Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys (kreditoriai) AB (duomenys neskelbtini), UAB „J. I.“, antstolis (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Teismo posėdyje AB (duomenys neskelbtini) banko atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai, byla nagrinėjama AB (duomenys neskelbtini) banko atstovui nedalyvaujant.

Tretysis asmuo (kreditorius) UAB „J. I.“ prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje antstolis (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai, byla nagrinėjama antstoliui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovė ir atsakovas faktiškai bendrai negyvena, bendro ūkio neveda, santuoka iširusi galutinai, skirti terminą susitaikyti nėra prasmės, nes tai nepakeistų ieškovės apsisprendimo, o tik pažeistų jos teises ir koncentruoto bylos išnagrinėjimo principą, pareikalautų papildomų išlaidų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bažnyčioje sudaryta santuoka nutraukiama bažnytiniame tribunole, vadovaujantis bažnyčios kanonų teise. Teismas negali nutraukti bažnyčioje sudarytos santuokos. Teismas gali tik panaikinti santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos skyriuje. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) parapijoje ir įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl byloje sprendžiamas santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo civilinės metrikacijos įstaigoje klausimas.

Ieškovė prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovės pozicija dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo neišskiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, nesant vienareikšmiškų įrodymų, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, laikytina pagrįsta. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

Bylos duomenimis šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų, dalintino nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovas yra sveiko ir darbingo amžiaus, todėl jam išlaikymas nepriteistinas.

Po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo ieškovė prašo palikti jai iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę, o atsakovui – jo prigimtinę pavardę. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, todėl teismas po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo ieškovei palieka jos iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę – „Z.“, o atsakovui – jo prigimtinę pavardę „K.“.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė prašo visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal kredito gavėjos V. K. su AB (duomenys neskelbtini) banku sudarytą (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti vykdyti kredito gavėjai V. K.; visus įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos UAB „J. I.“ naudai iš R. K. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti vykdyti R. K., o taip pat įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo išlaidas pagal antstolio (duomenys neskelbtini) nutarimus ir kt. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti vykdyti R. K.. Tretieji asmenys (kreditoriai) tam neprieštaravo.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai neprieštaravo, kad po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo visi sutartiniai įsipareigojimai (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal kredito gavėjos V. K. su (duomenys neskelbtini) banku sudarytą (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – liktų vykdyti kredito gavėjai V. K., o visi įsipareigojimai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos UAB „J. I.“ naudai iš R. K., įskaitant bylinėjimosi išlaidas antstoliui (duomenys neskelbtini) liktų vykdyti R. K., o taip pat nekėlė prievolių solidarumo klausimo, todėl teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal kredito gavėjos V. K. su AB (duomenys neskelbtini) banku sudarytą (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįsta asmeninėmis kredito gavėjos V. K. prievolėmis, o visus įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos UAB „J. I.“ naudai iš R. K. bei įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo išlaidas pagal antstolio (duomenys neskelbtini) nutarimus ir kt. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pripažįsta asmeninėmis R. K. prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai, tačiau ieškovė neprašė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo, todėl teismas nepriteisia ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovės naudai.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 6,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovui procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) parapijoje tarp ieškovės V. K. (iki santuokos įregistravimo – Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo ieškovei V. K. palikti jos iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę – „Z.“, atsakovui R. K. palikti jo prigimtinę pavardę – „K.“.

Skolinę prievolę pagal kredito gavėjos V. K. su AB (duomenys neskelbtini) banku sudarytą (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pripažinti asmenine ieškovės V. K. prievole.

Skolinę prievolę pagal vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos UAB „J. I.“ naudai iš R. K. bei įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo išlaidas pagal antstolio (duomenys neskelbtini) nutarimus po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pripažinti asmenine atsakovo R. K. prievole.

Priteisti iš atsakovo R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,99 Eur (šešis eurus, 99 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.