- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- A13.-326-439/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00127-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. J.
- Institucija
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamentas
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento atstovei S. J.,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 16 dalį ir 18 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. balandžio 1 d. 09.00 val., (duomenys neskelbtini), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento patarėja A. S. ir vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė S. J. atliko neplaninį patikrinimą. Patikrinimo vieta - (duomenys neskelbtini), kurioje pagal gauto pranešimo duomenis laikomi gyvūnai augintiniai (šunys). Patikrinimo metu Tauragės departamento pareigūnės, vadovaudamasi ANK 594 straipsnio 1 dalimi, tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus užfiksavo VMVT Tauragės departamento 2021-04-01 gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu dalyvavo ir informaciją pareigūnėm suteikė J. J., kuri prisistatė esanti patikrinimo vietoje laikomo gyvūno augintinio savininkė.
Patikrinimo metu nustatyta, kad patikrinimo vietoje laikomas 1 suaugęs (šuo 5-6 metų (pasak laikytojos sena)) šuo (prancūzų buldogų patelė). Patikrinimo metu šuo buvo laikomas lauke, neturėjo vietos pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, nebuvo užuovėjos, nebuvo įrengta jokių tinkamų poilsio vietų (gultų), nėra įrengta jokios poilsio vietos, todėl gyvūnas galėjo gulėti tik ant šaltos ir šlapios žemės. Dėl to gyvūnas augintinis negali minimaliai patogiai ilsėtis ir dėl to jaučia nepatogumą ir kančią, tai toks gyvūnų laikymas laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu todėl tokiais veiksmais šunų laikytoja šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 18 punktą, kaip “poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius”.
Patikrinimo metu apžiūrėjus laikomą gyvūną nustatyta, kad gyvūnas yra su vizualiai aiškiai matomais klinikiniais sveikatos sutrikdymo požymiais (išliesėjus tiek, kad matėsi stuburo slanksteliai, iššokę klubo kaulai bei šonkaulių lankas, pilvas įdubęs, šuo neturėjo jokio poodinio (riebalinio sluoksnio), raumenys išnykę, be to, iš makšties bėga pūlingos išskyros, pasyvi, vangi, vėmė, viduriavo), kuriuos privalo pastebėti vidutinis rūpestingas gyvūnų laikytojas, net neturintis specialiųjų žinių apie gyvūnų sveikatą, tačiau tinkamai kasdien besirūpinantis savo laikomais gyvūnais. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu įvertinus laikomo gyvūno sveikatos būklę, gyvūno laikytojos veiksmai ir atsakomybė dėl gyvūno sveikatos netinkamos priežiūros vertinti tik remiantis kriterijais iš kurių visumos galima konstatuoti ar gyvūno laikytojas tinkamai rūpinosi gyvūnų sveikatos priežiūra ar ne. Šiuo aspektu pagrindiniai vertinti kriterijai yra šie: 1) ar gyvūnų laikytojas galėjo vizualiai pastebėti gyvūnų sveikatos sutrikdymo požymius ir 2) ar gyvūno laikytojas ėmėsi veiksmų pasirūpinti gyvūnų sveikata (pvz. kreipėsi ar nesikreipė į veterinarijos gydytoją, ar taikė gydymą, ar nepagrįstai delsė imtis veiksmų). Be to vertinta ar gyvūnų laikytoja taikė profilaktines gyvūnų sveikatos saugojimo priemones (vaistai nuo išorinių ir vidinių (helmintai) parazitų). Laikytam šuniui nustatyta piometra (piometra - tai susirgimas, keliantis pavojų gyvybei, dėl šios priežasties yra būtinas greitas ir tikslus šios ligos nustatymas bei gydymas). Ligos metu toksinės medžiagos ir bakterijos iš gimdos yra rezorbuojamos į kraują - tai sukelia gyvybei pavojingą bendrą organizmo apsinuodijimą ir šoką. Negydoma piometra beveik visada baigiasi mirtimi. Labai svarbu užtikrinti normalų, tokios patelės skysčių ir mitybos balansą, nes nepaisant pagausėjusio gėrimo, kalytei dažnai būna dehidratacijos požymiai. Tačiau gyvūno augintinio laikytoja ne tik, kad neužtikrino tinkamo skysčių balanso, bet ir nepakankamai gyvūną šėrė, ko pasėkoje gyvūnas labai išliesėjo ir pasireiškė dehidratacija. Paėmus iš laikytojos šio gyvūno sveikatos būklę įvertinęs privatus veterinarijos gydytojas konstatavo, kad šis šuo yra labai išliesėjęs, dehidratuotas, iš makšties bėga rausvai pūlingos išskyros šiuo atveju, ši patologija gali būti išgydoma tik taikant chirurginį gydymo būdą, priešingu atveju, negydant kyla rizika dėl gyvūno augintinio gaišimo (2021-04-01 D. K. individualios įmonės privačios veterinarijos gydytojos D. K. išrašas iš ligos istorijos). Patikrinimo metu nustatyti gyvūno fiziologiniai pažeidimai yra akivaizdūs ir lengvai pastebimi net ir ne veterinarijos gydytojui. Gyvūnų laikytoja tinkamai prižiūrinti savo gyvūnus augintinius kasdien negalėjo nepastebėti tokius laikomų gyvūnų augintinių sveikatos pažeidimo požymių. J. J. patikrinimo metu, kad būtų galima įvertinti ar laikytoja tinkamai rūpinosi augintiniu, nepateikė pareigūnėms jokių gyvūno augintinio sveikatos dokumentų (skiepų paso) ir dokumentų įrodančių, kad gyvūnui buvo taikytas gydymas ir vežamas pas veterinarijos gydytoją suteikti būtiną veterinarinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, užtenka informacijos konstatuoti, kad gyvūno laikytojas, net neturintis specialiųjų veterinarijos mokslo srities žinių, turintis pareigą tinkamai rūpintis savo gyvūnais, įskaitant rūpinimąsi jų sveikata, buvo abejingas šuns sveikatos būklei ir nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į veterinarijos gydytoją, siekiant išsiaiškinti sveikatos sutrikimų rimtumo. Tokie gyvūno laikytojo veiksmai laikytini neveikimu, dėl veterinarijos pagalbos gyvūnams suteikimo, ir negali būti objektyviai pateisinami. Todėl toks gyvūno laikytojo neveikimas laikytinas atitinkančiu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus, veterinarinės pagalbos nesuteikimą, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, akivaizdūs rimti sveikatos sutrikimai, laiku nesikreipiant pas veterinarijos gydytojus, galėjo baigtis gyvūno gaišimu.
Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnas, augintinis, kentėdamas skausmą ir kančias, neturėjo kur patogiai ir saugiai atsigulti, ilsėtis. Šuo tinkamai nebuvo šeriamas ir girdomas, tokie gyvūno laikytojo veiksmai laikytini neveikimu, dėl pakankamo gyvūno šėrimo ir girdymo, ir negali būti objektyviai pateisinami. Todėl toks gyvūno laikytojo neveikimas laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir atitinka Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 ir 15 punktuose nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus, nepakankamą gyvūnų šėrimą ar girdymą, gyvumų laikymą jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Akivaizdus gyvūno išliesėjimas dėl nesuteiktos būtinos veterinarinės pagalbos, netinkamos priežiūros, nepakankamo girdymo ir šėrimo kelia grėsmę gyvumui žūti.
Surinkti įrodymai apie šuns sveikatos būklę leidžia daryti pagristą išvadą, kad gyvūnų laikytoja ilgu laikotarpiu netinkamai rūpinosi savo laikomu šunimi, dėl gyvūno laikytojos neveikimo šuns laikymo sąlygos buvo kenkiančios gyvūno sveikatai ir dėl to atsirado aukščiau nurodyti įvairaus masto šuns sveikatos sutrikdymo požymiai, kurie kėlė šuniui nuolatinį nepatogumą ir kančią, todėl tokie gyvūnų laikytojo veiksmai vertintini, kaip atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus veiksnius laikytinus žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, t. y. veterinarinės pagalbos nesuteikimą, kai gyvūnams tokia pagalba būtina.
J. J. teismo posėdyje kaltę pagal jai surašytą administracinio nusižengimo protokolą pripažino iš dalies ir paaiškino, kad laikė prancūzų buldogę kalytę, jog kalytei buvo reikalinga veterinarinė pagalba, kad jai nedavė tinkamo maisto, bet taip elgėsi, nes neturėjo finansinių galimybių, nes augina keturis mažamečius vaikus, nedirba. Kitoje dalyje kaltės nepripažino.
Institucijos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento atstovė S. J. palaikė administracinio nusižengimo protokolą jame nurodytais motyvais ir prašė J. J. skirti maksimalią administracinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimas, - užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, - užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų.
ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą; to paties straipsnio 18 dalyje numatytas žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas.
Nors J. J. kaltę dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 346 straipsnio 16 dalyje, 346 straipsnio 18 dalyje, pripažįsta tik iš dalies, tačiau teismas konstatuoja, kad jos kaltę byloje patvirtina surinktų įrodymų visuma: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2021 m. gegužės 19 d. administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota nusižengimų padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 2-5); Veterinarijos gydytojos D. K. išrašas iš ligos istorijos, kuriame nurodyta, kad pirminio apsilankymo metu, t. y. 2021-04-01, 21:59:12 val., gyvūno (prancūzų buldogas, kalė, ruda) duomenys: liesa, t - 38,6, nenori ėsti, pasyvi, vėmė, viduriavo, pilvas įtemptas, skausmingas, dehidratuota, gleivinės anemiškos, nagai peraugę, iš makšties bėga rausvai pūlingos išskyros. Echoskopuojant – matomi skysčiai gimdoje, stipri anemija (b. l. 6); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota gyvūno laikymo vieta, sveikatos pažeidimai (b. l. 7-16); Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2021 m. balandžio 1 d. gauto pranešimo dėl gyvūnų gerovės, sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad VMVT Tauragės departamentas gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), antisanitarinėmis sąlygomis laikomas šuo išliesėjęs, vemia krauju, matosi šonkauliai ir kyšo kaulai, jog augintiniai gali būti mušami, skriaudžiami, laikomi netinkamomis sąlygomis. Patikrinimo metu informacija pasitvirtino. Akte nustatyta, kad ūkio subjektas neatitinka gyvūnų gerovės, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų ženklinimo kontrolės reikalavimus ir tuo pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 punkto: 1,2,15,16,17,18 papunkčius, 6 straipsnis, 20 straipsnio 2 punkto 1, 2, 3 papunktis, 4 punktas (b. l. 17-19); 2021 m. balandžio 1 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento pavedimas atlikti ūkio subjekto veiklos tikrinimą (b. l. 21); pranešimas apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus (t. 1. b. l. 22).
Nagrinėjamoje byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad J. J. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė gyvūnų gerovę žiauriai elgdamasi ir kankindama gyvūną ir taip sukeldama grėsmę jam žūti ar būti suluošintam, todėl jai taikoma kvalifikuota sudėtis, t. y. ANK 346 straipsnio 18 dalis, numatanti analogiškus veiksmus, kaip ir ANK 16 dalis, nes byloje buvo nustatyti žiauraus elgesio bei kankinimo padariniai - grėsmė gyvūnui žūti ar būti suluošintam. Todėl J. J. turi būti taikoma tik griežtesnė ANK 346 straipsnio 18 dalies norma. Remiantis tuo J. J. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį. J. J. veiksmuose nustačius sunkesnio administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. žiauraus elgesio bei kankinimo padarinius, kvalifikavimas pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo sąvokos ANK nėra pateiktos, tačiau jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Tokiais veiksmais pripažįstamas veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnui tokia pagalba būtina (4 straipsnio 2 dalies 2 punktas); gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (4 straipsnio 2 dalies 15 punktas), taip pat poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius (4 straipsnio 2 dalies 18 punktas); nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas (4 straipsnio 2 dalies 17 punktas).
Iš byloje esančio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2021 m. gegužės 19 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos ir atskleistos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-5).
Kaip jau minėta anksčiau nutarime patikrinimo metu pas J. J. rastas vienas gyvūnas. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis: iš gauto pranešimo apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-19) nustatyta, kad patikrinimo vietoje laikomas 1 suaugęs (šuo 5-6 metų (pasak laikytojos sena)) šuo (prancūzų buldogų patelė). Patikrinimo metu šuo buvo laikomas lauke, neturėjo vietos pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, nebuvo užuovėjos, nebuvo įrengta jokių tinkamų poilsio vietų (gultų), nebuvo įrengta jokios poilsio vietos, todėl gyvūnas galėjo gulėti tik ant šaltos ir šlapios žemės. Dėl to gyvūnas augintinis negalėjo minimaliai patogiai ilsėtis ir dėl to jautė nepatogumą ir kančią, toks gyvūnų laikymas laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, todėl tokiais veiksmais šunų laikytoja šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 18 punktą, kaip “poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius”, „gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis“ (4 straipsnio 2 dalies 15 punktas)
Laikytam gyvūnui nustatyti įvairūs sveikatos sutrikimai: iš 2021-04-01 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento gauto pranešimo dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir veterinarijos gydytojos D. K. išrašo iš ligos istorijos nustatyta, kad pirminio apsilankymo metu, t. y. 2021-04-01, apžiūrėjus J. J. augintinį, pastebėta, kad prancūzų buldogų patelė liesa, t - 38, pilvas įtemptas, skausmingas, dehidratuota, gleivinės anemiškos, nagai peraugę, iš makšties bėga rausvai pūlingos išskyros, išliesėjus tiek, kad matėsi stuburo slanksteliai, iššokę klubo kaulai bei šonkaulių lankas, neturi jokio poodinio (riebalinio sluoksnio), raumenys išnykę, vemia krauju, viduriavo, pasyvi, vangi. Įtariama piometra, yra neženklinta, nevakcinuota. 2021-04-02 antrojo patikrinimo metu nustatyta, kad dar negausiai bėga iš makšties išskyros, t – 38.3, gana guvi, labai nori ėsti. Atsižvelgiant į tai, užtenka informacijos konstatuoti, kad gyvūno laikytojas, net neturintis specialiųjų veterinarijos mokslo srities žinių, turintis pareigą tinkamai rūpintis savo gyvūnais, įskaitant rūpinimąsi jų sveikata, buvo abejingas šuns sveikatos būklei ir nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į veterinarijos gydytoją, siekiant išsiaiškinti sveikatos sutrikimų rimtumo. Tokie gyvūno laikytojos veiksmai laikytini neveikimu, dėl veterinarijos pagalbos gyvūnams suteikimo, ir negali būti objektyviai pateisinami. Todėl toks gyvūno laikytojos neveikimas laikytinas atitinkančiu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 17 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus“ - veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių administracinio nusižengimo protokole nurodytus pažeidimus, atitinkančius Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
Šiuo atveju akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens laikomo gyvūno laikymo sąlygos neatitiko įstatymo reikalavimų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, institucijos atstovės paaiškinimai teisme patvirtina, kad J. J. neabejotinai atliko veiksmus, kurie sukėlė gyvūnui pavojų jo sveikatai ar gyvybei, t. y. savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnu, jį kankinant, nes šuo buvo laikomas jam netinkamomis sąlygomis, lauke ant šaltos ir šlapios žemės, be tinkamos poilsio vietos (gulto), neturėjo vietos pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, nebuvo užuovėjos, buvo nepakankamai šeriamas, girdomas, ko pasekoje atsirado gyvūnui sveikatos sutrikimai (išliesėjus tiek, kad matėsi stuburo slanksteliai, iššokę klubo kaulai bei šonkaulių lankas, neturi jokio poodinio (riebalinio sluoksnio)), raumenys išnykę. Sergančiam gyvūnui augintiniui nebuvo suteikta veterinarinė pagalba, kai gyvūnui tokia pagalba būtina, tokiais veiksmais (veikimu ir neveikimu) J. J. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 17-18 punktus, 6 straipsnį, Taigi J. J., įgyvendindama nuosavybės teisę į gyvūną, nesilaikė anksčiau paminėto Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, reikalavimų, todėl jos veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį.
Dėl nuobaudos skyrimo.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą J. J., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo taisyklės apibrėžtos ANK 34 straipsnyje.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas susijęs su gyvūnų globa) ir tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. J. J. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino tik iš dalies, todėl teismas jos dalinio prisipažinimo nevertina kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat teismas nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. J. administracinių nuobaudų už analogiškų nusižengimų padarymą neturi, šiuo metu augina vaiką iki trejų metų, tačiau savo elgesio teismo posėdyje neigiamai nevertino, bandydama save pateisinti, todėl jai už ANK 346 straipsnio 18 dalyje padarytą administracinį nusižengimą skirtina administracinė nuobauda, lygi sankcijoje nustatytam jos vidurkiui.
ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 18 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Tai alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas sprendžia, kad esant administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visumai administracinio poveikio priemonės netaikymas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusižengimus padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog J. J. iki institucijos patikrinimo pakankamai nesirūpino laikomu gyvūnu, nesuteikė laikomam augintiniui būtinosios veterinarinės pagalbos, jos veiksmai (veikimas ir neveikimas) atitinka žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūnų kankinimo, dėl ko gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, sudėtį. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą taikytinas gyvūno konfiskavimas. Atsižvelgus į J. J. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, vien baudos jai skyrimas, netaikant minėtos administracinio poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų J. J. nuo administracinių nusižengimų darymo (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys), todėl gyvūnas konfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais teismas
nutaria:
J. J. pripažinti kalta pagal administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalį ir paskirti 1025 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų) baudą su gyvūno konfiskavimu.
Administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą J. J. atžvilgiu pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, nutraukti, nes padaryta veika, neturi administracinio nusižengimo požymių.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nesumokėjus baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: (duomenys neskelbtini).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.