenkino Belgijos Karalystės Briuselio pirmosios instancijos teismo prašymą ir pripažino Belgijos Karalystės Briuselio pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, kuriuo vadovaujantis Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 7, 25, 44, 50, 65, 66, 79, 80, 322, 323, 324, 324, 461, 453, 467 straipsniais G. P. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, leido jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nutarė, kad Belgijos Karalystėje įvykdytos veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas. Nustatė, kad bausmė atliktina pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo G. P. perėmimo iš Belgijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos. Į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Belgijos Karalystėje atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas ir kardomojo kalinimo laikas iki G. P. perėmimo iš Belgijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos. (b. l. 91–94)
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Skundu aukštesniajam teismui nuteistojo G. P. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą — vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsisakyti pripažinti ir vykdyti Belgijos Karalystės Briuselio pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiui G. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. (b. l. 103)
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodytas nusikalstamų veikų, dėl kurių G. P. pripažintas kaltu, skaičius, todėl prašo ištaisyti šį netikslumą, kadangi tai gali turėti įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
4.2. Skunde pažymima, kad pagal Belgijos Karalystės teisės aktus G. P. galėtų būti lygtinai paleistas atlikęs 1/3 bausmės, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymus – tik atlikęs ½ bausmės. Taigi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas, reglamentuojantis bausmių vykdymą Lietuvos Respublikoje, nustatė aukštesnę minimalią ribą, nuo kurios nuteistajam sudaroma galimybė būti lygtinai paleistam iš bausmės atlikimo vietos, todėl nuteistojo G. P. bausmės vykdymas Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus akivaizdžiai pablogina jo teisinę padėtį, ilgina minimalią jo atliktinos laisvės atėmimo bausmės trukmę aštuoniais mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 4 dalį suderinta bausmė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė. Šiuo atveju bausmės vykdymo sąlygos Lietuvos Respublikoje yra žymiai sunkesnės nei bausmę paskyrusioje valstybėje, todėl Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas atsisakyti pripažinti Belgijos Karalystės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės G. P.. Belgijos Karalystės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės besąlygiškas vykdymas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nedera ir su BVK 4 straipsnio nuostata – jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šiame kodekse išdėstytos, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 1-855 ratifikavo „Nuteistųjų asmenų perdavimo Konvenciją“, kurios 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas, kad bausmę vykdančioji valstybė negali pabloginti nuteistojo padėties. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju vykdant Belgijos Karalystės teismo nuteistajam G. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę turėtų būti taikomos ne BVK 157 straipsnio taisyklės, bet Konvencijos 10 ar 11 straipsnių nuostatos ir tai būtina nurodyti nutartyje dėl Belgijos Karalystės Briuselio pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio pripažinimo. To nepadarius, yra pagrindas atsisakyti pripažinti Belgijos Karalystės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės G. P..
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Skundas atmestinas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies (Nuosprendžio ir nutarties vykdymas) nuostatas.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ buvo priimtas įgyvendinant 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ (iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR). Tai yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis Europos Sąjungos valstybės narės priimto nuosprendžio pripažinimą ir vykdymą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
7. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad G. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis, turintis gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Priešingai, nei teigiama skunde, laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos skirtumai – pagal Belgijos Karalystės teisės aktus nuteistasis, atlikęs 1/3 bausmės, turi teisę pateikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, o pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali pateikti ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nepatenka į Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių sąrašą, dėl kurių būtų galima atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės nuosprendį ir jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tarybos pamatinį sprendimo 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ (iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR) 17 straipsnyje numatyta, kad bausmės vykdymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisė, tik vykdančiosios valstybės institucijos yra kompetentingos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas su tuo susijusias priemones, įskaitant paleidimo nesuėjus terminui ar lygtinai pagrindus. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmė vykdoma pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus, o lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai sprendžiamu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Įstatymo 14 straipsnio 8 dalis). Taigi nenustačius nė vieno iš Įstatyme įtvirtintų atsisakymo pripažinti ir vykdyti pagrindų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Briuselio pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį, kuriuo G. P. paskirta 4 metų laivės atėmimo bausmė, ir leido jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
8. Įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jos keisti ar naikinti.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundo argumentais ir bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai nurodyta Briuselio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo data: nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad pripažįstamas Briuselio pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendis, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Briuselio pirmosios instancijos teismas nuosprendį priėmė 2018 m. lapkričio 26 d. Skundžiamoje nutartyje taip pat neteisingai nurodytas G. P. padarytų nusikalstamų veikų skaičius: nors liudijime nurodoma, kad nuosprendis priimtas dėl aštuonių nusikalstamų veikų (b. l. 2–18, 44–61), tačiau iš kartu su liudijimu pateikto Briuselio pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio matyti, kad G. P. buvo kaltinamas aštuonių nusikalstamų veikų padarymu, dėl keturių veikų jis buvo išteisintas, o dėl kitų keturių – pripažintas kaltu (už kurias jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė) (b. l. 29–43, 69–77). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad minėti netikslumai nelaikytini esminiais, nekeičia skundžiamos nutarties esmės, todėl ištaisytini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo G. P. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.
Ištaisyti rašymo netikslumus Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nurodant Briuselio pirmosios instancijos teismas nuosprendžio priėmimo datą: vietoj 2018 m. lapkričio 27 d. nurodyti 2018 m. lapkričio 26 d.
Ištaisyti rašymo netikslumus Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nurodant nusikalstamų veikų, dėl kurių Briuselio pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu G. P. nuteistas, skaičių: vietoj aštuonių nurodant, kad G. P. padarė keturias nusikalstamas veikas.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.