- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- A2.6.-9239-1016/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07734-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eimutis Misiūnas
- Pažeidėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnės administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16058258704, kurioje V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2016 m. gegužės 18 d., apie 20.00val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 126, 222punktų reikalavimus Vydūno g. 4, Vilniuje, vairuodama automobilį Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Nissan Pathfinder, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo ji savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu V. S. sakė, kad suprato kuo yra kaltinama, prisipažino padariusi pažeidimą, galėjosi. Ji sakė, kad fakto, jog kliudė kitą automobilį neneigia. Prekybos centro „Rimi“ aikštelėje, įvažiuodama kliudė kitą automobilį. Po bemiegės nakties, laidotuvių buvo streso būsenoje. Išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo abu automobilius. Klausė lauke buvusių žmonių, gal jie žino kieno automobilis, tada nuėjo į parduotuvę, ieškojo parduotuvėje asmens, kuris galėtų būti tokio automobilio savininku, po to išėjo į lauką. Užtruko apie pusvalandį, tada pagalvojo, gal tas žmogus gyvena netoliese, naujai pastatytame name. Ji sakė, kad, tą vakarą mokykloje vyko renginys, ir po renginio paliktas vienas vaikas verkė, todėl pagalvojo, kad paims vaiką, nuveš namo ir grįš atgal. Grįžo namo, parvežė vaiką, ir tuomet jai paskambino tėvas, sakė, kad blogai jaučiasi. Tada ji paskambino sutuoktiniui ir viską papasakojo. Sutuoktinis pasakė, kad ji važiuotų pas tėvą, o jis viską sutvarkys. Vyras į eismo įvykio vietą atvažiavo apie 22.30 val., ir ten nieko nerado. Kitą dieną, iš ryto, jis važiavo žiūrėti tos mašinos.
Teismo posėdžio metu V. S. sakė, kad tuo metu buvo streso būsenoje, tada nesuvokė, kad reikėjo skambinti į policiją. Policijai paskambinti nesugalvojo, vyras sakė, kad viską sutvarkys. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko. Susitiko su nukentėjusiąja, atlygino jai ne tik turtinę, bet ir moralinę žalą už visus sukeltus nepatogumus. Be teisės vairuoti transporto priemonę jai būtų labai sunku visose srityse: ir darbe, ir gyvenime. Teismo prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę.
Liudytojas A. S. Teismo posėdyje sakė, kad apie įvykį išgirdo iš savo žmonos, kai ši jam paskambino. Paskambinusi žmona sakė, kad ji išvažiavo, parvežė vaiką ir ruošiasi vėl važiuoti. Jis suprato, kad žmonai buvo labai blogai. Jis žinojo, kad su jos tėvais buvo blogai, ji visą naktį budėjo, todėl pasakė, kad viską sutvarkys. Tikėjosi, kad pats nuvažiuos į tą vietą, užpildys eismo įvykio deklaraciją. Tačiau negalėjo iš karto ten atvykti, atvyko maždaug apie 23 val., atvažiavęs nieko nerado. Galvojo, kad automobilio savininką ras pagal automobilio numerį. Jis turi pažįstamą draudimo agentą, kuris jam pažadėjo padėti, bet paskui suprato, kad padėti negalės. Viskas išėjo taip, kad reikalo dėl įvykio jam sutvarkyti nepavyko, nukentėjusiojo nerado. Tik tada, kai sulaukė skambučio iš policijos - susisiekė su nukentėjusiąja.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško V. S. prisipažinimo, jos kaltė padarius protokole aprašytą administracinės teisės pažeidimą, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; Eismo įvykio vietos schema; Papildomais duomenimis apie eismo įvykį; L. S., J. R. paaiškinimais(b. l. 10-11); Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad Nissan Pathfinder, valst. Nr(duomenys neskelbtini), brėžtas ir lenktas priekinis dešinės pusės sparnas. Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brėžtas priekinio bamperio dešinės pusės kampas. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimo pobūdis ir aukščiai atitinka; foto lentelė bei kita bylos medžiaga. Pastebėtina, kad automobilių nubrozdinimai nežymūs, automobilio detalės nesulaužytos.
Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, jas įvertino ir vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone, daro išvadą, kad V. S. padaryta veika atitinka LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį, nes ji vairuodama automobilį Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Nissan Pathfinder, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius bei, apie eismo įvykį nepranešusi policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
I. Teismo posėdyje V. S. parodė, kad ji darydama manevrą pajautė smūgį, taip pat bylos rašytinė medžiaga įrodo, kad ji vairuodama automobilį Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Nissan Pathfinder, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą, kuriame nurodyta, kad vairuotojas, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
II. Teismo posėdyje V. S. parodė, kad ji, darydama manevrą, pajautė smūgį, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir ieškojo Nissan Pathfinder vairuotojo. Taip pat liudytoja nurodo, kad V. S., išlipusi iš automobilio apžiūrėjo automobilių apgadinimus, dairėsi į šalis ir vėliau išvažiavo. V. S. sutuoktinis parodė, kad ji skambino jam ir pranešė apie eismo įvykį, jis pažadėjo atvažiuoti į eismo įvykio vietą ir surasti automobilio Nissan Pathfinder savininką, užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
Šios faktinės aplinkybės, jog V. S. išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilių apgadinimus, ieškojo nuketėjusiojo, įrodo, jog V. S. suprato, kad įvykdė eismo įvykį, apgadino abu automobilius, ir visą tai suprasdama - pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punktą, kuriame nurodyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
1. padaryto teisės pažeidimo pobūdį: automobiliai apgadinti nestipriai, V. S. automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio metu ji buvo blaivi. Buvo susijaudinusi, sunkios psichologinės būsenos, nes (duomenys neskelbtini) mirė G. S., (b. l. 97) sunkiai serga jos tėvai, (b. l. 87-90) iš mokyklos renginio, kuris vyko 2016 m. gegužės 18 d., nuo 18 val. iki 20 val. mokykloje, skubėjo pasiimti globojamos mergaitės. (b. l. 39-44)
2. į pažeidėjos asmenybę: V. S. Teismui pateikė įvairių asmenų, bendruomenių, ir visuomeninių organizacijų charakteristikas, kuriose ji apibūdinama, kaip darbšti, atsakinga, pareiginga asmenybė, pasižyminti aukšta kultūra, morale, atidumu ir dėmesingumu aplinkiniams. Charakteristikose nurodoma, kad V. S. yra nuoširdi, draugiška ir socialiai atsakinga asmenybė, ji globoja dvi našlaites mergaites, yra aktyvi viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) narė, savanorė, rėmėja. Ji daug metų rūpinasi tėvų neturinčiais vaikais. Ji nuolat ieško viešosios (duomenys neskelbtini) rėmėjų, padeda organizuoti šventes vaikams, aktyviai bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybės institucijomis. V. S. yra aktyvi aplinkosaugininkė, aktyviai dalyvauja organizuojant vietinės reikšmės gamtos tvarkymo darbams. (b. l. 44-49) Geranoriškai atlygino Nissan Pathfinder savininkui patirtą žalą. (b. l. 36-38) Taip pat V. S. rūpinasi savo sunkiai sergančiais tėvais, (b. l. 87-90).
3. į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, į tai, kad V. S. administracine tvarka bausta, viena nuobauda galioja.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad skiriant administracinę nuobaudą būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.
Visą tai apibendrindamas Teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę nuobaudą nei numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.
Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos taikant administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. taisykles.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 27, 30¹, 31, 32, 33, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,
nutarė:
V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.
V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 200 (dviejų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 200 (dviejų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.
Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.