- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- I-1977-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05002-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Nacionaliniam
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Plastic chips“
- Advokatai
- Andrejus Vavilovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Andrejui Vavilovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Plastic chips“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašo: 1) panaikinti Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 29-4(13) dėl UAB „Plastic chips“ ūkinės veiklos, adresu: Topolių g. 23, Pyplių k., Kaišiadorių apyl. sen., Kaišiadorių r. sav., galimybių; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad Kauno visuomenės sveikatos centras, išnagrinėjęs UAB „Infraplanas“ parengtą UAB „Plastic chips“ ūkinės veiklos, adresu: Topolių g. 23, Pyplių k., Kaišiadorių apyl. sen., Kaišiadorių r. sav., poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, priėmė 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 29-4(13) dėl ūkinės veiklos galimybių, kuriuo pritarė UAB „Plastic chips“ veiklos galimybėms bei nusprendė, jog ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje. Įvertinęs esamą ir planuojamą ūkinę veiklą, Kauno visuomenės sveikatos centras pateikė siūlymą sanitarinės apsaugos zonos ribas sutapatinti su UAB „Plastic chips“ sklypo ribomis, t. y. plotas – 1,8747 ha.
Nurodo, kad su priimtu sprendimu nesutinka, kadangi jis buvo priimtas nepagrįstai, neišnagrinėjus visų reikšmingą įtaką visuomenės sveikatai tiesiogiai ir netiesiogiai darančių ūkinės veiklos veiksnių, todėl yra neteisėtas.
Kadangi aptariamu atveju buvo atliekamas kompleksinis UAB „Plastic chips“ veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, Kauno visuomenės sveikatos centras privalėjo apžvelgti ir įvertinti visus poveikį sveikatai darančius planuojamos ūkinės veiklos lemiamus veiksnius. Iš atsakovo interneto tinklalapyje pateiktos informacijos matyti, kad iš esmės poveikis visuomenės sveikatai buvo vertinamas tik triukšmo ir taršos aspektais. Nors šie veiksniai ataskaitos rengėjo buvo įvardyti kaip reikšmingiausi, UAB „Plastic chips“ planuojama vykdyti veikla darys reikšmingą poveikį visuomenės sveikatai ir kitais vertinimo išvadoje neaptartais ir nenagrinėtais aspektais.
Teigia, kad vienas iš aktualiausių reikšmingą poveikį visuomenės sveikatai darančių veiksnių UAB „Plastic chips“ planuojamoje vykdyti infekuotų sveikatos priežiūros atliekų veikloje yra mikrobiologinė tarša. Šis veiksnys yra svarbus, kadangi planuojama ūkinė veikla yra visiškai šalia gyvenamosios teritorijos – artimiausias gyvenamasis namas nutolęs vos už 66 metrų nuo ūkinės veiklos teritorijos ribos. Medicininės atliekos dėl savo susidarymo šaltinio yra specifinės, padidinto pavojingumo, kadangi jos gali kelti infekcijos pavojų, pavojų užsikrėsti ŽIV, hepatitais B ir C, kitomis infekcinėmis ligomis. Infekuotų medicininių atliekų apdorojimo veikla gali turėti neigiamą poveikį ne tik žmonių sveikatai, bet ir aplinkos orui, dirvožemiui, vandens telkiniams ir kitiems aplinkos komponentams. Planuojama vykdyti veikla kelia nemalonių ir pavojingų kvapų, cheminės taršos, bakteriologinio poveikio grėsmę, kyla kenksmingų medžiagų išmetimo į aplinką per nuotekas pavojus, galima avarijų kilimo grėsmė. Taigi išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad aptariamu atveju poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tikslai nebuvo tinkamai pasiekti.
Pažymi, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimą atlikęs Kauno visuomenės sveikatos centras išsamiai ir nuodugniai neišnagrinėjo ataskaitoje pateiktos su mikrobiologine tarša susijusios informacijos bei neįvertino jos prieštaravimų ir neatitikimų, kadangi tokiu atveju būtų priėmęs priešingą sprendimą. UAB „Plastic chips“ planuojamoje vykdyti veikloje bus naudojamas įrenginys „Newster NW50“, skirtas tik kietų sveikatos priežiūros atliekų, turinčių skysčių, potencialiai užkrėstų patogeniniais mikroorganizmais, ligonių, laboratorijų, medicininių tyrimo centrų ir infekcinių ligų ligonių palatų atliekų nukenksminimui, jis nėra tinkamas apdoroti dideles arba kietas daleles, didesnes nei 100 g. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad bendrovei atliekos bus perduodamos sandariuose plastikiniuose konteineriuose, jie bus iškraunami tiesiai į atliekų nukenksminimo įrangai skirtą patalpą, pakuotės nebus atidaromos, jos iškart bus dedamos į nukenksminimo įrenginius. Taigi joks mechanizmas, leidžiantis nustatyti skysčių kiekį bei atliekų dalelių dydį priimtose atliekose, siekiant įvertinti, ar priimamos atliekos yra tinkamos apdoroti įrenginyje, nėra numatomas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad faktiškai bus nukenksminamos ir skystos atliekos, ir kietos dalelės, didesnės nei 100 g, o tai iš esmės prieštarauja įrenginio „Newster NW50“ naudojimo sąlygoms. Prietaisą naudojant ne pagal paskirtį kyla pavojus, kad infekuotos atliekos nebus tinkamai nukenksmintos, juolab kad nėra numatytas ir patikimas jau įvykdytų nukenksminimo procedūrų rezultatų kontrolės mechanizmas, o bioindikatorių testus planuojama atlikti tik kas 3 mėnesius, t. y. vos 4 kartus per metus.
Pabrėžia, kad pavojingas medicinines atliekas numatoma priimti iš visos Lietuvos Respublikos teritorijos, pagal planus tokių atliekų būtų atvežama iki 5 760 tonų atliekų per dieną, t. y. didelis infekuotų atliekų kiekis. Pavojingų atliekų pervežimas, pristatant jas į planuojamos ūkinės veiklos teritoriją, būtų nuolat vykdomas per gyvenamąsias teritorijas, o tai kelia ne tik nepatogumų dėl eismo srauto, jo sukelto oro užterštumo, triukšmo, bet ir grėsmę, kad per eismo įvykį infekcijos gali patekti į aplinką. Nėra numatyta ir aptarta jokių saugumo priemonių iškraunant pavojingas atliekas, neaišku, kokių veiksmų ir priemonių būtų imtasi epidemijų metu, kai iš visos Lietuvos Respublikos teritorijos kartu su atliekomis būtų atvežtas užkratas. Taip pat aptariamu atveju nėra išspręsta ir daugiau klausimų, susijusių su planuojamos ūkinės veiklos – infekuotų medicininių atliekų apdorojimo – saugumu, pvz., priemonės, kokių būtų imamasi galimo laikino veiklos ir joje naudojamos įrangos sustojimo atveju, kam tokiu atveju būtų perduodamos jau turimos, tačiau neapdorotos infekuotos medicininės atliekos, ir pan. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą apie gyventojų sveikatai kylančią didelę neigiamo tiesioginio poveikio grėsmę Pyplių k., Kaišiadorių r.
Paaiškina, kad UAB „Plastic chips“ infekuotų medicininių atliekų apdorojimo veiklą planuojama vykdyti visai šalia pareiškėjos gyvenamosios vietos. Vadinasi, jos gyvenimas ir veikla yra glaudžiai susijusi su teritorija, kurioje planuojama ūkinė veikla. Ji yra tiesiogiai suinteresuota sumažinti ar panaikinti galimą grėsmę savo pačios gyvenamajai aplinkai ir sveikatai ir gina Konstitucijoje garantuojamą teisę gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje.
Be to, pareiškėjos sodyba patenka į sanitarinės apsaugos zoną, kuri galiojo iki poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros, todėl planuojamai ūkinei veiklai negalėjo būti pritarta. Sumažinus sanitarinės apsaugos zoną, planuojamos ūkinės veiklos ribojimų nebeliko, įteisintas pavojingos infekuotų medicininių atliekų apdorojimo veiklos vykdymas visiškai šalia pareiškėjos gyvenamosios vietos.
Nurodo, kad ginčijamas sprendimas iš esmės prieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigtas Kauno visuomenės sveikatos centras. Visuomenės sveikatos centro paskirtis yra veikti visuomenės sveikatos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos srityse, vertinti ir valdyti riziką žmonių sveikatai, susijusią su paslaugomis, gaminiais, aplinkos veiksniais ir užkrečiamomis ligomis. Tarp visuomenės sveikatos centro tikslų yra numatyta ir vykdyti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pagal kompetenciją užtikrinti visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus atitinkančią aplinką, o tai iš esmės reiškia veikti visuomenės, kartu ir pareiškėjos, interesais. Aptariamu atveju Kauno visuomenės sveikatos centras neišsamiai, galimai netgi aplaidžiai atliko poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, neįvertino visų planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai aspektų ir rizikos, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir argumentus. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinis sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Kauno visuomenės sveikatos centras 2016 m. sausio 15 d. gavo UAB „Infraplanas“ parengtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio sveikatai vertinimo ataskaitą su priedais. Nustačius ataskaitos trūkumus 2016 m. vasario 11 d. Kauno visuomenės sveikatos centras pateikė pastabas dėl ataskaitos bei siūlymą ištaisyti nurodytus trūkumus, pateikti kitą reikalingą informaciją, pateikiant pataisytą, papildytą ar patikslintą ataskaitą su visais priedais. 2016 m. kovo 10 d. buvo gauta ir užregistruota pataisyta ir papildyta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita „UAB „Plastic chips“ įmonės (Topolių g. 23, Pyplių k., Kaišiadorių apyl. sen., Kaišiadorių r. sav.) veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymas“.
Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Kauno visuomenės sveikatos centras neišsamiai, galimai aplaidžiai atliko poveikio sveikatai vertinimą. Visi pareiškėjos skunde minimi faktoriai buvo įvertinti remiantis dokumentuose pateikta informacija:
Dėl kvapų susidarymo nurodyta, kad tvarkant plastiko atliekas kvapai nesusidarys ir dėl medicininių atliekų apdorojimo į aplinką nesklis: yra aprašyta, kad medicininių atliekų apdorojimo įrenginiuose yra įpurškiamas natrio hipochlorito tirpalas, šalinantis kvapus. Be to, įrenginyje oras, prieš pašalinant jį aplinką, valomas dviejų lygių aktyvintos anglies filtru ir absoliutaus valymo HEPA filtru.Dėl cheminės taršos nurodyta, kad perdirbant plastiką nėra naudojamos jokios papildomos cheminės medžiagos ar preparatai, todėl cheminė tarša nesusidarys. Nukenksminant medicinines atliekas bus naudojama cheminė medžiaga natrio hipochlotitas. Ši medžiaga iš sistemos pašalinama kartu su garų ir vandens srautu. Dalis medžiagos kartu su oro srautu pasiekia filtrus ir ten sulaikoma. Dėl bakteriologinio poveikio patikslintoje ataskaitoje nurodyta, kad dėl planuojamos veiklos biologinė tarša nesusidarys. Visa medicininių atliekų nukenksminimo veikla vykdoma uždaroje įrenginio kameroje. Atliekos bus atvežamos konteineriuose. Atvežtos medicininės atliekos įmonėje nerūšiuojamos, pakuotės neatidaromos. Į nukenksminimo įrenginius dedamos pakuotėse (plastikiniuose maišuose / vienkartiniuose aštrių daiktų konteineriuose, kurie bus dar įdėti į plastikinius maišus).
Ataskaitoje taip pat pateikta informacija ir dėl kenksmingų medžiagų išmetimo į aplinką per nuotekas ir dėl avarijų tikimybės.
Pažymi, kad įrenginio „Newster“ medicininių likučių sterilizavimo galia ir sistemos sukeliamas aplinkos taršos vertinimas parengtas Feraros universiteto Biologijos ir evoliucijos katedros. Įrenginio veikimo principas išsamiai aprašytas veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje.
Ataskaitos rengėja UAB „Infraplanas“ yra licencijuota įmonė, turinti teisę atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Kaip ataskaitos priedai buvo pateikti visi kvalifikaciją įrodantys dokumentai.
Pabrėžia, kad pareiškėjos sodyba negalėjo patekti į sanitarinės apsaugos zoną, nes ji UAB „Plastic chips“ vykdomai veiklai nebuvo nustatyta, todėl toks teiginys, kad iki poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros galiojo sanitarinė apsaugos zona, yra neteisingas.
Paaiškina, kad sanitarinė apsaugos zona yra nustatyta veiklai „Atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų atgavimas. Medžiagų atgavimas. Išrūšiuotų medžiagų atgavimas“. Išrūšiuotų medžiagų atgavimui priskiriama metalų ir nemetalų atliekų, laužo ir kitų gaminių perdirbimas į antrines žaliavas. Šiai veiklai ir priskiriama UAB „Plastic chips“ vykdoma plastiko atliekų perdirbimo veikla, kuriai nustatyta sanitarinė apsaugos zona. Ginčijamu Kauno visuomenės sveikatos centro sprendimu buvo įteisinta plastiko atliekų perdirbimo veikla, o ne infekuotų medicininių atliekų apdorojimo veikla, kaip teigia pareiškėja. Pagal teisės aktus infekuotų medicininių atliekų kenksmingumo pašalinimo (nukenksminimo) ūkinei veiklai nėra numatyta reikalavimo nustatyti sanitarinę apsaugos zoną.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad visi veiksniai buvo aptarti atsiliepime. Sprendime pasisakyta tik dėl reikšmingiausių veiksnių, t. y. dėl triukšmo ir oro užterštumo planuojamos veiklos.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje paaiškino, kaip vyks infekuotų medicininių atliekų perdirbimas. Teigė, kad jų perdirbimas yra saugus ir biologinės taršos dalelės į aplinką nepateks. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 29-4(13) dėl UAB „Plastic chips“ ūkinės veiklos, adresu: Topolių g. 23, Pyplių k., Kaišiadorių apyl. sen., Kaišiadorių r. sav., galimybių teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Infraplanas“ sudarė veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą „UAB „Plastic chips“ įmonės (Topolių g. 23, Pyplių k., Kaišiadorių apyl. sen., Kaišiadorių r. sav.) veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymas“ (t. I, b. l. 45–119).
2015 m. lapkričio 18 d. Pyplių kaimo bendruomenė pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl UAB „Plastic chips“ parengtos infekuotų sveikatos priežiūros atliekų tvarkymo įmonės poveikio visuomenės sveikatai vertinimo. Nurodė, kad kategoriškai prieštarauja UAB „Plastic chips“ parengtos infekuotų sveikatos priežiūros atliekų tvarkymo įmonės poveikio sveikatai vertinimo išvadoms ir pasiūlymams. Pasiūlė palikti sanitarinę apsaugos zoną UAB „Plastic chips“ infekuotų sveikatos priežiūros atliekų tvarkymo veiklai (t. I, b. l. 121–125).
Iš teismui pateikto infekuotų sveikatos priežiūros atliekų tvarkymo įmonės (Topolių g. 23, Pyplių k., Kaišiadorių apyl. sen., Kaišiadorių r. sav.) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo viešo pristatymo visuomenei susirinkimo protokolo matyti, kad 2015 m. lapkričio 24 d. įvyko susirinkimas dėl UAB „Plastic chips“ poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos (t. I, b. l. 128–138).
2015 m. gruodžio 1 d. pareiškėja pateikė pasiūlymus dėl UAB „Plastic chips“ parengtos infekuotų priežiūros atliekų tvarkymo įmonės (Topolių g. 23, Pyplių k., Kaišiadorių apyl. sen., Kaišiadorių r. sav.) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo protokolo. Nurodė, kad UAB „Plastic chips“ veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita turėtų būti patikslinta (t. I, b. l. 144–148).
2015 m. gruodžio 30 d. UAB „Infraplanas“ raštu Nr. 2015-147 Pyplių kaimo bendruomenei pateikė atsakymus į 2015 m. lapkričio 18 d. pateiktas pastabas ir pasiūlymus (t. II, b. l. 58–65).
2015 m. gruodžio 30 d. UAB „Infraplanas“ raštu Nr. 2015-148 pateikė atsakymus į 2015 m. gruodžio 1 d. pateiktus pasiūlymus bei nurodė, kad ataskaita nebus tikslinama (t. II, b. l. 72–79).
2016 m. sausio 13 d. Kauno visuomenės sveikatos centrui buvo pateikta UAB „Plastic chips“ veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita. 2016 m. vasario 11 d. Kauno visuomenės sveikatos centras raštu Nr. 2-596-13(8.39) nurodė pateiktos ataskaitos trūkumus ir pasiūlė UAB „Infraplanas“ juos ištaisyti ir pateikti kitą reikalingą informaciją, pateikiant pataisytą, papildytą ar patikslintą ataskaitą su visais priedais (t. I, b. l. 139–143).
2016 m. kovo 10 d. UAB „Infraplanas“, atsižvelgęs į 2016 m. vasario 11 d. pastabas, Kauno visuomenės sveikatos centrui pakartotinai pateikė UAB „Plastic chips“ įmonės (Topolių g. 23, Pyplių k., Kaišiadorių apyl. sen., Kaišiadorių r. sav.) veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą ir prašė priimti išvadą (t. II, b. l. 17–34).
2016 m. kovo 22 d. Kauno visuomenės sveikatos centras priėmė sprendimą Nr. 29-4(13) „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“, kad UAB „Plastic chips“ planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje (t. I, b. l. 8–10).
Pareiškėja nurodo, kad Kauno visuomenės sveikatos centras, priimdamas 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 29-4(13), veiklos poveikį visuomenės sveikatai vertino tik triukšmo ir taršos aspektais. Nebuvo vertinama mikrobiologinė tarša. Nebuvo įvertinta ir tai, kad nenumatytas mechanizmas, leidžiantis nustatyti skysčių kiekį bei atliekų dalelių dydį priimtose atliekose, siekiant įvertinti, ar priimamos atliekos yra tinkamos apdoroti įrenginyje „Newster NW50“. Be to, Kauno visuomenės sveikatos centras nagrinėdamas pateiktą UAB „Plastic chips“ veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą sprendime neįvertino grėsmės, kad infekcijos gali patekti į aplinką, bei kitų klausimų, susijusių su infekuotų medicininių atliekų apdorojimo saugumu.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-144 patvirtino Kauno visuomenės sveikatos centro nuostatus (toliau – Nuostatai) (galiojo iki 2016 m. balandžio 1 d.). Pagal Nuostatų 2 punktą, kad centro paskirtis – pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos srityje, vertinti ir valdyti riziką žmonių sveikatai, susijusią su paslaugomis, gaminiais, aplinkos veiksniais ir užkrečiamomis ligomis.
Pagal Nuostatų 10.2.4 punktą centras, užtikrindamas visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus atitinkančią aplinką, nagrinėja planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas ir priima sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis), savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A756-2197/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016).
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos ginčijamo Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 29-4(13) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių matyti, kad Kauno visuomenės sveikatos centras, nagrinėdamas UAB „Infraplanas“ sudarytą UAB „Plastic chips“ ataskaitą dėl planuojamos vykdyti veiklos poveikio visuomenės sveikatai, įvertino tik triukšmą ir oro taršą, kaip, jo manymu, reikšmingiausius veiksnius, darančius įtaką visuomenės sveikatai (t. I, b. l. 8–10). Kiti pareiškėjos nurodomi faktoriai, galintys daryti įtaką visuomenės sveikatai, sprendime įvertinti nebuvo, nors teismui pateiktoje UAB „Infraplanas“ pirminėje ir vėliau patikslintoje ataskaitoje jie buvo išsamiai aptarti.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju taip pat keliamas klausimas dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo.
Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. (1.1.36-411)4-4646, kuriame pateikiama informacija dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo UAB „Plastic chips“ vykdomai veiklai. Rašte nurodyta, kad infekuotų medicininių atliekų kenksmingumo pašalinimo ūkinė veikla neatitinka teisės aktų kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kad ūkinei veiklai reikia nustatyti sanitarinę apsaugos zoną. Paaiškino, kad planuojamos ūkinės veiklos vietoje yra vykdoma kita, plastikinių atliekų perdirbimo, ūkinė veikla, kuriai pagal teisės aktų reikalavimus būtina nustatyti sanitarinės apsaugos zoną, todėl rengiant poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą ir minėtam objektui nustatant sanitarinės apsaugos zonos ribas turėtų būti įvertinti visi taršos šaltiniai ir teršalai, tiek esamos, tiek naujai planuojamos ūkinės veiklos. Todėl Kauno visuomenės sveikatos centras, gavęs UAB „Infraplanas“ poveikio visuomenės sveikatai ataskaitą, priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir sanitarinės apsaugos zonos ribų (t. II, b. l. 141–142).
Šis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštas buvo priimtas dar tada, kai UAB „Infraplanas“ nebuvo pateikęs Kauno visuomenės sveikatos centrui UAB „Plastic chips“ planuojamos vykdyti veiklos poveikio visuomenės sveikatai ataskaitos. Kaip matyti, jame buvo nurodyta, kad Kauno visuomenės sveikatos centras priimdamas sprendimą turi įvertinti sanitarinės apsaugos zonos nustatymo būtinumo klausimą, tačiau 2016 m. kovo 22 d. Kauno visuomenės sveikatos centro sprendime sanitarinės apsaugos zonos nustatymo reikalingumo klausimas išsamiai aptariamas nebuvo. Sprendime nurodytas UAB „Infraplanas“ parengtoje ataskaitoje pateiktas pasiūlymas nustatyti sanitarinę apsaugos zoną, kurios plotas būtų 1,8747 ha, tačiau nenurodyta, ar tokiam siūlymui pritariama, ar ne. Taigi nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 29-4(13) neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei turi būti motyvuotas.
Atsakovas atsiliepime pateikia išsamesnius motyvus, kodėl 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 29-4(13) buvo leista vykdyti planuojamą ūkinę veiklą pasirinktoje teritorijoje. Pažymėtina, kad tokie motyvai negali būti laikomi priimto sprendimo motyvais, o atsiliepimas nėra sudėtinė sprendimo dalis. Taigi 2016 m. kovo 22 d. Kauno visuomenės sveikatos centro priimtas sprendimas Nr. 29-4(13) iš esmės neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra naikintinas, o klausimai dėl UAB „Plastic chips“ planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo bei sanitarinės apsaugos zonos reikalingumo perduotini Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal 2 šio straipsnio dalį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą atlyginti išlaidas teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Pareiškėja teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas prašymo atlyginti išlaidas nenagrinėja ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėja tokį prašymą turi teisę pateikti per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Jei per nustatytą terminą prašymas bus pateiktas, teismas jį išnagrinės rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. P. skundą patenkinti iš dalies.
Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 29-4(13) panaikinti ir perduoti klausimus dėl UAB „Plastic chips“ planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo bei sanitarinės apsaugos zonos reikalingumo Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.