- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- eI-7984-629/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- V. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei, viešajame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Izraelio valstybės pilietė V. C. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (15/5-11)31U-25 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo Izraelio valstybės pilietei V. C.“.
Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (leidimas nuolat gyventi), tačiau Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėja per pastaruosius 5 metus prieš prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimą buvo išvykusi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiau kaip 720 dienų (daugiau nei 23 mėnesius), t. y. ilgesniam negu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 53 str. 10 d. nurodytam terminui, todėl padarė išvadą, jog pareiškėja neatitinka UTPĮ 53 str. 1 d. 8 p. nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo, nes nepragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastarųjų 5 metų. Be to, atsakovas nenustatė, kad pareiškėja atitiktų kurį nors kitą iš UTPĮ 53 str. 1 d. nustatytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų. Pareiškėja, nesutikdama su šia atsakovo išvada, atkreipė dėmesį, kad pagal UTPĮ 53 str. 1 d. 3 p. leidimas nuolat gyventi išduodamas užsieniečiui jeigu jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys. Pareiškėjos nuomone, šis pagrindas suteikia jai teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio I. C. sutuoktinė. Be to, pareiškėja kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kitus statinius (duomenys neskelbtini) k., Molėtų r., žemės sklypą ir statinius (duomenys neskelbtini) k. 2, Molėtų r., žemės sklypą su statiniais, butą Palangoje.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepime (b. l. 73–76) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad UTPĮ 53 str. 1 d. 3 p. pagrindu leidimas nuolat gyventi yra išduodamas tik tokiam užsieniečiui, kuris iki prašymo dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo pateikimo aukščiau nurodytu pagrindu gyveno užsienio valstybėje kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu ir atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kaip jo šeimos narys. Tuo atveju, jeigu užsieniečio sutuoktinis Lietuvos Respublikos pilietis gyvena Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. (šeimos susijungimo atveju). Pažymėjo, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2010 metų, leidimai laikinai gyventi jai buvo išduodami būtent pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p., Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą pareiškėja deklaravo nuo 2010 m. lapkričio 26 d., o iš visų pareiškėjos kartu su skundu pateiktų paaiškinimų taip pat akivaizdu, kad pareiškėja neatitinka UTPĮ 53 str. 1 d. 3 p. reikalavimų, t. y. pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių teigti, kad iki prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi ji kartu su savo sutuoktiniu gyveno užsienio valstybėje. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai patvirtina, kad ji Lietuvos Respublikoje kartu su savo sutuoktiniu gyvena jau beveik 6 metus, t. y. negali būti laikoma atvykstančia gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad užsienietis prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu pateikia per 3 mėnesius nuo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos, be to, minėtą pagrindą inter alia patvirtina dokumentai, liudijantys, kad Lietuvos Respublikos pilietis, prieš su užsieniečiu atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno užsienio valstybėje (užsienio valstybės išduotas leidimas gyventi, užsienio valstybės išduota atitinkama pažyma ar kt.). Migracijos departamentas pabrėžė, kad ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su sutuoktiniu Lietuvos Respublikos piliečiu, o pareiškėjai, atitinkant bent vieną iš UTPŲ 53 str. įtvirtintų pagrindų, ateityje ji galės kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo.
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovo Migracijos departamento atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (15/5-11)31U-25 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo Izraelio valstybės pilietei V. C.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2016 m. balandžio 8 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (b. l. 77–81), nurodydama, kad yra pragyvenusi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 43 str. 1 d. 8 p.).
Migracijos departamentas skundžiamu 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (15/5-11)31U-25 atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja per pastarųjų 5 metų laikotarpį buvo išvykusi iš Lietuvos ilgesniam nei 10 mėn. laikotarpiui (b. l. 111–113).
Teismas pažymi, kad leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindai yra įtvirtinti UTPĮ 53 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 str. 1 d. 8 p. pagrindu, nustatančiu, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Vadovaujantis UTPĮ 53 str. 10 d., leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 d. 8 ir 8¹ p. nustatytais pagrindais, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių.
Pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės neginčija fakto, jog ji per pastarųjų 5 metų laikotarpį buvo išvykusi iš Lietuvos ilgesniam nei 10 mėn. laikotarpiui (b. l. 101, 105, 107), todėl teismas papildomai dėl pareiškėjos neatitikimo UTPĮ 53 str. 1 d. 8 p. reikalavimui nepasisako. Tačiau pareiškėja teigia, kad atsakovas vis tiek turėjo tenkinti jos prašymą, nes pareiškėja atitinka UTPĮ 53 str. 1 d. 3 p. nurodytą sąlygą.
Pagal UTPĮ 53 str. 1 d. 3 d. leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu jis atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys.
Užsieniečio prašymų išduoti ar pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje pateikimą, priėmimą, nagrinėjimą, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimą reglamentuoja Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 7 p. užsienietis prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu pateikia per 3 mėnesius nuo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos. Be to, vadovaujantis Aprašo 15.2 p., UTPĮ 53 str. 1 d. 3 p. nustatytą pagrindą patvirtina šie dokumentai: 1) Lietuvos Respublikos piliečio laisvos formos prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi užsieniečiui kaip jo šeimos nariui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką gyventi kartu ir kartu gyvenančiam; 2) dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuvos Respublikos pilietis, prieš su užsieniečiu atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno užsienio valstybėje (užsienio valstybės išduotas leidimas gyventi, užsienio valstybės išduota atitinkama pažyma ar kt.); 3) Aprašo 17 p. nurodyti dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra Lietuvos Respublikos piliečio šeimos narys, išskyrus Aprašo 18 p. nurodytus atvejus.
Kaip matyti iš pačios pareiškėjos skunde pateikto paaiškinimo, ji neatitinka minėtų UTPĮ 53 str. 1 d. 3 p. ir Aprašo sąlygų, kadangi pareiškėja Lietuvoje su sutuoktinio gyvena jau ilgą laiką ir nėra duomenų, jog pareiškėjos sutuoktinis, prieš su pareiškėja atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno užsienio valstybėje, t. y. jam buvo išduotas leidimas gyventi užsienio valstybėje ar pan. Šiuo atveju sutiktina su atsakovu, kad pareiškėja iš esmės painioja UTPĮ 53 str. 1 d. 3 p. su UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. nurodytu leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindu, pagal kurį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis – kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis (UTPĮ 43 str. 1 d. 5 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šiuo pagrindu pareiškėjai leidimai laikinai gyventi buvo išduodami iki šiol.
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog pareiškėja skundžiamo sprendimo priėmimo metu netenkino UTPĮ 53 str. 1 d. 3 p. pagrindo, nes, iki pateikiant prašymą suteikti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, negyveno kartu su savo sutuoktiniu užsienio valstybėje, t. y. negali būti laikoma atvykstančia gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo sutuoktinė, dėl ko Migracijos departamentas pagrįstai negalėjo pareiškėjai išduoti leidimo nuolat gyventi UTPĮ 53 str. 1 d. 3 p.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Migracijos departamentas, nenustatęs UTPĮ 53 str. 1 d. įtvirtintų sąlygų, pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (15/5-11)31U-25, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 133 str., Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 str. 4 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.