- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- e2-113-420/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00613-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- M. V.
- Advokatai
- Algirdas Misevičius
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Utenos apskrities skyriaus atstovei Neringai Jefimovienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui M. V., išvadą teikianti institucija – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo misterijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba), dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su jais nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 50 proc. (1/2 dalį) minimalios mėnesinės algos (MMA), bet ne mažiau kaip 200 Eur kas mėnesį, patvirtinti jos siūlomą atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas 2018-07-23 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės pareikštą ieškinį atmesti kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams. Atsiliepime nurodė, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota Norvegijos Karalystėje, šioje valstybėje jie lanko darželį bei paruošiamąją grupę bendrojo lavinimo mokykloje, jiems yra garantuota visapusiška socialinė, pedagoginė bei medicininė priežiūra.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018-07-24 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki kol bus nustatyta, ar nepilnamečiai vaikai N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), turi būti grąžinami į jų gyvenamosios vietos valstybę – Norvegijos Karalystę pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, arba per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį Vilniaus apygardos teismui nebus pateiktas prašymas dėl leidimo išdavimo dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į jo gyvenamosios vietos valstybę.
Vilniaus apygardos teismo 2018-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-4615-881/2018, buvo atmestas pareiškėjo M. V. prašymas išduoti leidimą grąžinti mažamečius vaikus N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), į Norvegijos Karalystę.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad apsilankymo metu nustatyta, kad K. V. kuria šeimą ir gyvena kartu su T. G., su juo veda bendrą ūkį, laukiasi kūdikio. Šeima gyvena erdviame vieno kambario bute, (duomenys neskelbtini), su visais patogumais, atliktas remontas, yra atskira erdvė vaikams (yra žaislų, žaidimų, knygučių). Švaru, tvarkinga, sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, poilsiui. Taip pat šeima turi sodybą (duomenys neskelbtini). Tiek butas, tiek sodyba priklauso T. G.. Abu vaikai su T. G. sutaria gerai, vadina jį tėčiu. Šeimos tarpusavio santykiai šilti, sukurta šeimyniška atmosfera. Vaikai jaučiasi saugūs ir laimingi. Pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje negauta. K. V. nedirba, studijuoja (duomenys neskelbtini) 3 kurse, yra paėmusi akademines atostogas, gauna savivaldybės mokamas išmokas vaikams 100 Eur, ir Sodros mokamus vaiko išlaikymo pinigus (po 68 Eur), bei gauna nuomos pinigus už namą, esantį Kaune (apie 200 Eur). Vaikų tėvas išlaikymo neteikia, pinigų neperveda. T. G. verčiasi statybų verslu, iš jo gauna apie 1500 Eur pajamų per mėnesį. N. V. lanko (duomenys neskelbtini) priešmokyklinę grupę. Vaikas lengvai adaptavosi mokykloje, drąsus, imlus, lanko daug papildomų užsiėmimų – dailės, muzikos (akordeono), šokių būrelius bei futbolo treniruotes. D. V. lanko (duomenys neskelbtini) grupę. N. V. drąsiai papasakojo kad gyvena su tėčiu, mama ir sese bei dar viena sese, kuri šiuo metu yra mamos pilvelyje. Paklausus vaiko, koks jo tėčio vardas, vaikas atsake – „T.“. Paklausus apie kitą tėtį M., vaikas atsakė, kad tėtis gyvena toli, atvežė jam šautuvą ir šokoladą. Pasak vaiko – tėtis kartais skambina į telefoną. Paklausus su kuo vaikas norėtų gyventi, vaikas atsakė su mama, tėčiu T. ir sese čia, nes jam patinka eiti į mokyklą. Pasak K. V., M. V. su vaikais nebendrauja. 2018 m. liepos mėnesį M. V. su vaikais bendravo VTAS skyriuje, davė po 10 Eurų bei skanėstų ir drabužių, 2018-09-20 vaikus aplankė ugdymo Įstaigose (sūnui atvežė žaislinį šautuvą ir saldumynų). Pasak K. V., ji nurodžiusi M. V. vaiko N. V. telefono numerį, kuriuo tėtis nevaržomai gali skambinti ir bendrauti su vaikais, bet to nedaro. Ugdymo įstaigos, (duomenys neskelbtini) seniūnija informacijos apie galimus vaikų teisių pažeidimus nėra teikusios. Šių Įstaigų atstovų nuomone motina tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina jų poreikius maistui, sveikatos priežiūrai, saugiai ir sveikai aplinkai. Vaiko teisių apsaugos tarnyba teikdama preliminarią išvadą nurodė, kad K. V. ir M. V. nepilnamečių vaikų N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina K. V. jos gyvenamojoje vietoje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone tikslinga iš skyrium gyvenančio tėvo M. V. priteisti prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., (duomenys neskelbtini), t. y. po 1/2 minimalios mėnesinės algos (50 proc. MMA). Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, ieškovės K. V. prašoma nustatyti tėvo M. V. ir vaikų N. V. ir D. V. bendravimo tvarka užtikrina tėvo ir vaikų teises ir galimybes išlaikyti vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu.
Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad M. V. smurtavo prieš ją, kai jie gyveno Norvegijoje. Ji Norvegijoje kreipėsi į krizių centrą. Neseniai Norvegija jai pradėjo mokėti alimentus. Nori, kad vaikai augtų su ja. Prašo iš M. V. priteisti vaikams išlaikymo pusė minimalios algos kiekvienam vaikui. Į Norvegiją grįžti neplanuoja. Tolimesnio gyvenimo su M. V. nemato. Turi naują draugą, vaikai jį myli. Palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsakovas M. V. į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai. Nustatyta, kad atsakovas M. V. naudojasi EPP, tačiau paskutinį kartą buvo prisijungęs tik 2019-01-10. Tesimo šaukimą atvykti į parengiamąjį teismo posėdį jo gyvenamosios vietos adresais Lietuvos Respublikoje bei Norvegijos Karalystėje, įteikti nepavyko, jo buvimo vieta nebuvo nežinoma, todėl atsakovui apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. M. V. nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Vaikai nori gyventi su motina. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vaikų noras prieštarauja jų interesams. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma ir ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl ieškovės reikalavimo dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių; kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą; tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes.
Paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnamečius vaikus – sūnų N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė su nepilnamečiais vaikais bei sugyventiniu T. G. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat turi sodybą (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir T. G. turi bendrą vaiką. Ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini) 3 kurse, yra paėmusi akademines atostogas. Mokymo įstaigos ieškovė charakterizuojama teigiamai. N. V. lanko (duomenys neskelbtini) priešmokyklinę grupę, lanko daug papildomų užsiėmimų – dailės, muzikos (akordeono), šokių būrelius bei futbolo treniruotes. D. V. lanko (duomenys neskelbtini) grupę“. N. V. išreiškė norą gyventi kartu su motina ir sese, bei mamos draugu T. G., kurį vadina tėčiu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad vaikų emocinis ryšys su motina ir jos draugu bei saugaus stabilumo jausmas išaugo, tėvas M. V. nuo 2018-09-20 su vaikais nebendravo, daroma išvada, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina K. V. geriausiai atitinka vaikų interesus.
Iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018-06-28 pažymos Nr. (2018-152-PD)-15 matyti, kad K. V. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiais vaikais N. V. ir D. V..
Pats vaikas N. V. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė norą gyventi su motina, nėra duomenų, kad šis vaiko noras prieštarautų jo interesams. Teismas sutinka su ieškovės išsakyta pozicija, kad vaikai yra pripratę prie dabartinės gyvenamosios aplinkos. Teismo įsitikinimu, nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė sugebės vaikams sudaryti palankias gyvenamosios vietos sąlygas.
Pažymėtina ir tai, kad svarbus ne tik tėvų ir vaikų, bet ir šeimoje augančių vaikų tarpusavio ryšys. Nuo gimimo N. V. ir D. V. augo kartu, šiuo metu šalių vaikai turi sese, kurios tėvai yra ieškovė ir T. G., todėl vaikų išskyrimas gali neigiamai paveikti vaikų tarpusavio ryšį, emocinę būseną.
Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad N. V. ir D. V. yra labiau prisirišę prie motinos, su kuria yra stiprus emocinis ryšys. Atsakovas nuo 2018-09-20 nebendravo su vaikais. Įvertinus ieškovės buitines gyvenimo sąlygas, charakterio savybes, sugebėjimą prižiūrėti, rūpintis ir auklėti nepilnamečius vaikus, šalis charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovė geriau nei atsakovas gali užtikrinti vaikų teisę į saugią aplinką ir geresnes gyvenimo, vystymosi ir tobulėjimo sąlygas, todėl šalių vaikų N. V. ir D. V. interesus labiau užtikrins jų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove K. V..
Dėl ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo
Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.
Kadangi ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečių vaikų N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta su ieškove šiuo teismo sprendimu tenkinamas, išlaikymas vaikams turi būti priteistas iš kartu negyvenančio tėvo, t. y. atsakovo. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 50 proc. (1/2 dalį) minimalios mėnesinės algos (MMA), bet ne mažiau kaip 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Bylos duomenimis ieškovė šiuo metu nedirba, jos gaunamos mėnesio pajamos yra savivaldybės mokamos išmokos vaikas 100 Eur, Sodros mokami vaiko išlaikymo pinigai (po 68 Eur), bei gaunamos pajamos iš nuomos (apie 200 Eur). Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, pinigų neperveda, šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė.
CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Turi būti tinkamai įvertinta vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra.
Vaikai gyvena su vienu iš tėvų – motina K. V., kuriai tenka kasdieninė vaikų priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaikų gebėjimus jie būtų lavinami, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaikų turtines teises ir interesus. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų vaikų maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius atsižvelgta į tai, jog siekiant visapusiško vaikų vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.
Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą prisidėti prie vaikų išlaikymo ieškovės prašoma suma ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas taip pat nepateikė. Teismo nuomone, nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Teismo nuomone, abu vaikų tėvai, būdami sveiki ir darbingi žmonės, vienodai gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir prisidėti prie augančių vaikų poreikių protingo tenkinimo, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vystytis, socializuotis ir lavintis.
Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus vaikų poreikius ir atsižvelgus į tėvų turtinę padėtį, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 50 proc. (1/2 dalį) minimalios mėnesinės algos (MMA), bet ne mažiau kaip 200 Eur kas mėnesį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. ieškinio pareiškimo metu, MMA buvo 400 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 555 Eur, tačiau teismas pažymi, kad toks MMA dydis nustatytas atsižvelgiant į nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusią mokesčių reformą. Objektyviai, palyginus su 2018 m., MMA dydis padidėjo tik 30 Eur – iki 430 Eur (pagal iki 2019 m. galiojusią mokesčių sistemą), todėl orientaciniu vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dyžiu šiuo metu yra laikoma 215 Eur suma. Esant nustatytoms aplinkybėms iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 215 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2018-07-12 (CK 3.196 straipsnis, 3.192¹ straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).
Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas skubiai vykdyti.
Šalims išaiškintina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl ieškovės reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Ieškovė pateikė savo siūlomą atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais N. V. ir D. V.. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas tokiai ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai neprieštaravo. Nenustatyta aplinkybių, kad ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. V. ir D. V. tvarka prieštarautų šalių ar jų nepilnamečių vaikų interesams. Atsakovas savo pasiūlymo nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų N. V. ir D. V. gyvenamoji vieta šiuo sprendimu nustatoma su ieškove, yra pagrindas ieškovės ieškiniu pareikštą reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo tenkinti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018-07-13 nutartimi ieškovės K. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečių vaikų N. V. ir D. V. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina K. V., taip pat nutarta priteisti iš M. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. V. ir D. V. po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam, nuo ieškinio gavimo teisme dienos 2018-07-12 iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atsakovas pateikė prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes 2018-06-27 Norvegijos Karalystės Teisingumo ir visuomenės saugumo ministerija raštu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu grąžinti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2018 m. liepos 24 d. nutartimi pagal atsakovo skundą panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartį panaikino, pareiškėjo M. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino ir paliko galioti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos pagal ieškovės pareikštą ieškinį užbaigimo.
Bylą išnagrinėjus iš esmės, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018-07-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė už ieškinį 2018-07-12 sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, patyrė 249,25 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, taip pat ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovė turėjo 687,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, visos šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Ieškovė, paduodama ieškinį, pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus šį ieškovės reikalavimą, iš atsakovo priteistina valstybei 116 Eur žyminio mokesčio (430 x 12 x 3 proc. x 75 proc. = 116,10 = 116 (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį kiekviena piniginė prievolė apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).
Byloje susidarė 3,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apvalinus šią sumą vadovaujantis minėta Mokesčių administravimo įstatymo nuostata, iš atsakovo į valstybės biudžetą turėtų būti priteisti 3 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau pagal Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, teismo turėtos pašto išlaidos, neviršijančios 3 Eur, nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268, 270, 392 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės K. V. ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečių vaikų – N. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove K. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams N. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2018-07-12 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečiams vaikams N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną K. V., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovui M. V. tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. Atsakovas kas antrą mėnesio penktadienį paima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir praleidžia su jais laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje Lietuvos Respublikoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val. sekmadienį iki 18 val. atsakovas privalo pristatyti vaikus ieškovei į jos gyvenamąją vietą.
2. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės, bendravimas su vaikais nėra galimas (dėl ligos ar pan.), ieškovė privalo apie tai informuoti atsakovą telefonu.
3. Tik esant rašytiniam ieškovės sutikimui atsakovas turi teisę su vaikais išvykti į užsienio valstybę. Nesant tokio išvykimo vaikų išvežimas yra laikomas civiliniu vaikų grobimu.
4. Atsakovas turi teisę nelyginiais metais su vaikais praleisti Šv. Kalėdų pirmąją dieną, vaikų gimtadienius, o lyginiais metais – Šv. Velykas. Šiais atvejais atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 09.00 val. ir praleidžia su jais laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje Lietuvos Respublikoje iki kitos dienos 17.00 val. 17.00 val. atsakovas privalo pristatyti vaikus ieškovei į jos gyvenamąją vietą.
5. Atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nuo 18 val. iki 19 val. kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį, sekmadienį.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018-07-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš M. V. 687,25 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų K. V. naudai.
Priteisti iš M. V. 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.