Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A D, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Elevita“ sandėlininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. D. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2016-11-05 apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 prom. girtumas), tyčia dešine ranka apkabino savo žmoną D. D. per kaklą ir prievarta pradėjo ją lenkti prie savęs, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. D. savo kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad jis daug gėrė. Jo parodymai, duoti tyrimo metu, teisingi. Taip nutiko ne pirmą kartą. Nežino, ar žmona atleis. Ateityje tikrai ketina gydytis, laikosi įpareigojimo negyventi namuose, galbūt užteks tik draudimo. Visų atsiprašo, ką įskaudino, tikisi, tai daugiau nepasikartos. Dėl savo veiksmų gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D., pareiškus jam įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona D. D. ir jų (duomenys neskelbtini) Butas priklauso jiems abiem. Su žmona jis kartu gyvena 10 m. Per tą laiką smurto tarp jų nebuvo. 2016-11-05 ryte jis išvažiavo į miestą, kur bare gėrė alkoholinius gėrimus. Dienos metu, kada tiksliai neprisimena, jis grįžo namo. Kas vyko jam grįžus namo, jis dėl girtumo neprisimena. Prisimena tik, kad jis virtuvėje pargriuvo. Taip pat prisimena, kad daužė kažkokius daiktus. Kodėl jis juos daužė, neprisimena. Ar buvo koks nors konfliktas su žmona, taip pat neprisimena. Jis prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo, nes tiki žmonos žodžiais. Jis pats nėra smurtautojas ir taip atsitiko dėl to, kad buvo neblaivus. Pastaruoju metu šeimoje yra sunkumų, žmona nori su juo skirtis. Ar įvykio metu namuose buvo vaikai ir ar jie ką nors matė, jis nežino, nes neprisimena. Dėl nusikalstamos veikos padarymo jis nuoširdžiai gailisi. (b. l. 27)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. D. parodė, kad yra susituokusi su A. D.. 2016-11-04 apie 20.00 val. vyras grįžo namo nusipirkęs alaus. Sūnus P. D., gim. 2012 m., paprašė vyro, kad nupirktų elementų žaislui. Vyrui išėjus, dukra P. D., gim. 2007 m., nenorėdama, kad tėvas vartotų alkoholį, alų išpylė į kriauklę, kadangi jau ne kartą matė neblaivų tėvą smurtaujant. Grįžęs vyras pasigedo alaus ir pradėjo klausinėti, kur alus. Jai pasakius, kad alų išpylė dukra, vyras pradėjo šaukti ant jos ir dukros. Vėliau jis pasakė, kad dabar turi važiuoti nusipirkti alkoholio, ir išėjo iš namų. 2016-11-05 apie 14.00 val. vyras grįžo namo su nugertu brendžio buteliu, ir pasakė, kad „gali kviest mentus, viską daužys“. Dukra paprašė vyro negerti, tačiau jis atsakė: „Gersiu ir daug“. Jai stovint koridoriuje, vyras dešine ranka apkabino ją per kaklą ir pradėjo lenkti prie savęs, naudodamas fizinę jėgą. To pasekoje ji pajuto fizinį skausmą. Ją paleidęs, vyras nuėjo ir užsidarė virtuvėje, kur pradėjo mėtyti daiktus, daužyti indus. Ji tuoj pat aprengė vaikus ir su jais pabėgo pas kaimynę, gyvenančią bute Nr. 10. Būdama laiptinėje, ji iškvietė policiją. Vyras smurtauja nebe pirmą kartą. 2016-10-21 ji kvietė policiją, kuri jos vyrą išvežė, tačiau po 3 val. paleido. Grįžęs namo, jis toliau girtavo. Į policiją vyrą iškvietė tik 2016-11-04, po apklausos jį paleido ir per šias 2 savaites niekas jokių veiksmų daugiau nesiėmė. Dukra 2016-10-22 turėjo vykti koncertuoti į Kauną, tačiau pasakiusi, kad bijo ją palikti dėl tėvo elgesio, į koncertą vykti atsisakė. Ji bijo būti su vaikais namuose, kadangi vyras sakė, kad ji „nežino, su kuo susidėjo ir pamatys, kas dabar bus“. Ji prašo imtis veiksmų apsaugoti ją ir jos vaikus. Artimiausiu metu ji kreipsis į teismą dėl skyrybų. (b. l. 6-11)

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016-11-05 apie 14.35 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras daužo į duris. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. D.. Ji paaiškino, kad vyras A. D. pradėjo rėkauti, viską daužyti, vėliau stvėrė ją ir prispaudė prie sienos. Bijodama dėl savo ir vaikų sveikatos, ji su vaikais pabėgo į laiptinę. Nuo GMP ji atsisakė. Paskutinį kartą smurtas artimoje aplinkoje buvo 2016 m. spalio mėn. Įvykį galėjo matyti (duomenys neskelbtini) negalėjo nieko paaiškinti dėl girtumo. Bute užfiksuoti sudaužyti indai, kiti namų apyvokos daiktai, išvartyti baldai. (b. l. 16-18)

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūros metu užfiksuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi šiukšliadėžė ir maišas, pilni sudaužytų indų ir stiklainių. (b. l. 6-11)

Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis A. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Tą teisiamajame posėdyje pripažino jis pats, tai įrodo nukentėjusiosios D. D. parodymai, pareiškimas, proceso veiksmų atlikimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Taigi, kaltinamojo A. D. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir gailisi Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta neblaivaus asmens (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Skirdamas bausmę A. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad jo veika tyčinė, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į asmenybę: vidurinio išsilavinimo, vedęs, turi du mažamečius vaikus, dirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas (b. 1. 36 - 37). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas kaltinamajam A. D. skiria laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant tuo laikotarpiu disponuoti alkoholiniais gėrimais ir juos vartoti. Bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-11-05 15.40 val. iki 2016-11-07 11.27 val. (b.l. 20, 22). Laikinas sulaikymas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. D. valstybės naudai priteistinos 34,74 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Kaltinamąjį A. D. bylos nagrinėjimo metu teisme gynė advokatas Algirdas Gurauskas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino gynėjo dalyvavimą procese būtinu pagal Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, o pagal teismų praktiką tokiais atvejais (kai byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo finansinę padėtį, todėl ir dėl šių aplinkybių teisinės pagalbos išlaidų iš jo priteisimas nebūtų pagrįstas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti A D kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant tuo laikotarpiu disponuoti alkoholiniais gėrimais ir juos vartoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę A D sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam galutinę bausmę - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu disponuoti alkoholiniais gėrimais ir juos vartoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016-11-05 15.40 val. iki 2016-11-07 11.27 val. išbūtą laiką, t. y. dvi paras.

Kaltinamajam A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Išaiškinti, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.