- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- A-63-364-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01438-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Advokatai
- Ignas Dargužas
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-10-17 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymų ir išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1-10) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti:
1) Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorės D. V. 2011-06-06 įsakymu Nr. P-187 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjui R. B.“ skirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą kaip neteisėtą sprendimą;
2) panaikinti Departamento direktorės D. V. 2011-06-06 įsakymą Nr. P-188 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. atleidimo iš pareigų“ kaip neteisėtą sprendimą;
Žemesnės instancijos teismas
3) panaikinti Komisijos, sudarytos Departamento direktorės 2011-04-26 įsakymu Nr. P-116 „Dėl komisijos sudarymo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ (I t., b. l. 24) (toliau – ir Komisija) 2011-05-20 išvadą Nr. 26-6 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. tarnybinio nusižengimo“ kaip neteisėtą sprendimą;
4) grąžinti pareiškėją į buvusias Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo pareigas ir priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, už laikotarpį nuo 2011-06-13 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
5) priteisti teismo išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Paaiškino, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė D. V., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 3 dalies 4 punktu bei 4 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės) 14.1 punktu, Departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-01 įsakymu Nr. ĮV-116, 13.10 punktu, atsižvelgdama į komisijos 2011-05-20 išvadą Nr. 26-6 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. tarnybinio nusižengimo“ 2011-06-06 įsakymu Nr. P-187 pripažino, jog pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, nuslėpė akivaizdžiai matomus pažeidimus Šv. Jurgio bažnyčioje, K. Sirvydo g. 4, Vilniuje, tuo pačiu nesiėmė veiksmų dėl atsakomybės taikymo kaltiems asmenims dėl kultūros vertybės sužalojimo ir žalingų padarinių pašalinimo (vandališkai sužalota vertinga ir unikali 18 a. sienų tapyba), nevykdė tiesioginio vadovo nurodymų dėl padarytos žalos nustatymo, netinkamai organizavo Vilniaus teritorinio padalinio darbą, tuo sudarydamas sąlygas aplaidžiai vykdyti pareigas kitiems Vilniaus teritorinio padalinio valstybės tarnautojams, kuo diskreditavo valstybės instituciją ir valstybės tarnybą, tuo pažeisdamas Departamento teritorinio padalinio vedėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas), patvirtinto Departamento direktoriaus 2007-10-05 įsakymu Nr. P-266, 6.1., 6.11., 6.12., 6.28., 6.36., 6.52. ir 6.54. punktus, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 29 straipsnio 5 dalį ir 6 dalies 1 punktą bei tuo padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
Nurodė, jog Departamento direktorė, priimdama 2011-06-06 įsakymą Nr. P-188 atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, rėmėsi 2011-06-06 įsakymu Nr. P-187 dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo, kuris buvo priimtas, atsižvelgiant į Komisijos 2011-05-20 išvadą Nr. 26-6. Iš Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo pareigų pareiškėjas buvo atleistas 2011-06-10, esant pagrindui, numatytam Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 15 ir 18 punktuose.
Pažymėjo, kad atleidimas iš darbo sukėlė dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, stresą, pažeminimą, neužtikrintumą savo ateitimi netekus darbo ir iš jo gaunamų pajamų netekimą bei negalėjimą trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo nurodė, jog Departamento direktorė 2011-04-26 įsakymu Nr. P-116 sudarė Komisiją, atsižvelgiant į Departamento Kontrolės skyriaus vedėjo R. K. 2011-04-21 tarnybinį pranešimą „Dėl vienuolyno statinių ansamblio Šv. Jurgio bažnyčios sieninės tapybos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio veiksmų“. Iš tarnybinio pranešimo ir Komisijos išvados tekstų matyti, kad Komisijos tyrimas nebuvo atliktas, o tik nurašytas tarnybinio pranešimo tekstas ir detaliau aprašyti pareigybės aprašymo punktai, kurie buvo nurodyti tarnybiniame pranešime. Pažymėjo, kad Kontrolės skyriaus vedėjas R. K., susipažinęs su pateikta medžiaga, negalėjo pasakyti, kad buvo nusižengta valstybės tarnybai, o tik iškėlė prielaidą, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Tuo pagrindu buvo pasiūlyta inicijuoti tarnybinį tyrimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Komisija, įvertinusi tą pačią medžiagą pasisakė, kad buvo šiurkščiai pažeistos VTĮ nuostatos bei pasiūlyta pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų. Be to, Komisija netyrė ir nepasisakė dėl pastarojo pateiktų įrodymų: fotofiksacijos, kuri patvirtina, kad darbai buvo atlikti iki 1971 metų, archyvinių dokumentų, netyrė aplinkybių, ar 2008 metais atliktais gaisrinės ir apsauginės signalizacijos įvedimo darbais buvo sužalotas kultūros paveldo objektas, neapklausė Departamento Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojų, nepasisakė dėl ginčo objekto specialios paskirties, t. y. tai, kad pastatas yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos II rūmai (bibliografijos ir knygotyros centras), kuriuose saugomas nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas, o jo apsaugai, lankymui, priežiūrai taikomi specialūs reikalavimai. Tuo buvo pažeisti VTĮ 30 straipsnio reikalavimai.
Nurodė, jog Komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadų 2 punkte teigiama, kad pareiškėjo nusižengimas laikytinas tęstiniu, o tarnybinio nusižengimo padarymo pradžios diena laikytina 2011-02-04, kai Departamentui buvo pateiktas raštas Nr.(1.32.V)-2V-108, nuslepiantis matomus pažeidimus, o šių išvadų 5 punkte nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo pasekmės – kilę žalingi padariniai, t. y. padarius tarnybinį nusižengimą kultūros vertybėje buvo atlikti savavališki darbai, kuriais sužalota sieninė tapyba ir nepašalinti žalingi padariniai. Pažymėjo, jog, jei Komisija būtų tinkamai atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, tai būtų nustačiusi, kad sieninė tapyba ginčo objekte sužalota iki 1971 metų, o 2008 metais prie jau įrengtos elektros instaliacijos buvo pritvirtinta priešgaisrinė ir patalpų apsaugos signalizacija, nepadarant žalos sieninei tapybai. Kadangi savavališki darbai, žalojantys sieninę tapybą nebuvo atliekami, todėl inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas negali būti siejamas su savavališkai atliktais darbais. Nusižengimo sudėties elementas – kaltė – įvardinamas abstrakčiai, t. y. apsiribojant teiginiu, kad pareiškėjas tinkamai neatliko savo pareigų, tačiau kokius veiksmus esant tokiai situacijai privalėjo atlikti pareiškėjas, Komisija konkrečiai nenurodė. Vertina, kad šiuo atveju nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.
Nurodė, jog Komisija išvadoje nemini fakto, kad šv. Jurgio bažnyčioje, K. Sirvydo g. 4, Vilniuje, elektros instaliacija per sieninę tapybą buvo pravesta po II-ojo pasaulinio karo, apie 1953 m. Tai liudija Departamento Vilniaus teritorinio padalinio archyve esanti medžiaga, kurioje yra tarpinstitucinio susirašinėjimo medžiaga, iš kurios matyti, kad 1952-1953 m. buvo planuojamas ir vykdomas Šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno pritaikymas tuometinių LTSR Knygų rūmų reikmėms, t. y. vestas centrinis šildymas, atlikti kitų inžinerinių tinklų remonto ir įvedimo darbai. Archyve esanti medžiaga liudija, kad 1971-1972 m. buvo atlikta šv. Jurgio bažnyčios fotofiksacija, parengti fotonuotraukų ir negatyvų sąrašai (fotonuotraukos Nr. 12, 26, 27, 28, 34, 39). Freskų sužalojimo faktas buvo fiksuotas 1975-12-24 tuometinio Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto kultūros skyriaus vyriausiosios menotyrininkės D. B. sudarytuose kultūros paminklo (ne pastato) techninės apžiūros aktuose. Analogiška informacija yra pateikta ir sovietmečiu sudarytuose Šv. Jurgio bažnyčios apraše (dalyje Absidos tapyba) bei papildomame Šv. Jurgio bažnyčios interjero aprašyme. Pažymėjo, jog sieninės tapybos sužalojimai fiksuoti ir Vilniaus senosios regulos karmelitų vienuolyno statinių ansamblio kultūros vertybės pagrindiniame dosjė esančioje 2003 m. fotofiksacijoje. Šią informaciją Departamento Vilniaus teritorinis padalinys buvo pateikęs Departamentui savo 2011-02-22 rašte Nr. (1.32.V)-2V-166. Taip pat pažymėjo, jog Departamento VTP atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad 2008 m. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje (toliau – ir LNB) įrengiant laikinas darbo vietas bibliotekos darbuotojams LNB II rūmuose (Šv. Jurgio bažnyčioje ir karmelitų vienuolyne), buvo parengti ir įgyvendinti apsauginės signalizacijos bei gaisrinės signalizacijos įrengimo techniniai – darbo projektai. Projektus rengė UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, darbus atliko UAB „Sauga“. Parengti projektai nebuvo derinti teisės aktų nustatyta tvarka Departamento VTP, darbai įvykdyti savavališkai. Taip pat paaiškėjo, kad, nepaisant savavališkai atliktų gaisrinės ir apsauginės signalizacijos montavimo darbų, naujai padarytos žalos faktų Šv. Jurgio bažnyčios sieninei ir lubų tapybai nenustatyta, kadangi laidai išvedžioti negręžiant skylių anksčiau nesužalotos tapybos vietose ir prikabinant kabelius jau prie esančios elektros instaliacijos laidų.
Nesutikdamas su Komisijos išvada nurodė, jog apie žalos sieninei tapybai faktą tuometinei paveldosaugos institucijai buvo žinoma jau 1975 m., todėl kaltinimai padarytos žalos slėpimu yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad 2008 m. padarytiems pažeidimams pašalinti Departamento VTP 2011-03-07 raštu Nr. (12.15.V)-2V-216 surašė reikalavimą Nr. RV-06 LNB iki 2011-03-25 nuimti arba perkelti laidus nuo tapybos ant jau esančių elektros laidų taip, kad priešgaisrinės signalizacijos laidai neliestų sieninės tapybos. Šis reikalavimas buvo įvykdytas laiku (LNB 2011-03-25 raštas Departamento VTP Nr. SD-11-775. Departamento VTP atlikus tyrimą paaiškėjo, kad savavališki gaisrinės ir apsauginės signalizacijos įvedimo darbai buvo atlikti 2008 m., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, administracinio poveikio priemonių kaltiems asmenims taikyti negalėjo dėl senaties termino.
Pažymėjo, jog Departamento VTP reikalavimas Nr. RV-06 buvo įvykdytas dar iki nustatyto termino (2011-03-25), apie reikalavimo įvykdymą pareiškėjas buvo asmeniškai informuotas LNB vadovybės telefonu. Departamento VTP vyresnysis valstybinis inspektorius P. M. 2011-04-14 apsilankė Šv. Jurgio bažnyčioje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame konstatuota, kad reikalavimas įvykdytas. Todėl komisijos tvirtinimas, kad nebuvo nekontroliuojamas reikalavimo įvykdymo laiku, yra nepagrįstas.
Nurodė, kad Departamento direktoriaus pavedimus, susijusius su pareigybės aprašymo 6.12 punkte (Departamento direktoriaus pavedimai susiję su kultūros vertybių apsaugos vykdymu) bei 6.28 punkte (organizuoti atliekamų kultūros vertybių tvarkymo ir priežiūros darbų kontrolę, kontroliuoti kaip laikomasi kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų) nustatytomis funkcijomis vykdė be raginimų.
Nurodė, jog informaciją apie sužalotą sieninę tapybą Departamento VTP 2011-02-01 raštu Nr. (11.20)2-247 gavo iš Departamento, todėl ir informaciją apie pažeidimus Departamentas turėjo, tuo labiau, atsižvelgiant į faktą, kad minėtą Departamento raštą rengė Departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė D. K., kuri sieninės tapybos sužalojimo faktą pati buvo ir nustačiusi dar 1975-12-24.
Nurodė, jog Departamento VTP 2011-03-07 raštu Nr. (12.15.V)-2V-216 surašė reikalavimą Nr. RV-06 kultūros paveldo objekto valdytojui – LNB iki 2011-03-25 nuimti arba perkelti laidus nuo tapybos ant jau esančių elektros laidų taip, kad priešgaisrinės signalizacijos laidai neliestų sieninės tapybos (vykdė pareigybės aprašymo 6.52 punkte nustatytas funkcijas). Šis reikalavimas buvo įvykdytas laiku (LNB 2011-03-25 raštas Departamento VTP Nr. SD-11-775).
Nurodė, jog VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas nepažeidė, VTĮ 29 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 1 punkte šiurkštaus tarnybinio nusižengimo ir šiurkštaus pažeidimo, t. y. valstybės tarnautojo elgesio, diskredituojančio valstybės tarnybą, nepadarė. Mano, kad komisijos išvada, siūlanti pripažinti, jog padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas yra neteisėta, prieštaraujanti teisės normoms, reglamentuojančioms valstybės tarnybą, nepagrįsta ir neobjektyvi.
Mano, kad Departamento direktoriaus 2011-06-06 įsakymas Nr. P-187 ir Departamento direktoriaus 2011-06-06 įsakymas Nr. P-188 yra parengti neteisėtos, nepagrįstos ir neobjektyvios išvados pagrindu, todėl taip pat yra neteisėti, prieštaraujantys teisės normoms, reglamentuojančioms valstybės tarnybą, pažeidžiantys teisingumo, objektyvumo ir visapusiškumo principus.
Atsiliepimas
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepime (I. t., b. l. 167-172) išdėstytais motyvais, nurodė, jog Departamento direktoriaus 2011-04-26 įsakymu Nr. P-116 „Dėl komisijos sudarymo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ buvo sudaryta komisija Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Įsakymo 2 punktu Komisijai buvo pavesta ištirti, ar Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas R. B., atsižvelgiant į Departamento Kontrolės skyriaus vedėjo R. K. 2011-04-21 tarnybinį pranešimą „Dėl vienuolyno statinių ansamblio Šv. Jurgio bažnyčios sieninės tapybos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio veiksmų“, nepadarė tarnybinio nusižengimo galimai netinkamai vykdydamas teritorinio padalinio vedėjo pareigybės aprašymo 6.1, 6.11, 6.12, 6.28, 6.36, 6.52 ir 6.54 punktuose nustatytas funkcijas.
Nurodė, jog 2011-04-27 pareiškėjui buvo pasirašytinai įteiktas 2010-04-27 pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. TN-3, į kurį pareiškėjas 2011-05-04 pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, pridėdamas medžiagą apie savo veiklą ir nustatytas aplinkybes. Pažymėjo, kad Komisija, gavusi R. B. pateiktus dokumentus, o taip pat Departamento Kontrolės skyriaus vedėjo R. K. 2011-04-21 tarnybinį pranešimą, išnagrinėjo turimus dokumentus ir nustatė, jog Departamentas 2011-02-01 raštu Nr. (11.20)2-247 informavo Departamento Vilniaus teritorinį padalinį, kad šių metų sausio mėnesį Departamento Tarptautinio, ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėjui su spaudos atstovais lankantis Šv. Jurgio bažnyčioje, Vilniuje, buvo pastebėta, kad vertinga ir unikali XVIII a. sienų tapyba su Jurgio ir Mikalojaus Radvilų portretais, biblijiniais simboliais ir lotyniškais įrašais, herbais bei šventųjų gyvenimo vaizdais yra vandališkai sužalota bei paprašė nedelsiant išsiaiškinti, kas išdavė leidimą kirsti sienas laidų išvedžiojimui, kas vykdė minėtus darbus, taikyti administracines priemones kaltiems asmenims bei inicijuoti objektui padarytos žalos nustatymą. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2011-02-04 raštu Nr. (1.32.V)-2V-108 (I t., b. l. 188) informavo, kad padalinio specialistai apžiūrėjo patalpas Šv. Jurgio bažnyčioje K. Sirvydo g. 4, Vilniuje ir nustatė, kad elektros laidai pravesti virš sieninės tapybos, į tinką įleisti jungikliai, lempa ir atotampos, prilaikančios knygų stelažus, taip pat nurodė, kad yra vykdomas tyrimas, aiškinamasi, kada buvo įrengta elektros instaliacija bei asmenys, atsakingi už jos įrengimą. Departamentas 2011-02-10 raštu Nr. (11.20)2-337 pakartotinai paprašė pateikti išsamų atsakymą apie sužalotą vertingą XVIII a. sienų tapybą. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2011-02-22 raštu Nr. (1.32.V)-2V-166 informavo, kad elektros instaliacija pravesta virš Žygimanto III portreto nepažeidžiant tapybos, o 2008 m. gaisrininkų reikalavimu buvo įrengta priešgaisrinė signalizacija, kurios laidai pririšti prie esamų elektros laidų jų netvirtinant prie sienos ir taip apsaugant vertingą tapybą. Tačiau nei viename rašte nebuvo atsakyta į Departamento užduotus klausimus bei nepateikta informacija apie taikytas (numatomas taikyti) administracines ar kitas priemones. Atsižvelgiant į tai, Departamentas 2011-03-14 raštu Nr. (11.13)2-603 paprašė padalinio iki 2011-03-18 pateikti informaciją, kiek kartų ir kada Departamento Vilniaus teritorinis padalinys yra tikrinęs šį kultūros paveldo objektą, kada konkrečiai ir pagal kokį projektą buvo atlikti darbai, ar projektas tikrintas (derintas) Departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje, kas yra atliktų darbų projekto autorius (ar pastarasis turi Departamento atestatą) bei kas vykdė šiuos darbus. Vilniaus teritorinis padalinys 2011-03-18 raštu Nr. (1.32.V)-2V-256 atsakydamas į Departamento 2011-03-14 raštą Nr. (11.13)2-603, informavo, kad vienuolyno statinių ansamblio Šv. Jurgio bažnyčios sieninės tapybos sužalojimo faktas užfiksuotas 1971 m. ir 1975-12-24 Kultūros paveldo apsaugos inspekcijos Kultūros paminklo techninės apžiūros aktuose. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad vėliau sieninės tapybos sužalojimo nebuvo užfiksuota. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu (2011-02-04 ir 2011-03-03) buvo nustatyta, kad priešgaisrinės signalizacijos laidai pravesti virš Žygimanto III portreto, po portretu priešgaisrinės signalizacijos skydelis vinimis pritvirtintas prie sienos, vietomis priešgaisrinės signalizacijos laidai vinimis pritvirtinti prie sienų, priešgaisrinės signalizacijos įrengimo darbų projektas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu nebuvo derintas. Taip pat šiuo raštu nurodė, kad Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktoriui 2011-03-07 buvo surašytas reikalavimas Nr. RV-06, kuriuo pareikalauta iki 2011-03-25 nuimti arba perkelti laidus nuo sieninės tapybos, o vykdant tyrimą 2011-03-17 raštu Nr. (1.29.V)-2V-249A buvo kreiptasi į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, ir prašyta iki 2010-03-31 padalinį raštu informuoti, kada buvo atlikti priešgaisrinės signalizacijos įrengimo darbai Šv. Jurgio bažnyčios patalpose, K. Sirvydo g. 4, Vilniuje, pateikti priešgaisrinės signalizacijos įrengimo darbų aktų, sutarčių kopijas su darbus atlikusiais subjektais bei kitą turimą dokumentaciją, susijusią su priešgaisrinės signalizacijos įrengimu. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2011-04-13 raštu Nr. (1.32.V)-2V-366 papildomai informavo Departamentą, kad gavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2011-03-31 raštą Nr. SD-11-809, kuriuo buvo pateikta dokumentacija, rangos darbų sutartis Nr. TR-1120, taip pat nurodyta, jog gaisrinės ir apsauginės signalizacijos sistemų montavimo, derinimo ir paleidimo darbus atliko UAB „Sauga“, darbai buvo vykdomi nuo 2008-08-07 iki 2008-12-15, tačiau administracinio poveikio priemonių kaltiems asmenims Departamento Vilniaus teritorinis padalinys taikyti negali, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Nurodė, jog atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, buvo priimta išvada, kad Departamento Vilniaus teritorinis padalinys objekto nė karto nėra tikrinęs iki 2011 m. Darbai valstybės saugomame objekte buvo vykdomi be suderintos projektinės dokumentacijos. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimas pašalinti pažeidimus šiuo atveju buvo surašytas tik po pakartotinio Departamento nurodymo, reikalavimo terminas pašalinti pažeidimus baigėsi 2011-03-25, tačiau jokios informacijos apie reikalavimo įvykdymą ar neįvykdymą nebuvo gauta. Komisija, įvertinusi faktines aplinkybes, nutarė, jog tai, kad buvo pažeistos pareigybės aprašymo 6.1 punkte nustatytos funkcijos, įrodo R. B. raštuose 2011-02-22 Nr. (1.32.V)-2V-166, 2011-03-18 Nr. (1.32.V)-2V-256, 2011-04-13 Nr. (1.32.V)-2V-366, pateikiamos pažeidimų nustatymo ir konstatavimo aplinkybės.
Pažymėjo, jog nors ir buvo valdytojui pateiktas reikalavimas 2011-03-07 Nr.(12.15V)-2V-216 pašalinti pažeidimus, tačiau R. B. privalėjo pateikti siūlymus dėl objekto apsaugos reikalavimų patikslinimo, kaip numato pareigybės aprašymo 6.11 punktas. R. B. šiuo atveju nekontroliavo, ar šis reikalavimas įvykdytas nustatytu terminu, nesiūlė Departamentui sudaryti komisijos padarytiems sužalojimams nustatyti, nesiūlė ir pats nereikalavo, kad rangovas pašalintų pažeidimus, kaip nurodyta 2008-08-07 Rangos darbų sutarties Nr. TR-1120 7.1.1. punkte. Pagal pareigybės aprašymo 6.12 punkte nustatytas funkcijas, pareiškėjas privalėjo vykdyti Departamento direktoriaus pavedimus, susijusius su kultūros vertybių apsauga, teiktus Departamento direktoriaus raštais 2011-02-01 Nr.(l 1.20)2-247, 2011-02-10 Nr.(l 1.13)2-603, tačiau dalį pavedimų atliko tik po pakartotinų raginimų, o dalies neatliko visai (neinicijavo žalos nustatymo, nesiėmė veiksmų dėl kaltų asmenų patraukimo atsakomybėn). Pagal pareigybės aprašymo 6.28 punkte nustatytas funkcijas privalėjo organizuoti atliekamų kultūros vertybių tvarkybos ir priežiūros darbų kontrolę, kontroliuoti, kaip laikomasi kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau šią pareigą atliko netinkamai, nesiėmė veiksmų, kad būtų pašalinti padaryti pažeidimai, nesiaiškino, kodėl nebuvo kontroliuojamas objektas, nors pagal galiojančią tvarką kiekvienas objektas turėjo būti apžiūrimas kas penkeri metai (jei nevykdomi darbai). Pagal pareigybės aprašymo 6.36 punkte nustatytas funkcijas, pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad per tris darbo dienas būtų pateikta informacija apie padarytus kultūros paveldo apsaugos įstatymų pažeidimus, tačiau tokios pareigos nevykdė. Pagal pareigybės aprašymo 6.52 punkte nustatytas funkcijas, pareiškėjas privalėjo pareikalauti, kad būtų pašalinti padaryti kultūros vertybių apsaugos pažeidimai, tačiau tokių reikalavimų nepateikė darbus atlikusiems asmenims, nors visus duomenis apie atsakingus asmenis turėjo. Dėl pareigybės aprašymo 6.54 punkte nustatytų funkcijų, privalėjo pasiūlyti žalą padariusiems asmenims atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, tačiau tokių veiksmų neatliko, net įpareigotas tiesioginio vadovo neinicijavo žalos nustatymo.
Pabrėžė, kad Komisijos darbe išnagrinėti rašytiniai dokumentai įrodo, kad būtent žalos nustatymo komisijos sudarymo inicijavimo klausimo pareiškėjas piktybiškai nesprendė, o apie kitus padarytus tarnybinius pažeidimus neužsiminė. Nurodė, jog buvo nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas laikytinas tęstiniu, kadangi tarnybinio nusižengimo padarymo pradžios diena – 2011-02-04, kai pastarasis Departamentui pateikė raštą Nr. 2011-02-04 Nr.(1.32.V)-2V-108 (I t., b. l. 188), nuslėpdamas matomus pažeidimus. Pareiškėjas iki išvados surašymo dienos neįvykdė visų pavedimų ir neatliko teisės aktais nustatytų pareigų. Galimai padaryto tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data laikytina Laikinosios komisijos išvadų pateikimo Departamento direktoriui diena – 2011-05-24. Taip pat pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo kaltės forma – netiesioginė tyčia; tarnybinio nusižengimo pasekmės: kilę žalingi padariniai padarius tarnybinį nusižengimą, (t. y. tinkamai nevykdžius stebėsenos) kultūros vertybėje buvo atlikti savavališki darbai, kuriais sužalota sieninė tapyba, ir nepašalinti žalingi padariniai, taip pat nebuvo užtikrinta tinkama kultūros vertybės apsauga, nepatraukti atsakomybėn kalti pažeidimus padarę asmenys, diskredituota valstybės tarnyba.
Pažymėjo, kad Departamento direktorės sprendimai pareiškėjui skirti griežtą papeikimą ir atleidimą iš pareigų buvo grindžiami atsižvelgiant ir į įsiteisėjusią Vilniaus administracinio teismo 2010-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. I-3207-365/2010, kuria buvo palikta galioti R. B. skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, taip pat į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-06-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2404-121/2011, kuriuo buvo atmestas R. B. skundas dėl jo nepatenkinamo tarnybinės veiklos 2010 m. įvertinimo, pripažinus, kad netinkamo pareigų vykdymo atvejai yra įrodyti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-10-17 sprendimu bylos dalį dėl Tarnybinio nusižengimo tyrimo 2011-05-20 išvados Nr. 26-6 panaikinimo nutraukė. Kitus pareiškėjo R. B. skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.
Nustatė, kad ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktorės D. V. 2011-06-06 įsakymo Nr. P-187 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjui R. B.“, Departamento direktorės D. V. 2011-06-06 įsakymo Nr. P-188 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. atleidimo iš pareigų“, komisijos sudarytos Departamento direktorės 2011-04-26 įsakymu Nr. P-116 „Dėl komisijos sudarymo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ 2011-05-20 išvados Nr. 26-6 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. tarnybinio nusižengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo R. B. grąžinti į buvusias Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo pareigas, priteisiant darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2011-06-13 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo ir ginčijamų įsakymų priėmimo procedūros neginčijamos (2011-04-26 įsakymas Nr. P-116; I t., b. l. 24, 19).
Teismas pažymėjo, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) IX skirsnis, 57 str., 58 str.). Pažymėjo, kad negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t. y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai). Konstatavo, kad pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir bylos įrodymais nepatvirtino ginčijamų sprendimų, priimtų susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu, ydingumo.
Teismas pastebėjo, kad esminės priešpriešos tarp pareiškėjo teikiamų paaiškinimų kilusio ginčo klausimais ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotų faktinių aplinkybių ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadų nėra. Pareiškėjo teikiamų paaiškinimų visuma nepakeičia Išvados, kaip ginčijamų sprendimų sudedamosios dalies ir ginčijamų sprendimų, turinio.
Teismas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados surašymas yra tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalis. Išvadoje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Išvadoje nurodyti minėti pasiūlymai nėra privalomi vadovui (išvados adresatui). Institucijos vadovui priėmus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi, LR ABTĮ taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas. Konstatavo, kad išvada (joje pateikti faktai bei tikrintojo pasiūlymai) negali būti laikoma veiksmu Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių taikymo prasme (Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977; 2010-07-23 redakcija), o taip pat administraciniu aktu ar veiksmu, skundžiamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teismas nusprendė bylos dalį dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados panaikinimo, nutraukti (LR ABTĮ 101 str. 1 p.).
Teismas konstatavo, kad Išvados „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. tarnybinio nusižengimo“ (2011-05-20 Nr. 26-6; I t., b. l. 19), Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vadovo 2011-06-06 Nr. P-187 ir Nr. P-188 įsakymų (I. t., b. l. 13, 17) įstatyminis pagrindimas yra teisingas ir adekvatus bylos rašytiniams įrodymams bei neprieštaraujantis pareiškėjo išreikštai pozicijai ginčo klausimais. Išvadoje „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. tarnybinio nusižengimo“ (2011-05-20 Nr. 26-6; I t., b. l. 19) nustatytų ir aptartų faktinių aplinkybių (1-9 punktai; I. t., b. l. 19-21) turinį sudaro Departamento Vilniaus teritorinio padalinio oficialūs raštai ir dokumentų kopijos (nurodyti Išvados skiltyje Pridedama:; I. t., b. l. 22-23; I t., b. l. 167-200, II t., b. l. 2-86, b. l. 93, 96-200), t. y. Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. pateikti dokumentai, Departamento Kontrolės skyriaus vedėjo R. K. 2011-04-21 tarnybinis pranešimas „Dėl vienuolyno statinių ansamblio Šv. Jurgio bažnyčios sieninės tapybos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio veiksmų“ (II t., b. l. 54, Teritorinio padalinio vedėjo pareigybės aprašymas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2007-10-05 įsakymu Nr. 266).
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, turėdamas ilgametę darbo praktiką paveldosaugos srityje (t. y. iš pareiškėjo žodžių: 18 metų darbo praktika, iš jų daugiau kaip 5 metus vadovavo Departamento VTP), nėra teisus teigdamas, jog Komisija nustatė faktines aplinkybes ir faktus bei siekia taikyti atsakomybės naštą ne už pareiškėjo vadovavimo Departamento VTP laikotarpį ir, kad jo atžvilgiu nustatyta abstrakti kaltė, t. y. Komisija apsiribojo tik teiginiu, kad pareiškėjas tinkamai neatliko savo pareigų (t. y. Teritorinio padalinio vedėjo pareigybės aprašyme nustatytų pareigų) bei, kad nenurodė, kokius veiksmus esant aptariamai situacijai privalėjo pareiškėjas atlikti, o jų neatliko. Teismo vertinimu, Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės ir iš jų padarytos išvados pagal Departamento teritorinio padalinio vedėjo pareigybės aprašymo paminėtus punktus paneigia pareiškėjo skunde išdėstytus teiginius.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdė Pareigybės aprašymo 6.1 punkte nustatytas funkcijas ir tokios išvados pagrindimas yra R. B. raštai 2011-02-22 Nr. (1.32.V)-2V-166, 2011-03-18 Nr. (1.32V)-2V-256, 2011-04-13 Nr. (1.32.V)-2V-366 (netinkamai vykdoma objekto kontrolė, nekonstatuota padaryta žala, atsisakyta imtis veiksmų dėl padarytų pažeidimų pašalinimo, netaikyta atsakomybės našta kaltiems asmenims). Kitos Komisijos išvados, išdėstytos pagal Pareigybės aprašymo 6.11., 6.12., 6.28., 6.36., 6.52., 6.54., punktus, argumentuotos (I t., b. l. 21- 22).
Teismas pažymėjo, kad aptariamos situacijos aplinkybių vertinimas, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadų patvirtinimas, įsakymų motyvacija nagrinėjamu atveju yra Komisijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vadovo diskrecijos teisė (t. y. tam tikra sprendimą priimančio administravimo subjekto veiksmų laisvė, kurios pagrindu institucija gali pasirinkti vieną iš priimtiniausių teisėtų sprendimų). Valstybės tarnautojui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra proporcinga asmens nusižengimams, aptartiems Tarnybinio nusižengimo tyrimo 2011-05-20 išvadoje Nr. 26-6, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vadovo 2011-06-06 įsakymuose Nr. P-187, Nr. P-188 (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra adekvati pareiškėjo įvykdytai veikai ir, kaip matyti iš Išvados, buvo paskirta įvertinus Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies 4 punkto, 4 dalies nuostatos nepažeistos. Nepanaikinęs pareiškėjo motyvais Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorės 2011-06-06 įsakymų Nr. P-187, Nr. P-188, kitų pareiškėjo išvestinių reikalavimų teismas netenkino.
III.
Pareiškėjas R. B. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 83-88) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-10-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo:
1. Nurodo, kad nei Departamento direktorės sudaryta komisija, nei teismas, priimdamas sprendimą netyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjo byloje pateiktų įrodymų: fotofiksacijos, kuri patvirtina, kad kultūros paveldo vertybes sužaloję statybos darbai (kiaurymių gręžimas, tinko sugadinimas ir pan.) buvo atlikti iki 1971 metų; archyvinių dokumentų; netyrė ir nevertino, neatsakė į klausimą, ar būtent 2008 metais atliktais gaisrinės ir apsauginės signalizacijos įvedimo darbais buvo sužalotas kultūros paveldo objektas. Pažymėjo, kad komisija neapklausė nei pareiškėjo, nei Departamento Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojų, nepasisakė dėl ginčo objekto specialios paskirties, t. y. kad pastatas yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos II rūmai (bibliografijos ir knygotyros centras), kuriuose saugomas nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas, o jo apsaugai, lankymui bei priežiūrai taikomi specialūs priešgaisrinės saugos reikalavimai. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Mano, kad bylos nagrinėjimo metu buvo iš esmės pažeistas konstitucinis tinkamo proceso principas, kuris laikytinas turinčiu esminę reikšmę teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas priimdamas sprendimą turėjo vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Maža to, įvertindamas pateiktus įrodymus, teismas turėjo įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš tokio įrodymų viseto duomenų padaryti objektyvias išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
2. Teismas nenustatinėjo ir atitinkamai nepripažino fakto, kad šv. Jurgio bažnyčioje, K. Sirvydo g. 4, Vilniuje (tuometinis adresas Rašytojų g. 6, Vilniuje), elektros instaliacija per sieninę tapybą buvo pravesta po Il-ojo pasaulinio karo, greičiausiai apie 1953 m. Freskų sužalojimo faktas buvo fiksuotas 1975-12-24 tuometinio Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto kultūros skyriaus (kultūros skyriaus apsaugos inspekcijos) vyriausiosios menotyrininkės D. B. (dabartinės Departamento vyriausiosios valstybinės inspektorės D. K.) sudarytuose kultūros paminklo (ne pastato) techninės apžiūros aktuose. 2008 m. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai įrengiant laikinas darbo vietas bibliotekos darbuotojams II bibliotekos rūmuose (šv. Jurgio bažnyčioje ir karmelitų vienuolyne), buvo parengti ir įgyvendinti apsauginės signalizacijos bei gaisrinės signalizacijos įrengimo techniniai – darbo projektai. Pareiškėjas neginčija, kad parengti projektai nebuvo derinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl konstatuotina, jog darbai įvykdyti savavališkai. Vertina, kad teismas turėjo įvertinti faktą kad, nepaisant savavališkai atliktų gaisrinės ir apsauginės signalizacijos montavimo darbų, naujai padarytos žalos faktų šv. Jurgio bažnyčios sieninei ir lubų tapybai nustatyta nebuvo, kadangi laidai išvedžioti negręžiant naujų skylių anksčiau nesužalotos tapybos vietose ir prikabinant kabelius jau prie esančios elektros instaliacijos laidų.
3. Pareiškėjo vertinimu, teismas priimdamas sprendimą pažeidė LR ABTĮ 81 straipsnyje numatytą pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (LR ABTĮ 142 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ginčijamų įsakymų turinį ir byloje nustatyti, ar įsakyme skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš darbo – daromos prielaidos yra objektyviai pagrįstos faktiniais duomenimis.
4. Pabrėžia, kad pagal VTĮ nuostatas tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, o būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi būti raštu suformuluotas kaltinimas valstybės tarnautojui dėl teisei priešingos veikos, apimančios valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mano, kad skundžiamame įsakyme nebuvo nurodytas konkretus kaltinimas.
5. Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus apie kultūros paveldo vertybių galimo sužalojimo momentą. Net jei apeliacinės instancijos teismas ir darytų prielaidą, kad kultūros paveldo vertybės realiai buvo sugadintos atsakovo nurodytu metu (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka), atkreipia dėmesį į tai, kad atsakingi asmenys negalėjo būti patraukti administracinėn atsakomybėn dėl suėjusio senaties termino. Pareiškėjas mano, kad tik tinkamai nustačius ir įvertinus kultūros paveldo vertybės sužalojimo faktą ir sužalojimo mastą bei momentą buvo galima vertinti pareiškėjo veiksmų (neveikimo) teisėtumą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus bei argumentus, nevertino atsakovo į bylą pateikto žalos nustatymo komisijos akto turinio ydingumo, todėl be pagrindo priėjo išvadą kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) įvykdė tarnybinius nusižengimus ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra proporcinga asmens nusižengimams, t. y. adekvati pareiškėjo įvykdytai veikai.
Atsiliepimas
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu (III t., b. l. 101-102) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą o R. B. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime išreiškia nuomonę, kad apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia bendrais teiginiais, neparemtais jokiais faktiniais duomenimis, nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtas faktines aplinkybes akivaizdžiai įrodančias, kad apeliantas tinkamai neatliko savo tarnybinių pareigų, t. y. netinkamai organizavo padalinio darbą, nevykdė tiesioginio vadovo pavedimų, nuslėpė duomenis apie neteisėtai atliktų darbų apimtis, nevykdė įstatymu nustatytų pareigų dėl atsakomybės taikymo kaltiems asmenims, nepareikalavo atkurti iki sužalojimo buvusios valstybės saugomos kultūros vertybės būklės, savo apeliaciniame skunde neigia net akivaizdų kultūros vertybės sužalojimo faktą, nors pirmosios instancijos teisme nesugebėjo paneigti pateiktų įrodymų dėl savo padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, kaip ir net savo paties pateiktų faktinių duomenų apie padarytus kultūros vertybės sužalojimus 2008 m., vykdant gaisrinės ir apsaugos signalizacijos įrengimo, apšvietimo tinklo rekonstrukcijos, elektros jėgos tinklų rekonstrukcijos, kompiuterinių-telefoninių tinklų įrengimo ir atskirų patalpų remonto pagal darbų rangos sutartis 2008-02-14 Nr. 13/08 ir 2008- 08-07 Nr.TR-1120.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo 2011-06-06 įsakymo Nr. P-187 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjui R. B.“, 2011-06-06 įsakymo Nr. P-188 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. atleidimo iš pareigų“ bei Komisijos , sudarytos galimam nusižengimui tirti 2011-05-20 išvados Nr. 26-6 teisėtumo. Pareiškėjas prašė teismo tarnybinio patikrinimo išvadą ir įsakymus dėl tarnybinės nuobaudos ir atleidimo iš tarnybos panaikinti ir grąžinti jį į Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo pareigas.
Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl nusižengimo tyrimo 2011-05-20 išvados Nr.26-6 panaikinimo, nutraukė, kitoje dalyje skundą atmetė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nutraukia bylą dalyje dėl tarnybinės išvados panaikinimo. Nežiūrint to, kad tokio sprendimo motyvai nenurodyti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjami atveju tarnybinio patikrinimo išvada yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dalis, todėl išvadoje nustatytų faktų pagrįstumas turi būti vertinamas sprendžiant įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Dėl pasakyto, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pagrįstas.
Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas atsakovo įsakymų teisėtumo iš esmės nevertino ir apsiribojo konstatavimu, kad pareiškėjas, manydamas, jog ginčijami įsakymai yra neteisėti ir prieštaraujantys reglamentuojančioms valstybės tarnybą teisės normoms bei pažeidžiantys teisingumo, objektyvumo ir visapusiškumo principus, tokios nuostatos nekonkretizavo rašytiniais įrodymais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta neįvertinus pareiškėjo skundo argumentų, kad kultūros paveldo objekto sužalojimai padaryti ankstesniais metais, o darant priešgaisrinį įvadą, freskos nei užrašai Šv. Jurgio bažnyčioje papildomai pažeisti nebuvo. Šiuos teiginius pareiškėjas pagrindė rašytiniais įrodymais (fotofiksacijos, kuri patvirtina, kad kultūros paveldo vertybes sužaloję statybos darbai-kiaurymių gręžimas, tinko sugadinimas ir kt., buvo atlikti iki 1971 metų, 1971 m. absidos tapybos aprašu, 1975 m. kultūros paminklo techninės apžiūros aktais). Pirmosios instancijos teismas šių rašytinių įrodymų netyrė, taip pat netyrė, ar 2008 m. atliktais gaisrinės apsauginės signalizacijos įvedimo darbais buvo papildomai sužalotas kultūros paveldo objektas. Šių įrodymų teismas nevertino, skundžiamą sprendimą pagrindė tik atsakovo nurodytais argumentais ir abstrakčiais samprotavimais. Tad, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad teismas pažeidimo netyrė, tinkamai neatskleidė bylos esmės ir dėl jos teismo sprendime nepasisakė. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje surinktų įrodymų, teismo sprendime jų neįvertino bei taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, 81 straipsnį, 86 straipsnio 1 ir 2 dalis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis). Šių įstatymo nuostatų pirmosios instancijos teismas nevykdė, todėl sprendimas dalyje dėl įsakymų panaikinimo, yra neteisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas pareiškėjo skundas, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.