Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. N. (M. N. ) skundą dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo R. A. baudžiamosios ir tarnybinės atsakomybės ir sprendžiant skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo skundas neteismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir nenagrinėtinas teismų, todėl skundą atsisakoma priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Teismų, inter alia administracinių teismų, kompetencijai nepriskiriama atlikti ikiteisminį tyrimą, tarnybinį patikrinimą dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų, nagrinėti bylas dėl baudžiamųjų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų padarymo (LR ABTĮ 15 straipsnis, 18 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo M. N. skundo teismui turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia baudžiamosios ir tarnybinės atsakomybės Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato tyrėjui R. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo bei Policijos pareigūnų etikos kodekso nuostatas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 166 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priima prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar šio įgaliotas asmuo. BPK 165 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami atsakomybėn neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 10 dalį bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 6 punktą tarnybinis patikrinimas pradedamas gavus, inter alia, asmens skundą apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Tarnybinį patikrinimą pavedama atlikti tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui.

Darytina įvadą, kad pareiškėjas, gindamas savo teises bei manydamas, kad buvo padaryta nusikalstama veika, skundu (pareiškimu ar pranešimu) turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą (Klaipėdos miesto vyriausiąjį policijos komisariatą) ar, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į asmenį, kuris, pareiškėjo manymu, padarė nusikalstamą veiką, į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą. Pažymėtina, kad pripažinti asmenį kaltu dėl padaryto baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo gali tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Pareiškėjas, manydamas, kad buvo padaryta tarnybinis nusižengimas, skundu turėtų kreiptis tiesioginį pareigūno vadovą, šiuo konkrečiu atveju Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 4 skyriaus viršininką.

Aptartų argumentų pagrindu M. N. skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 105-106 straipsniu,

nutarė:

M. N. skundą dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo R. A. baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 166 str., 167 str., 22 str. 1 d., 168 str. ir 228 str. 2 d. ir tarnybinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ir policijos pareigūnų etikos kodekso pažeidimus atsisakyti priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.