Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno ir Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Trušelių sodybos“ ieškinį atsakovui E. B., dėl skolos priteisimo bei atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-09 sprendimo civilinėje byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad GNSB „Triušelių sodybos“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui nustatytas servitutas – teisė aptarnauti bei tiesti požemines, antžemines komunikacijas (b. l. 43-44). Atsakovas 2006-07-01 pirkimo–pardavimo sutartimi iš V. R. ir D. R. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2008-04-15 GNSB „Triušelių sodybos“ įvyko visuotinis narių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinta regioninio kelio asfaltuotos atkarpos tiesimo sutartis su rangovu UAB „Merkasta“ (b. l. 61), bei GNSB „Triušelių sodybos“ kvartalo vidinės infrastruktūros tvarkymas: kelių ir šaligatvių tvarkymas, jų apšvietimo įrengimas bei kelių, lietaus nuotekų įrengimas“ (b. l. 62). Atsakovas atsisako apmokėti už susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą, t. y regioninio kelio tiesimo ir vidinės infrastruktūros tvarkymo.

Byloje kilo ginčas ar atsakovas privalo piniginėmis lėšomis prisėti prie vidinės infrastruktūros tvarkymo ir regioninio kelio tiesimo. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad GNSB „Trušelių sodybos“ bendrijos tikslas yra įgyvendinti sklypų ir patalpų savininkų bendrąsias teises ir pareigas ir interesus, susijusius su bendro naudojimo objektų įstatymų nustatyta tvarka gyvenamiesiems namams statyti, komunikacijoms tiesti ir pastatams priskirtų žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir valdymu (GNSB „Trušelių sodybos“ įstatytų 2.2 p.). Pagal VĮ registro centro duomenis GNSB „Trušelių sodybos“ priklausančio sklypo plotas 1.1063 ha, paskirtis transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms tiesti ir eksploatuoti, nustatytas servitutas – teisė aptarnauti ir tiesti požemines, antžemines komunikacijas, nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai: vandentiekio tinklai, buitinių nuotekų tinklai, lietaus nuotekų tinklai (b. l. 122-123). Šiame žemės plote yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (b. l. 45). Be to, iš 2006-07-01 atsakovo ir V. R. ir D. R. sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad 1.11 p. buvo numatytos tokios registro pastabos: T. Z. J. įsipareigoja parengti bendrų inžinerinių įrenginių ir atskirų pastatų techninius projektus, o V. R. ir D. R. kartu su individualių gyvenamųjų namų statytojais, arba jų sukurta bendrija, akcine bendrove, kooperatyvu, privačia įmone, atlikus detaliojo plano procedūrą įsipareigoja pagal patvirtintus techninius projektus įrengti būtinus inžinerinius įrenginius: vandens tiekimo ir vietinio gręžinio, nuotekų valymo ir jų nevedimo, elektros energijos tiekimo, gaisrų gesinimo ir privažiavimo. Sutarties 6.6. p. nurodyta, kad pirkėjui, t. y. atsakovui, yra žinomos sutarties 1.11. p. registro pastabos–nurodymai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nuosavybės teise įsigijęs žemės sklypą, perėmė su šiuo daiktu susijusius įsipareigojimus dėl vietinės infrastruktūros. Darytina išvada, kad ieškovės administruojamame kvartale esantys inžineriniai tinklai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir atsakovui. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (LR CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Vadovaujantis LR CK 4.76 str., 4.86 str. 1 d. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius rinkliavas ir kitokias įmokas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to ar bendraturtis naudojasi bendru turtu ar juo naudotis atsisakė. Tuo pačiu LR CK 4.83 str. 4 d. nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo LR CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra nustatyta aplinkybių (įstatyme numatytų išimčių), dėl kurių atsakovas galėtų pagrįstai atsisakyti apmokėti išlaidas susijusias su vidinės infrastruktūros tvarkymu.

Apeliantas nurodė, kad jis nėra bendrijos narys, todėl jam nėra privalomi bendrijos narių susirinkimo priimami sprendimai. Teisėjų kolegija nurodo, kad bendrija yra savanoriškas asmenų susivienijimas. Visi bendrijos priimami sprendimai yra privalomi jos nariams. Jos nariu asmuo gali tapti įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šios bendrijos nariu galima tapti GNSB „Trušelių sodybos“ įstatų IV skyriuje nustatyta tvarka, t. y. įsteigtos ir įregistruotos bendrijos nariu sklypo savininkas tampa pateikęs rašytinį prašymą bendrijos valdymo organui ir šiam įregistravus jį bendrijos narių registravimo knygoje. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs šiuos veiksmus, be to, ginčo byloje, kad atsakovas nėra bendrijos narys, byloje nėra. Nepaisant to, kad atsakovas nėra bendrijos narys, bei nėra sudaręs sutarties su bendrija dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais sąlygų, jam pareiga prisidėti prie vidinių komunikacijų įrengimo kilo ir lieka kaip bendraturčiui. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas 2008-04-15 dalyvavo bendrijos susirinkime, kurio metu patvirtintas GNSB „Trušelių sodybos“ kvartalo infrastruktūros tvarkymas: kelių ir šaligatvių tvarkymas, jų apšvietimo įrengimas bei lietaus nuotekų įrengimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo įgaliotas asmuo – motina, šiame susirinkime dalyvavo ne stebėtojo teisėmis, tačiau išreiškė savo valią dėl priimamų sprendimų. Šią išvadą patvirtina byloje pateiktas narių registracijos žurnalas, kuriame pasirašė atsakovo įgaliotas asmuo (b. l. 64), taip pat 2008-04-15 atsakovo įgalioto asmens paaiškinimai dėl kelio tiesimo (b. l. 65), 2008-08-21 atsakovo raštas, kad už vidaus tiesiamus kelius galėtų mokėti po 500 Lt.(b. l. 42). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas suprasdamas prisiimamas pareigas kaip bendraturtis, pritarė ieškovės priimamiems sprendimams, susijusiems su kvartalo vidinės infrastruktūros tvarkymu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pagrįstai pirmosios instancijos priteisė iš atsakovo 23543 Lt sumą.

Apeliaciniu skundu nurodoma, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo mokėti už regioninio kelio tiesimo darbus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto motyvais. Vadovaujantis LR CK 1.63 str. 1 d. sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. LR CK 1.64 str. numatyta, kad asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Be to, asmens valia gali būti numanoma, atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Šiuo atveju regioninio kelio tvarkymo (tiesimo asfaltu) klausimas buvo sprendžiamas taip pat 2008-04-15 bendrijos narių susirinkime, kuriame dalyvavo atsakovo įgaliotas asmuo, jis pasirašė registracijos žurnale (b. l. 64). Šio susirinkimo metu buvo patvirtinta rangos sutartis dėl kelio, vedančio ties bendrijos esančių sklypų atkarpos tvarkymo (dengimo asfaltu). Iš atsakovo įgalioto asmens 2008-04-15 paaiškino raštu matyti, kad ji susilaikė nuo balsavimo, kokį kelią tiesti, tačiau neprieštaravo rangos sutarties sudarymui. Remiantis LR CK 2.133 str. 1 d. atstovo sudarytas sandoris kito asmens vardu, atkleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Byloje ginčo dėl atsakovo motinos teisės atstovauti apeliantą nėra. Teismo nuomone, susidariusioje situacijoje galima spręsti, kad atsakovo valia buvo nukreipta pritarti šiai rangos sutarčiai, t. y. sukurti teisinius santykius, todėl ieškovės 2008-04-15 susirinkimo metu priimti sprendimai sukūrė atsakovui įsipareigojimus prisidėti prie regioninio kelio tiesimo darbų, todėl atsisakyti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų neturi teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovui pareiga prisidėti 2360 Lt prie regioninio kelio atkarpos tiesimo darbų kilo sandorio pagrindo, t. y. jam pritarus dėl regioninio kelio tiesimo darbų. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino reikalavimo dalį dėl 2360 Lt sumos priteisimo.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, kuriuo taip pat priteistą iš atsakovo 929 Lt palūkanų. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl 929 Lt palūkanų priteisimo motyvavo tuo, kad atsakovas praleidto piniginės prievolės mokėjimo terminą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis teismo išvadomis. Minėta teisės norma numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovo pareiga prisidėti prie kvartalo vidinės infrastruktūros darbų kilo daiktinės, o ne prievolinės, teisės pagrindu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad tarp šalių ieškovės ir atsakovo, buvo sudarytas susitarimas dėl palūkanų mokėjimo, kadangi atsakovas nėra bendrijos narys, ieškovės priimti sprendimai dėl delspinigių ir kt. atsakovo atžvilgiu netaikytini. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti 929 Lt palūkanas, todėl ši sprendimo dalis naikintina.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, proporcingai atlygintinos apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 805 Lt žyminio mokesčio, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 29 Lt žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str. 1 d., 5 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria priteistos iš atsakovo 929 Lt palūkanos (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-09 sprendimą pakeisti: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo E. B. priteista 929 Lt palūkanų ieškovei GNSB „Trušelių sodybos“. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Iš ieškovės GNSB „Trušelių sodybos“ atsakovui E. B. priteisti 29 Lt žyminio mokesčio sumokėto ž apeliacinį skundą.