Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. N.-A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams V. A. ir M. S. H. (M. S. H.) dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nuginčijimo ir nustatymo; institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo sutuoktinė V. A. ir atsakovas M. S. H. buvo sudarę santuoką, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini) Atsakovai, gyvendami santuokoje, vaikų nesusilaukė, nes santuokoje išgyveno tik keletą mėnesių ir atsakovas M. S. H. išvyko gyventi į Švediją. Atsakovė V. A. netrukus susipažino su ieškovu; jie pradėjo kartu gyventi ir tvarkyti bendrą ūkį nuo 2017 m. sausio mėnesio. Ieškovui ir atsakovei V. A. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. A.. Ieškovas nurodo, kad jis yra biologinis vaiko tėvas, tačiau pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus vaiko tėvu įrašytas atsakovas M. S. H.. Ieškovas pripažįsta esąs nepilnamečio vaiko biologinis tėvas; nurodo, kad rūpinasi sūnumi bei teikia jam išlaikymą; ieškovas, atsakovė V. A. ir nepilnametis vaikas D. A. gyvena kartu kaip šeima. Ieškovo teigimu, skirti byloje tėvystės nustatymo ekspertizę netikslinga.

Per teismo posėdį ieškovas prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais argumentais. Ieškovo teigimu, su atsakove V. A. jis susipažino 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais. Šalys nuo 2017 m. sausio mėn. apsigyveno kartu. Atsakovė 2017 m. balandžio mėn. pastojo, o santuoką su atsakovu M. S. H. nutraukė tik (duomenys neskelbtini) Ieškovo teigimu, nepilnametis vaikas D. A. panašus į jį, ieškovas įsitikinęs, kad vaikas jo. Ieškovas su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) Ieškovas nurodė, kad supranta, kokios yra tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pasekmės.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad skyriaus darbuotojai lankėsi ieškovo ir atsakovės V. A. namuose ir nustatė, kad nepilnamečiam vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, ugdytis ir ilsėtis. Ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio vaiko D. A. interesais, jo teise žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią, visas pareigas vaikui (b. l. 37).

Per teismo posėdį institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašė jį tenkinti, nurodydama, kad ieškinys pateiktas dėl nepilnamečio vaiko interesų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui M. S. H. tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, atsakovas informuotas apie teismo teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės taip pat į tai, kad byloje yra gautas atsakovo atsiliepimas, kuriuo jis visiškai sutinka su ieškiniu, į kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, išnagrinėjo civilinę bylą atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas (visiškai)

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai visiškai pripažįsta ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

Byloje nustatyta, kad atsakovė V. A. su atsakovu M. S. H. nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). D. A. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), jo tėvais įrašyti atsakovai V. A. ir M. S. H.. (duomenys neskelbtini) ieškovas A. B. susituokė su atsakove V. A. (b. l. 11). Remiantis ieškovo ir atsakovės paaiškinimais per teismo posėdį ir atsakovo M. S. H. atsiliepimu į ieškinį, nustatyta, kad atsakovai V. A. ir M. S. H. nuo 2016 m. lapkričio mėnesio negyveno kartu ir santuokinio gyvenimo, netvarkė bendro ūkio, nes atsakovas M. S. H. išvyko gyventi į Švediją. Nuo 2017 m. sausio mėnesio ieškovas ir atsakovė pradėjo artimai draugauti, 2017 m. balandžio mėn. atsakovė pastojo ir (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Ieškovas ir atsakovė per teismo posėdį tvirtino, kad ieškovas A. B. yra biologinis nepilnamečio vaiko D. A. tėvas. Atsakovas M. S. H. sūnaus nėra matęs, su juo nepalaiko jokių ryšių, neteikia jam išlaikymo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai pripažįsta, jog atsakovas M. S. H. nėra biologinis D. A. tėvas, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovo M. S. H. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams (atsakovas su vaiku nebendrauja, neteikia jam išlaikymo), į tai, kad ieškovas A. B. ieškinyje ir per teismo posėdį patvirtino, jog jis yra biologinis vaiko tėvas, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas: pripažintina, kad atsakovas M. S. H. nėra D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o D. A. nėra jo sūnus; atitinkamai naikintini 2018 m. sausio 4 d. vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą.

Dėl tėvystės nustatymo

Pažymėtina, kad, nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimo instituto tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnyje. Ši vaiko teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.

Per teismo posėdį ieškovas ir atsakovė V. A. patvirtino, jog neabejoja, kad A. B. yra biologinis nepilnamečio D. A. tėvas; A. B. vykdo vaikui visas tėvo pareigas – gyvena su juo, bendrauja, teikia išlaikymą. Atsakovo A. B. teigimu, nėra būtinybės skirti ir atlikti šioje civilinėje byloje DNR ekspertizės (CK 3.148 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, nuginčijus atsakovo M. S. H. tėvystę, pripažintina, jog ieškovas A. B. yra nepilnamečio vaiko D. A. tėvas, o D. A. yra ieškovo A. B. sūnus; atitinkamai šie duomenys įrašytini į vaiko gimimo įrašą. Ieškovui A. B. per teismo posėdį išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Nustačius tėvystę, tėvų sutarimu nepilnamečiam D. A., gim. (duomenys neskelbtini), suteikiama tėvo pavardė „B.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, spręsdamas valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų (ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 211,02 euro (b. l. 43) ir siunčiami procesiniai dokumentai byloje, išlaidų suma – 7,37 euro) atlyginimo klausimą, remiasi tuo, kad teismui suteikta teisė nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju byloje pareikštas reikalavimas nuginčyti tėvystę, kai atsakovas tėvu buvo įrašytas CK 3.140 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. y. šalims esant santuokoje) ir dėl šio reikalavimo tenkinimo byloje nebuvo ginčo (atsakovas M. S. H. sutiko, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, o atsakovė V. A. sutiko su reiškiamu ieškiniu), todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovų procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, daro išvadą, kad valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei iš atsakovų nepriteistinas (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 392, 399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad M. S. H. (M. S. H.), gim. (duomenys neskelbtini), nėra D. A. (D. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra M. S. H., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Panaikinti 2018 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad M. S. H. (M. S. H.), gim. (duomenys neskelbtini), yra D. A. (D. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti, kad A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. A. (D. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Įrašyti 2018 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. A. (D. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Suteikti D. A. (D. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo pavardę „B.“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.