- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-587-303-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Teresėlė Kazlauskienė
- Nuteistasis
- S. D.
Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėja Lilija TarčevskajaBaudžiamoji byla Nr. 1A-587/2011 Procesinio sprendimo kategorija:2.5.14.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. balandžio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo S. D. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo S. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-26 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-03 nutartimi, S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir nuteistas subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams bausme, atliekant ją pataisos namuose.
Bausmės pradžia: 2009-03-04. Bausmės pabaiga: 2012-02-15 (užskaityta 18 dienų). 2/3 paskirtosios bausmės S. D. atliko 2011-02-14.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-04-12 nutartimi netenkino Vilniaus pataisos namų teikimo dėl S. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. D. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-12 nutartį ir Vilniaus pataisos namų teikimą patenkinti : paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai, nustatant kelis LR BVK 157 str. numatytus įpareigojimus. Mano, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas nutartyje neaptarė jo asmens, jo galimybių integruotis laisvėje, jį charakterizuojančių duomenų, neatsižvelgė į pataisos namų charakteristikas bei psichologines išvadas, neteisigai taikė ir aiškino teisės normas, vertindamas galimybes toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Teismas, nustatydamas šio pagrindo nebuvimą, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai rėmėsi padaryto nusikaltimo pobūdžiu, kadangi nusikaltimo pobūdis yra vienas iš bausmės skyrimo aspektų, kuriuo buvo vadovaujamasi skiriant jam bausmę nuosprendžiu, todėl jau realizuotas. Pareiškėjas mano, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nėra svarbus nusikaltimo pobūdis bei neatlikta bausmės dalis.
Nurodo, kad klausimą, ar nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas turi spręsti visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos charakteristiką. Pažymi, kad tiek administracijos, tiek psichologės yra charakterizuojamas teigiamai, palaiko socialinius ryšius su motina, kuri serga sunkia liga, buvo tris kartus skatintas. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo siuvinių gamintojo specialybęm taip pat turi staliaus specialybę, dalyvauja pataisos namų laisvalaikio užimto programose, soc. reabilitacijos programose, įvairiuose įstaigos renginiuose bei užsiėmimuose, vykdomųjų raštų jo atžvilgiu nėra, savanoriškai yra padengęs 3660 Lt iš 7840 Lt priteistos sumos už ekstradicijos išlaidas, be to, yra raštu įsipareigojęs VRM departamentui iki š.m. pabaigos ieškinį padengti pilnai, turi patvirtinančius dokumentus, kad išėjęs į laisvę, turės darbą. Šios aplinkybės, jo nuomone, neginčijamai pavirtina, jog jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Teismo posėdyje nuteistasis S. D. ir jo gynėja prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. D. skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatas, teismas gali, o ne privalo, priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Kaip matyti iš teismui pateiktos pataisos namų administracijos teikimo ir asmens bylos medžiagos, nuteistasis S. D. formaliai atitinka LR BVK 157 str. nurodytus kriterijus: yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, raštu įsipareigojęs įrodyti savo doru elgesiu ir stropiu darbu pasitaisymą, laikomas pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja pataisos, laisvalaikio užimtumo, integracijos į visuomenę, socialinės reabilitacijos programose, formaliai palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.
Tačiau formalus nuteistojo atitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams dėl lygtinio paleidimo yra nepakankamas pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t.y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas sprendžia, kaip pagrįstai skunde nurodo pareiškėjas, visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui.
Analizuojant nuteistojo S. D. asmens bei teikimo bylose esančius dokumentus matyti, jog pataisos namų administracija kreipėsi į teismą su teikimu dėl S. D. lygtinio paleidimo, vadovaudamasi įstatymo normomis. Tai yra pataisos įstaigos pareiga - nuteistasis S. D. formaliai atitiko sąlygas, numatytas LR BVK 157 str. 3 d. 2 p. Tačiau Vilniaus pataisos namų administracija, atsižvelgusi į tai, kad S. D. pakartotinai padarė analogiško pobūdžio nusikaltimą ir į tai, kad nusikaltimas padarytas jo atžvilgiu jau taikyto lygtinio paleidimo metu, mano, kad netikslinga nuteistajam S. D. taikyti lygtinį paleidimą.
Pažymėtina, kad S. D. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, nusikalstamo gyvenimo būdo nepakeitė. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, pareiškėjas bausmę atlieka už nusikaltimą, susijusį su narkotinių medžiagų platinimu. Pažymėtina, kad neteisėta prekyba narkotinėmis medžiagomis yra keliamas pavojus tiek individualaus asmens sveikatai, tiek visuomenės saugumui ir gerovei. Tuo tarpu nuteistasis S. D. pagal psichologinę išvadą dėl socialinių normų ir taisyklių pažeidimo linkęs kaltinti aplinkybes, antrą kartą įvykdęs tokio pat pobūdžio nusikaltimą, į vidinius veiksnius, sąlygojusius jo nusikalstamumą, nesigilina, jam neįdomu, kokį poveikį narkotinės medžiagos daro vartojančio žmogaus organizmui (teikimo byla, b. l. 4).
Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad S. D. rašytinis įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog pasitaisys, tėra deklaratyvus, ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog pastarasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. D. analogiško pobūdžio nusikaltimą padarė taikyto lygtinio paleidimo metu.
Pareiškėjo nurodyta šeiminė padėtis, susijusi su pastarojo motinos sveikatos būkle yra svarbi, tačiau nagrinėjamu atveju nei ši aplinkybė, nei tai, kad pritaikius lygtinį paleidimą, S. D. turėtų galimybę dirbti, negali būti priešpastatoma viešajam interesui bei turėti lemiamos įtakos, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.
Dėl pasakyto tenkinti nuteistojo S. D. skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.