- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-408-227/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- M. J.
- Ieškovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- J. O., M. C., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijai
- Advokatai
- Romanas Bareika
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 408 – 227 / 2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1312-531/2014 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui M. J., tretiesiems asmenims J. O., M. C., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl servituto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti kelio servitutą pagal jos pateiktą ribų nustatymo planą ir projektinę dokumentaciją, suteikiant jai teisę juo naudotis transporto priemonių pravažiavimui. Nurodė, kad jai Utenos apskrities viršininko 2005-03-31 sprendimu Nr. 13–11646 asmeninės nuosavybės teise buvo suteiktas 0,5599 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas iš pietinės pusės ribojasi su magistraliniu keliu A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis, kurio 184,307 kilometre, buvo ir šiuo metu yra vienintelis įvažiavimas į jos ir greta esančius sklypus. Šis įvažiavimas randasi M. J. priklausančiame žemės sklype. Ieškovė 2012-10-29 kreipėsi į M. J., kad geranoriškai susitarti dėl kelio servituto per jo sklypą nustatymo, tačiau jis atsisakė tai daryti ir pateikė alternatyvius siūlymus, kaip antai, pasikeisti sklypais, ir atlyginti jam servituto dalį savo sklypo dalimi, kurie jai nebuvo priimtini.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimu už akių buvo patenkintas L. P. ieškinys atsakovui M. J., ir nustatytas 5 metrų pločio kelio servitutas M. J. žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kelio 184,307 kilometre esančios nuovažos susikirtimo su esamo servituto S1 rytinės pusės išorinės linijos į dešinę pusę palei pietinę sklypo Nr. 2 ribos dalį, kurio parametrai: išorinis 32,75 metrai iki susikirtimo su sklypo Nr. 1 tašku plane pažymėtu indeksu 5 ir vidinis - 35,8 m. iki susikirtimo su sklypo Nr. 1 vakarine jo ribos dalimi – viso 171 m² ploto, suteikiantį viešpataujančio daikto savininkei L. P. teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku, nenustatant naudojimosi nustatytu servitutu apribojimų. Iš atsakovo M. J. priteista 144 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt atstovavimo išlaidų L. P. naudai, taip pat 74,25 Lt pašto išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Atsakovas M. J. Visagino miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, jog jis neatvyko į teismą ir nepranešė iki posėdžio pradžios apie priežasčių svarbumą dėl to, kad pablogėjus sveikatai, kreipėsi į medikus. Patvirtindamas tai, pateikė LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos formos pažymą, kurioje nurodoma, jog M. J. negalėjo atvykti dėl ligos (diagnozė neįskaitoma), kuri truko vieną dieną – nuo 2013-11-28 iki 2013-11-28. Teismui 2013-12-17 nutartimi pasiūlius nurodyti aplinkybes, liudijančias neatvykimo į teismo posėdį 2013-11-28 10 val. ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat pateikti įrodymus, pagrindžius šias aplinkybes, atsakovas pateikė medicinos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį diagnozę (kodas I 11.9), ir savo paaiškinimus dėl neatvykimo priežasčių. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir papildomame paaiškinime nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko ir teismui nepranešė, nes tą dieną pablogėjus sveikatai kreipėsi į medikus, kurie negalėjo leisti dalyvauti teismo posėdyje. Teigė manantis, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą už akių, pasitenkino tik konstatavimu, jog „ į teismo posėdį atsakovas neatvyko“, bet nieko nepasisakė, dėl kokių priežasčių jis (atsakovas) negalėjo dalyvauti minėtame teismo posėdyje ir ar gali pateikti tai patvirtinančius pateisinamus dokumentus ar kitus įrodymus, t.y., šių aplinkybių, priimdamas sprendimą už akių net netyrė. Taip pat nurodė, kad sprendimą už akių teismas priėmė nepagrįstai, nes toks negalėjo būti priimtas.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad 2013-08-30 Panevėžio apygardos teismo l.e.p. Civilinių bylų sk. pirmininkės nutartimi civilinę bylą perdavus nagrinėti iš Zarasų rajono apylinkės teismo Visagino miesto apylinkės teismui, 2013-10-02 10 val. buvo organizuotas parengiamasis teismo posėdis, kuriame turėjo būti sprendžiami šalių taikymo, kitų asmenų įtraukimo į procesą ir kiti pasirengimo nagrinėjimui klausimai. Į šį posėdį atsakovas M. J. neatvyko, nors šaukimas jam buvo įteiktas asmeniškai. 2013-11-14 įvykusiame teismo posėdyje ieškovas siūlė taikaus susitarimo galimybę, tačiau atsakovas nesutiko, nurodęs, kad pageidauja pasitarti su teisininkais (b.l. 69). Dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o dalyviai pasirašė, kad yra informuoti apie posėdį, vyksiantį 2013-11-28 10 val. Pripažino, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie posėdžio laiką ir vietą, į posėdį neatvyko ir jokiomis priemonėmis ar būdais teismo neinformavo apie jo neatvykimo priežastis, todėl buvo visos sąlygos, nurodytos CPK 285 straipsnio 1 dalyje, ir teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą priimti teismo sprendimą už akių. Pripažino, kad atsakovo pateikta medicininė pažyma Forma Nr. 094-1/a patvirtina, jog jis 2013 m. lapkričio 28 d. lankėsi VšĮ Zarasų priminės sveikatos priežiūros centre dėl ligos, kurios trukmė – 1 diena ir negalėjo atvykti į teismą. Medicininių dokumentų išraše nurodyta diagnozė - I 11.9, kas vadovaujantis patvirtintos Hipertenzinės ligos ir hipertenzinės nefropatijos (TLK-10 kodai I 10 – I 13; I 15) diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-348 22.1. punktu reiškia Hipertenzinę (širdies liga) [kardiopatiją] be (stazinio) širdies [kraujotakos] nepakankamumo (I 11.9). atkreipė dėmesį į tai, kad diagnozė nustatyta nenurodant jokių kitų požymių, kurie yra būtini pagal minėtą metodiką. Dėl neišsamių medicininių duomenų ir ligos pobūdžio, sprendė, jog atsakovo neatvykimo ar teismo neinformavimo apie neatvykimą priežastys nebuvo svarbios, o atsakovo sveikatos būklė neleido jam to padaryti. Atsakovas nemotyvavo paties ginčo išsprendimo ydingumo, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nors apie tai jam buvo priminta 2013-12-17 nutartimi. Konstatavo, kad atsakovas savo valia nusišalino nuo dalyvavimo civilinės bylos nagrinėjime ir atsisakė bendradarbiauti nagrinėjant bylą, nesirūpino procesu ir koncentruotu bylos nagrinėjimu, tuo pažeidė CPK 7 ir 8 straipsnių reikalavimus, todėl pagrįstai jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių, o prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pagrindo tenkinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas M. J. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį, iš klausimą išspręsti iš esmės - Visagino miesto apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad jis teismui pateikė oficialius rašytinius įrodymus dėl jo sveikatos būklės, t.y. Zarasų rajono savivaldybės VšĮ „Pirminės sveikatos priežiūros centras“ išduotus 2013-11-28 medicininę pažymą Nr. 15 „Dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą“, kuri yra nustatytos formos Nr.094-l/a, patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministro 2007-12-04 įsakymu Nr.989 bei išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, jog 2013-11-28 atsakovas kreipėsi su skundais dėl stiprių galvos skausmų, svaigimo, pykinimo, negalėjimo eiti, kalbėti, jam buvo nustatyta padidėjęs kraujo spaudimas, hipertenzinė būklė. Tai patvirtina aplinkybę, kad 2013-11-28 atsakovas dėl sveikatos būklės negalėjo atvykti į teismo posėdį, kas pripažintina svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Taip pat teismui nebuvo jokio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, nes servitutas ieškovei nėra būtinas. Ieškovės žemės sklypas yra prie pat asfaltuoto kelio, todėl ieškovė gali įsirengti pati sau įvažiavimą. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės prašymas dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame ieškovė nurodė, kad vyksta dialogas su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl nuovažos į ieškovės sklypą. Jokiais įrodymais ieškovė neįrodė, kad negali sau įsirengti atskirą nuovažą tiesiogiai iš kelio, todėl jos reikalavimas nustatyti kelio servitutą atsakovo žemės sklype yra neteisėtas, jis negalėjo būti patenkintas sprendimu už akių. Kadangi teismas nustatė servitutą be jokio teisėto pagrindo ir neišsprendė servituto atlygintinumo, teismo sprendimu buvo pažeistos atsakovo kaip žemės sklypo savininko teisės.
Atsiliepimas
Ieškovė L. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto 500 Lt jos turėtų atstovavimo išlaidų. Nurodo, kad atsakovas ne vieną kartą demonstravo nepagarbą teismui bei proceso dalyviams, 2013-08-16 užuot atvykęs į teismo posėdį Zarasų rajono apylinkės teisme paskirtu laiku, atvyko tik po valandos, 2013-10-02 į teismo posėdį be jokių paaiškinimų neatvyko, 2013-11-14 teismo jam buvo išaiškinta pareiga informuoti teismą nesant galimybei atvykti ir įspėta apie galimas sankcijas, jei jis neatvyks į sekantį teismo posėdį, sudarytos galimybės taikiai išspręsti ginčą, 2013-11-28 M. J. vėl neatvyko į teismo posėdį ir vėl neinformavo teismo nei pats, nei per kitus asmenis apie neatvykimo priežastį, bei neprašė bylos nagrinėjimo atidėti. Medicininė pažyma, kurią 2013-11-28 išrašė Zarasų rajono VšĮ „Pirminės sveikatos priežiūros centras“ gydytoja M. T., pateikta teismui tik 2013-12-16, kyla rimtų abejonių, ar buvo pagrindas gydytojai išduoti pažymą patvirtinančią, kad dėl nežymaus kraujo spaudimo padidėjimo M. J. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ar net pranešti teismui pats ar per kitus asmenis apie savo susirgimą. Pažyma surašyta nepagrįstai, pažeidžiant Hipertenzinės ligos ir Hipertenzinės neuropatijos diagnostikos bei ambulatorinio gydymo metodikos reikalavimus ir atgaline data. Jokių įrodymų dėl sprendimo už akių ydingumo atsakovas nepateikė. Iš atsakovo veiksmų akivaizdžiai matomas atsakovo siekis atitolinti ginčo išsprendimą ir tokiu būdu vilkinti bylą bei nebaudžiamai piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, kadangi atsakovas nenurodė teismui aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.
Apelianto atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: panaikintinas Visagino miesto apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimas už akių ir atnaujintinas bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
CPK 320 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo be kitų reikalavimų, numatytų CPK 287 str. 2 d., turi būti nurodoma aplinkybės, patvirtinančios šiuo atveju neatvykimo į teismo posėdį svarbumą, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Taigi, teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės tik tuo atveju, kai yra abi aukščiau paminėtos įstatymo nustatytos sąlygos (CPK 288 str. 4 d.).
CPK 285 str. 1 d. nustatyta, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais Civilinio proceso kodekse numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju atsakovas M. J., būdamas tinkamai informuotas apie posėdžio laiką ir vietą, į 2013-11-28 teismo posėdį neatvyko, teismui nebuvo pateikęs prašymų bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar bylos nagrinėjimą atidėti esant svarbioms neatvykimo į posėdį priežastims. Todėl ieškovei pateikus prašymą buvo galimas sprendimo už akių priėmimas. Atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir vėliau, 2013-12-17 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis į 2013-11-28 vykusį teismo posėdį negalėjo atvykti dėl ligos: medicininę pažymą Forma Nr. 094-1/a patvirtinančią, jog jis 2013 m. lapkričio 28 d. lankėsi VšĮ Zarasų priminės sveikatos priežiūros centre dėl ligos, kurios trukmė – 1 diena ir negalėjo atvykti į teismą, bei medicininių dokumentų išrašą, kuriame nurodyta diagnozė - I 11.9, kas vadovaujantis patvirtintos Hipertenzinės ligos ir hipertenzinės nefropatijos (TLK-10 kodai I 10 – I 13; I 15) diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-348 22.1. punktu reiškia Hipertenzinę (širdies liga) [kardiopatiją] be (stazinio) širdies [kraujotakos] nepakankamumo (I 11.9). Vadovaujantis CPK 246 str. 2 d. svarbia priežastimi, pateisinančia neatvykimą į posėdį, paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos. Tačiau įvertinant aplinkybę, kad atsakovas 2013-11-28 į gydymo įstaigą kreipėsi su skundu dėl stiprių galvos skausmų, svaigimo, pykinimo, negalėjimo eiti, kalbėti, jam buvo nustatyta padidėjęs kraujo spaudimas, hipertenzinė būklė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia jo būsena trukdė atsakovui dalyvauti bylos nagrinėjime ir toks atsakovo negalavimas pripažintinas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad diagnozė nustatyta nenurodant jokių kitų požymių, kurie yra būtini pagal aukščiau minėtą metodiką, tačiau formalūs pažeidimai medicininiuose dokumentuose, dėl kurių surašymo atsakovas nėra atsakingas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, neturėtų atsakovui atimti galimybės įrodinėti neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbos.
Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Šie bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pabrėžtina, kad teismų praktika formuojama ta linkme, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2010-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010, ir kt.). Tuo atveju, kai atsakovas nurodo aplinkybes ir pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo atvykta į teismą, svarbos.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad nebuvo jokio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, nes servitutas ieškovei nėra būtinas, kadangi yra galimas susitarimas su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl nuovažos į ieškovės sklypą, dėl šios priežasties ieškovė siekė atsiimti ieškinį, taip pat teismas nustatė servitutą be jokio teisėto pagrindo ir neišsprendė servituto atlygintinumo, tuo pažeisdamas atsakovo kaip žemės sklypo savininko teises. Visagino miesto apylinkės teismo 2013-11-14 posėdžio metu buvo pateiktas ieškovės prašymas dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame ji nurodė, jog yra kreipusis į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos su pasiūlymais dėl nuovažos į jos sklypą suformavimo nuo magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 184-185 kilometre, buvo gautas sutikimas, nes artimiausiu metu bus vykdomi šio kelio rekonstrukcijos plano darbai, bus atsižvelgta į pateiktus pasiūlymus, sutvarkytos jau esamos savavališkai padarytos nuovažos į gretimus su A6 keliu žemės sklypus šiame kelio ruože ties (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutikimo dėl ieškinio atsiėmimo nepareiškė (CPK 139 str. 1 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo, turėjo aiškintis ieškovės prašyme dėl ieškinio atsiėmimo nurodytas aplinkybes bei spręsti dėl kitų galimybių įvažiuoti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį sklypą egzistavimo. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė servituto atlygintinumo klausimo. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nėra pareiškęs savarankiško reikalavimo (priešieškinio) priteisti jam periodinę kompensaciją ar pateikęs savo siūlymų dėl kompensavimo tvarkos, tačiau toks klausimas buvo keliamas dar iki kreipimosi į teismą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas jai siūlęs atlyginti servituto dalį savo sklypo dalimi, tą patvirtina ir atsakovas savo atsiliepime į ieškinį (b.l. 3, 23). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad yra pasiryžusi atsakovui atlyginti jo patirtus nuostolius atsakovo pasirinktu būdu – ar vienkartine išmoka ar periodinėmis išmokomis (b.l. 5). 2013-10-02 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas atkreipė šalių dėmesį į tai, kad ieškovo pareiga yra suformuluoti reikalavimą, ar reikalaujamas nustatyti servitutas turi būti atlygintinis ar neatlygintinis (b.l. 61), tačiau patikslintas ieškinys nebuvo pateiktas, priešingai, ieškovė pareiškė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, klausimas dėl servituto atlygintinumo nebuvo sprendžiamas. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. CK 4.129 str. prasme servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją, kaip atlyginimą už savininko teisių suvaržymą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad servitutas turi būti neatlygintinis, nors bylos šalys tokio susitarimo nesudarė, neišsiaiškino, kokie konkretūs atsakovo nuostoliai, kiti netekimai atsiras dėl servituto nustatymo.
Apeliacinės instancijos teismas, pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, jog apelianto nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai, kurie liko neįvertinti priimant sprendimą už akių, galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalis), nes pasitvirtinus aplinkybei, kad ieškovei nebūtinas servituto nustatymas, taip pat, išaiškėjus, jog reikalingas klausimo dėl servituto atlygintinumo analizavimas (CPK 285 straipsnio 2 dalis), nebūtų pagrindo tokiam sprendimui už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje, priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl neatvykimo į teismo posėdį priežasties svarbos, taip pat aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: Visagino miesto apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimas už akių naikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas iš esmės (CPK 288 str. 3 d. 2 p). Byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.