- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 2-1280/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismui
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3641-345/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismui ir teisėjui A. G. dėl neteisėtos įtakos į Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 01-2-0035-10 teisminį nagrinėjimą ir dėl to padarytos žalos atlyginimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėjas A. G. pažeidė ieškovo teises 2011 m. liepos 29 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00035-10 bei priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2 559 269 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi ieškinio dalį atsakovams Panevėžio apygardos teismui ir teisėjui A. G. atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme, nustatė ieškovui A. B. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus: patikslinti ieškinio dalyką, išskiriant prašomų priteisti turtinės ir neturtinės žalų konkrečius dydžius; pateikti įrodymus, pagrindžiančius patirtos turtinės žalos realumą ir dydį. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 2 559 269 Lt žalos atlyginimą, tačiau į šią sumą ieškovas įtraukia tiek patirtą turtinę, tiek neturtinę žalą, dėl to siekiant užtikrinti tinkamą procesą bei atsakovui Lietuvos Respublikai galimybę suformuluoti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, ieškovas turėtų patikslinti savo reikalavimą – diferencijuoti prašomą priteisti žalą, atskirai išskiriant patirtos neturtinės ir turtinės žalos dydžius, bei pateikti turtinės žalos dydį ir patyrimą pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 str.). Ieškinio dalį atsakovams Panevėžio apygardos teismui ir teisėjui A. G. teismas atsisakė priimti, nurodydamas, kad teismai ir teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalos padarymas grindžiamas netinkamai išnagrinėta byla ar atliktais procesiniais veiksmais bylos nagrinėjimo metu, o jų vardu tokiuose procesuose veikia Lietuvos Respublika (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti kitos apygardos teismui iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustatydamas, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėjas A. G. negali būti atsakovais šioje byloje. Kadangi valstybės valdžią vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, teismai, o kiekvienos valdžios galias riboja Konstitucija, tai vienai valstybės valdžiai negali atstovauti jokia kita valstybės valdžia dėl interesų konflikto, tame tarpe ir valstybė, apimanti visas tris valstybės valdžias. Dėl to nei Panevėžio apygardos teismas, nei teisėjas A. G. neturi ir negali turėti jokio civilinės atsakomybės imuniteto, kadangi tai prieštarauja ir pažeidžia Konstitucijos 5, 114 straipsnius, Teismų įstatymo 47 straipsnį, pagal kuriuos tik teisėjai turi baudžiamosios atsakomybės imunitetą ir administracinės atsakomybės imunitetą.
2. Ieškinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi teisės ir net negali siūlyti pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, nes pažeistų dispozityvumo principą (CPK 13 str.). Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas tinkamu, tai teismas nagrinėja bylą iš esmės. Ši aplinkybė patvirtina, kad be ieškovo sutikimo teismas neturėjo teisės pašalinti atsakovus ir panaikinti reikalavimų nagrinėjimą jų atžvilgiu, kadangi minėti atsakovai veikė tyčia ir privalo pateikti savo paaiškinimus ir atsiliepimus į pareikštą jų atžvilgiu ieškinį.
3. Teismas nutartyje netinkamai taikė CPK 135 ir 137 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad ieškinyje yra nepakankamai tiksliai suformuluotas reikalavimas dėl turinės ir neturtinės žalos dydžių bei nepateikti žalos dydį pagrindžiantys įrodymai. Ieškinyje yra akivaizdžiai diferencijuota turtinė ir neturtinė žala bei jos dydžiai ir pateikti realūs turtinę žalą pagrindžiantys įrodymai dėl atsakovų veiksmų neteisėtai įtakojus baudžiamosios bylos Nr. I-5-840/2013 eigą Kaišiadorių rajono apylinkės teisme.
4. Nutartimi pažeistas CPK 21 straipsnis, kadangi nutartį priėmė šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas, kurių atžvilgiu dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra iškelta eilė civilinių bylų, todėl teismo nutartis yra naikintina, o klausimas perduotinas kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėjas A. G. pažeidė ieškovo teises 2011 m. liepos 29 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00035-10 bei priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2 559 269 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Teismas įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas nepakankamai tiksliai suformulavo ieškinio dalyką. Ieškovas, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nenurodė kokią prašomos priteisti žalos dalį sudaro turtinė ir kokią neturtinė žala. Taip pat ieškovas, prašydamas priteisti turtinę žalą, turėtų nurodyti, kas konkrečiai sudaro prašomos priteisti turtinės žalos dydį bei pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą priteisti turtinę žalą, kas nagrinėjamu atveju pateikiant ieškinį nebuvo padaryta. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs minėtus procesinio dokumento netikslumus, turėjo teisę įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį bei aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą, dalyką bei nurodyti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.
Atmestinas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustatydamas, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėjas A. G. negali būti atsakovais šioje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį, atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Vadovaudamasis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, pareikštą atsakovų Panevėžio apygardos teismo ir šio teismo teisėjo A. G. atžvilgiu.
Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalį klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Dėl to teismas nenagrinėja apelianto prašymo perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti kitos apygardos teismui iš naujo.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.