Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai bei įstatyminio atstovo G.G. atstovei G.G., pareiškėjos G.G. bei įstatyminio atstovo G.G. atstovui advokatui Albertui Bandžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G.G. ir įstatyminio atstovo G.G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl 2005-05-27 sprendimo Nr. N 252 bei 2007-03-21 sprendimų Nr. V6-148 ir V6-149 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2007-08-06 sprendimo Nr. (11.1)-I-5085 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, gauti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei UAB “(duomenys neskelbtini)” prašymai bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant (b.l. 125, 127).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovams nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos ( LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis ). Nustatyta, kad 2005-05-27 VSDFV Plungės skyriaus sprendimu Nr. N 252 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-04-06 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas įmonėje vairuotoju dirbęs G.G., buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Šis sprendimas 2007-02-02 buvo užginčytas, pateikiant VSDFV skundą dėl 2005-05-27 VSDFV Plungės skyriaus sprendimo Nr. N 252 panaikinimo. VSDFV 2007-03-07 rašte Nr. (11.1)-I-1707 nurodytu sprendimu paliko nepakeistą VSDFV Plungės skyriaus 2005-05-27 sprendimą. Tos pačios dienos raštu Nr. (11.4)-I-1705 nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo byla buvo grąžinta VSDFV Plungės skyriui, pažymint, kad 2005-05-27 sprendimas Nr. N 252 yra pasirašytas neturinčio teisės tokio sprendimo pasirašyti asmens ir įpareigojant pašalinti sprendimo trūkumus. Vykdant pavedimą, VSDFV Plungės skyrius 2007-03-21 raštu Nr. V3-4260 išsiuntė G.G. 2005-05-27 sprendimo Nr. N252-1 kopiją, 2005-08-24 sprendimo Nr. V3-8115-1 kopiją, 2005-08-24 sprendimo Nr. V3-8129-1, o taip pat 2007-03-21 sprendimų Nr. V6-148 ir V6-149 kopijas. Nesutikdama su VSDFV Plungės skyriaus naujai patikslintais 2007-03-21 sprendimais ir pasinaudodama ikiteismine ginčų sprendimų tvarka, pareiškėja 2007-07-09 kreipėsi į VSDFV, prašydama panaikinti 2007-03-21 VSDFV Plungės skyriaus sprendimus Nr. V3-8115-1 ir Nr. V3-8129 bei 2005-05-27 sprendimą Nr. N252-1. 2007-09-17 VSDFV siųstas laiškas G.G. su VSDFV 2007-08-06 rašte Nr. (11.1)-I-5085 nurodytu sprendimu, kad jos apskųsti VSDFV Plungės skyriaus sprendimai yra pagrįsti, buvo įteiktas 2007-09-22 (b.l. 129-130), o skundas su priedais Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktas 2007-10-10, išsiunčiant jį paštu registruotu laišku (b.l. 15). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir tai pagrindžiantiems leistiniems rašytiniams įrodymams, laikytina, kad nebuvo praleistas terminas skundui teisme paduoti.

Nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatyta, kad G.G. mirė nuo lekiančios pneumatinės kameros atraminės dalies patirtos vidinės kaukolės traumos. Nelaimingo atsitikimo priežastimis nurodomos šios priežastys: 1) pažeisti mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai, nes nebuvo apmokytas darbuotojas, kuris neturi pakankamai profesinių įgūdžių ar žinių, kad galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai; 2) pažeista darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, nes nebuvo užtikrinti saugūs darbo metodai, saugi darbo ir darbų saugos priemonių naudojimo tvarka; 3) pažeistos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatos, nes G.G. nebuvo apmokytas, kaip saugiai atlikti jam pavestą užduotį, saugos ir sveikatos instrukcijoje nebuvo numatyti saugūs darbo būdai ir priemonės, nebuvo įvertinta profesinė rizika remonto darbų atlikimui, nebuvo parengta technologinė kortelė, kaip saugiai vykdyti automobilio remonto darbus.

G.G. kraujyje rasta 1,53 promilės etilo alkoholio, tačiau, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad G.G. buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos G.G. mirčiai nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad vairuotoju įmonėje dirbęs G.G. mirė nuo nelaimingo atsitikimo, susijusio su gamyba, daugybinių galvos sužalojimų.

Ginčijamu 2005-05-27 sprendimu Nr. N252 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyrius nusprendė 2005 m. balandžio 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu mirtinai buvo sužalotas G.G., pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes apdraustasis buvo neblaivus, o pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 ir 31 punktus draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nors jie ir įvyko darbe, tačiau įvyko, kai apdraustasis buvo neblaivus, ir jo neblaivumas nebuvo susijęs su jam darbdavio pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Nelaimingas atsitikimas darbe, įvykęs neblaiviam asmeniui, visais atvejais laikomas nedraudiminiu įvykiu, neįrodinėjant priežastinio ryšio tarp darbuotojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo.

Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostata „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis“ (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotikų, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 punkto (2004 m. kovo 22 d. redakcija) nuostata „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 13.1. apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis“ ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotikų, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucijos 52 straipsnyje numatyta, kad „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“.

Aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs: pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą, socialiniam aprūpinimui, t.y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją, padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų socialinių rizikų. Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytos pensijos ir socialinė parama yra vienos iš socialinės apsaugos formų; Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios teisę į socialinį aprūpinimą, įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones. Konstitucijos 52 straipsnio formuluotė „valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, kad įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais, kurie nustatyti įstatymais.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią kiekvienas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, suponuoja ir valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų sudarytos teisinės prielaidos įgyvendinti šią teisę. Tai darydama valstybė kartu privalo nustatyti ir veiksmingus šios konstitucinės teisės įgyvendinimo kontrolės mechanizmus.

Konstitucinis Teismas nurodė, jog negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Konstitucijoje garantuotos asmens, kurio sveikatai pakenkta dėl netinkamų, nesaugių ir nesveikų darbo sąlygų (įskaitant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas) teisės į socialinę paramą atsiradimas būtų susietas su konstituciškai nepagrįstomis sąlygomis, kurių nors institucijų, ar pareigūnų subjektyviais sprendimais arba kitomis aplinkybėmis, negalėjusiomis lemti tokio pakenkimo asmens sveikatai (juolab sukėlusio asmens mirtį).

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją negali nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmens, kurio sveikatai buvo pakenkta dėl netinkamų, nesaugių ar nesveikų darbo sąlygų, nepriklausančių (ir negalėjusių priklausyti) nuo šio asmens veiksmų ir būsenos (įskaitant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas), teisės į socialinę paramą atsiradimas būtų susietas su šio asmens būsena (inter alia jo neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų), kai tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai. Nustačius tokį teisinį reguliavimą būtų nepagrįstai suabsoliutintas vienas iš minėtų socialinės paramos, kuri kyla iš Konstitucijos, netekimo pagrindų – asmens būsena, taip pat nepaisoma ir Konstitucijos, iner alia jos 48 straipsnio 1 dalies, 52 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių imperatyvų.

2005 m. gegužės 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatyta, jog G.G. mirė nuo nelaimingo atsitikimo, susijusio su gamyba, daugybinių galvos sužalojimų, kuriuos sukėlė lekianti pneumatinės kameros atraminė dalis. Nelaimingo atsitikimo priežastys: pažeisti mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai, pažeista darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, neapmokytas, kaip saugiai atlikti pavestas užduotis ( nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga ).

Konstituciniam Teismui konstatavus, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktas ta dalimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, jei apdraustasis buvo neblaivus, bet nelaimingus atsitikimus darbe lėmė ne jo neblaivumas, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, šie teisės aktai negali būti taikomi (Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nustatyta, jog nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne G.G. neblaivumas, o nesaugios darbo sąlygos, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Valstybinio socialinio fondo valdybos Plungės skyriaus 2005-05-27 sprendimą Nr. N252-1, kuriuo G.Glatkauskiui 2005 m. balandžio 6 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, atitinkamai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus 2007-03-21 sprendimus Nr. V6-148 ir V6-149, taip pat VSDFV 2007-08-06 sprendimą Nr. (11.1 )-I-5085 tenkintinas. Priimti sprendimai pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais, todėl naikintini ( b.l. 10,11,12,49 ).

Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų normas kompetentinga viešojo administravimo institucija, turinti teisę pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu, yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai – šiuo atveju Plungės teritorinis skyrius, kuris turi teisę pripažinti nelaikingą atsitikimą darbe draudiminiu ir priimti tuo klausimu sprendimą. Kadangi administracinis teismas nevykdo viešojo administravimo įgaliojimų, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 2005-04-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu netenkintinas ir byla šioje dalyje nutrauktina, nes pareiškėjos reikalavimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai ( Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau -ABTĮ ) 101 str.1 d. 1 p. ). Taip pat netenkintinas pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą VSDFV Plungės skyrių išmokėti G.G. vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, sudarančią 90100 Lt bei skirti ir mokėti jam priklausančias periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus, nes draudimo išmokų išmokėjimui turi būti pagrindas, būtent – sprendimas pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu bei sprendimas išmokėti nustatyto dydžio išmokas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 str.1 d. 1 ir 2 p.p., 101 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

pareiškėjos G.G. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus 2005-05-27 sprendimą Nr. N 252-1 bei 2007-03-21 sprendimus Nr. V6-148 ir V6-149, tai pat panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2007-08-06 sprendimą Nr. (11.1)-I-5085.

Bylą dalyje, dėl pareiškėjos skundo reikalavimo - pripažinti 2005-04-06 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, nutraukti.

Pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyrių išmokėti G.G. vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus bei skirti ir mokėti priklausančias periodines draudimo išmokas atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.