Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Donato Vansevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. N. (P. S. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, viešojo administravimo subjektas, priimdamas Sprendimą vadovavosi asmeninėmis prielaidomis ar rekomendacijomis, bet pagrįstų faktų ir/ar aplinkybių nėra detaliai nustatęs, įvertinęs ir/ar išdėstęs Sprendime. Bet kokie sprendimai, taip pat ir atsisakymas išduoti daugiakartę nacionalinę vizą, priimti kompetentingos institucijos, turėtų būti priimami remiantis turima informacija ir atsižvelgiant į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, o atsisakymo išduoti vizą priežastys jį gavusiam asmeniui turi būti aiškios ir suprantamos.

Nurodo, kad Migracijos departamentas savo sprendimuose naudoja šabloninę formą, grįsdamas atsisakymus išduoti nacionalinę vizą, o tai leidžia manyti, kad institucija neatlieka savo pareigos, užtikrinant išsamų, korektišką bei realų informacijos rinkimą bei pateikimą.

Pareiškėjo nuomone, Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 6 dalyje įvardinta diskrecija nėra absoliuti. Taigi, turi būti įrodyta pakankama priežastis abejoti pareiškėjo pateiktais duomenimis.

Užsienietis, prašęs išduoti vizą, turi teisę žinoti, kokiu pagrindu ji nebuvo išduota, tam, kad turėtų galimybę tokį sprendimą ginčyti ir išsaugotų lygiavertę teisinio rungimosi galimybę. Konkrečiu atveju, viešojo administravimo subjektas neįvardino konkrečių aplinkybių pareiškėjui, o tik pasiūlė ginčyti Sprendimą ir tokiu būdu sužinoti atsisakymo aplinkybes.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad tokia situacija diskredituoja gerą, žmonėms tarnaujančio, viešojo administravimo subjekto vardą. Taip pat sukuria sąlygas, kurios tiesiogiai užsieniečiams apsunkina jų teisių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, įrodinėjant ir/ar teisiniu būdu rungiantis su institucija (- omis).

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas nėra teisingas, taip pat neparemtas protingumo kriterijais, nes atvykimo tikslas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, t. y. ketinimas verstis teisėta veikla - valdyti ir dirbti Lietuvos Respublikoje registruotoje bendrovėje, tačiau, pareiškėjo manymu, institucija nekompetentingai bei neobjektyviai įvertino visą aplinkybių daugėtą ir situaciją, priimdama Sprendimą atsisakyti išduoti daugiakartę nacionalinę vizą, todėl Sprendimą laiko nepagrįstu (b. 1. 1-4).

Be to, pareiškėjo akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudaromos vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25% įmonės akcijų ir tokiu būdu siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos notarinės sandorio formos, jeigu parduodama 25% ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kas kartu su aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir apibūdina užsieniečio veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimus, kelia abejonių dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, o užsieniečio kartu su nustatytos formos prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikti dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina. Ši aplinkybė įvertinta duomenų visumoje, o skundo teiginiai nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nurodo, kad atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus dokumentus (akcijų pirkimo-pardavimo sutartis) ir Migracijos departamento turimus duomenis, pareiškėjas nėra investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų ir tokiu būdu neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodyto nacionalinės vizos išdavimo pagrindo.

Atsakovas sutinka, kad pareiškėjo prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo nagrinėjamas ilgiau nei tai yra nustatyta teisės aktuose, tačiau mano, kad ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo Migracijos departamentas sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo laikotarpį pratęsė. Taigi, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko ne dėl sąmoningo vilkinimo, bet dėl objektyvių priežasčių.

Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Mano, kad Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui pateikdamas skundą neįrodė, kad jo deklaruojamas tikslas yra užsiimti teisėta veikla.

Pažymi, kad aplinkybė, susijusi su Bendrovės buhaltere, kaip ir matyti iš ginčijamo Sprendimo, įvertinta duomenų visumoje. Duomenų visumoje buvo įvertinta ne tiek ta aplinkybė, kad A. N. nėra UAB „Eurofana“ darbuotoja, o ta aplinkybė, kad ji dirbo susijusiose įmonėse.

Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas {statymo ir kitų teisės aktų pagrindu, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Todėl nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad ginčijamas Sprendimas yra grindžiamas prielaidomis. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl, Migracijos departamento nuomone, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo.

Pažymi, kad atsisakymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti įmonės veiklą, pavyzdžiui, kaip įmonės akcininkui, atvykus į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza ar pasitelkiant atstovus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858- 2720/2014) (b. 1. 17-21).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (15/4-1)171- 304 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui P. S. N.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 18 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kaip UAB „Eurofana“ akcininkui, pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau - Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 70.10 papunktį (b. 1. 32-35).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatė, kad užsienietis neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) nustatytų atvykimo sąlygų, nes negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie vykimo tikslą ir sąlygas. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis {statymo 19 straipsnio 1, 2 punktais, atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui. Ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodyto nacionalinės vizos išdavimo pagrindo (nėra investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų į įmonę), kyla pagrįstų abejonių dėl užsieniečio pateiktuose įmonės balansuose, pelno (nuostolių) ataskaitose esančių duomenų tikrumo ir yra rimtas pagrindas manyti, kad dokumentai buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti (b. 1. 28-31).

Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad Daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau - įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Pagal Šengeno sienų kodekso nuostatas numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurioje bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo viena iš sąlygų yra, kad jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas (Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktas).

Pagal UTPĮ 19 straipsnio 1 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pagal UTPĮ 19 straipsnio 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jei norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Eurofana“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. gruodžio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės įstatinis kapitalas yra 2 500 eurų, nuo 2017 m. gruodžio 8 d. Bendrovės direktoriumi paskirtas Indijos Respublikos pilietis J. K. R. Bendrovės steigėja yra UAB Baltijos verslo sąjunga“, kurios direktorius - Lietuvos Respublikos pilietis I. M. - nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. buvo UAB „Eurofana“ direktoriumi (b. 1. 74-76). Pažymėtina, kad UAB „Baltijos verslo sąjunga“ steigėja yra UAB „Kretona“, kurios direktoriumi I. M. buvo nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. Visų trijų įmonių registracijos adresas yra tas pats (b. 1. 77-82). Migracijos departamento teigimu, (duomenys neskelbtini) yra registruojamos įmonės, kurių akcijos parduodamos ir užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. I. M. tiek pats, tiek ir per savo vadovaujamas įmones šiuo adresu steigia juridinius asmenis. Tai patvirtina teismui pateiktas Juridinių asmenų sąrašas (b. 1. 83-86). Iš teismui pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad minėtas adresas yra aktyviai naudojamas kaip įmonių registracijos adresas, todėl šiuo adresu esanti negyvenamoji patalpa negali būti laikoma tinkama patalpa įmonės veiklai vykdyti (b. 1. 83-91).

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pateikė penkias UAB „Eurofana“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. 2018 m. sausio 9 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. sausio 11 d., 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. sausio 15 d. (b. 1. 47-51). Bendrovės akcijas pareiškėjas įgijo iš Bendrovės direktoriaus J. K. R. Kiekviena sutartimi pareiškėjas įgijo po 500 vnt. įmonės akcijų, t. y. po 20% visų įmonės akcijų. Visų sutarčių 3.1 papunktyje nurodyta, jog perkamų akcijų kaina yra 20 eurų (dvidešimt eurų), o 3.3.1 papunktyje nurodyta, jog pirkėjų kainos dydžio įsiskolinimas pardavėjui padengiamas tokia tvarka: 20 eurų (dvidešimt eurų) - sumokami grynaisiais pinigais iki sutarties pasirašymo (b. 1. 47-51). Bendrovės direktorius J. K. R. iš UAB „Baltijos verslo sąjunga“ taip pat įgijo sudarydamas penkias UAB „Eurofana“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. 2017 m. gruodžio 8 d., 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d., kiekviena sutartimi įgydamas po 500 vnt. įmonės akcijų, t. y. po 20% visų įmonės akcijų. Visų sutarčių 3.1 papunktyje nurodyta, jog perkamų akcijų kaina yra 500 eurų (penki šimtai eurų), o 3.3.1 papunktyje nurodyta, jog pirkėjų kainos dydžio įsiskolinimas pardavėjui padengiamas tokia tvarka: 500 eurų (du šimtai penkiasdešimt eurų) - sumokami grynaisiais pinigais iki sutarties pasirašymo (visose sutartyse klaidingai nurodyta suma žodžiais) (b. I. 64-68). Vadinasi, atsakovas pagrįstai nustatė, kad UAB „Eurofana“ akcijas įmonės direktorius J. K. R. pardavė ženkliai mažesne kaina nei akcijas buvo įgijęs, ypač atsižvelgiant į tai, kad vienos akcijos vertė yra 1 euras (b. 1. 77-78).

Be to, akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudaromos vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25% įmonės akcijų (b. 1. 47-51). CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai. Iš pateiktų UAB „Eurofana“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo laikotarpio, galima daryti išvadą, kad sudarant ne vieną, o kelias, šiuo atveju penkias, UAB „Finektra“ akcijų pirkimo- pardavimo sutartis buvo išvengta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos notarinės sandorio formos. Šios aplinkybės pagrįstai kelia abejonių dėl pareiškėjo skaidrumo ir sąžiningumo, kelia abejonių dėl pareiškėjo buvimo tikslo ir sąlygų. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teisės aktai imperatyviai nenustato akcijų pirkimo-pardavimo formos, tačiau šios aplinkybės vertintinos nustatytų aplinkybių visumoje.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau -AB[) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės nuosavą kapitalą sudaro apmokėto įstatinio kapitalo dydis, akcijų priedai, rezervai ir nepaskirstytasis rezultatas - pelnas (nuostoliai), [statinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai (ABI 38 straipsnio 2 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Eurofana“ akcijas įgijo sudarydamas penkias akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kiekviena sutartimi įgydamas po 500 vnt. Bendrovės akcijų, vienos akcijos vertė - 1 euras, pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 15 d. yra vienintelis Bendrovės akcininkas, todėl pareiškėjui iš viso priklauso 2 500 vnt. Bendrovės akcijų, už kurias sumokėta 100 eurų (b. 1. 47-51, 77-78). Vadinasi, pareiškėjas nėra investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų ir tokiu būdu neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodyto nacionalinės vizos išdavimo pagrindo.

Nustatyta, kad pareiškėjo pateiktuose UAB „Eurofana“ 2017 m. gruodžio 22 d. balansuose ir 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitose nurodyta, kad šiuos dokumentus, be Bendrovės direktoriaus, kaip buhalterė ir vyr. buhalterė pasirašė A. N. (b. 1. 52-55). 2018 m. birželio 1 d. duomenis Bendrovėje nuo jos įregistravimo įdarbintų asmenų nebuvo ir nėra (b. 1. 83), nors pagal 2017 m. gruodžio 7 d. darbo sutartį Nr. 1 yra priimtas į darbą direktorius (b. 1. 69-70). A. N. nėra įdarbinta UAB „Eurofana“, o dokumentuose nenurodyta, kad A. N. yra kitos įmonės darbuotoja, teikianti buhalterinės apskaitos paslaugas. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad A. N. nuo 2018 m. balandžio 10 d. yra įdarbinta UAB „Moranus“, nuo 2018 m. gegužės 2 d. - UAB „Baltijos verslo sąjunga“, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. A. N. dirbo UAB „Vertimai plius“, kuri taip pat yra registruota Vilniuje, Laisvės pr. 60, o šios įmonės direktoriumi taip pat yra buvęs I. M. (b. 1. 94-101). Be to, palyginus UAB „Eurofana“ 2017 m. gruodžio 22 d. balansus ir 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitas su kitų įmonių (UAB „Statybų greitis“, UAB „Eurogida“, UAB „Maršrutas“, UAB „Agroliuksa“, UAB „Rista“, UAB „Finektra“), pateiktais balansais bei pelno (nuostolių) ataskaitomis, kuriuos taip pat pasirašė A. N., akivaizdžiai matyti, kad pateiktuose dokumentuose yra skirtingi, tariamai A. N., parašai (b. 1. 71-73, 106-138). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, kyla pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo pateiktuose Bendrovės balansuose, pelno (nuostolių) ataskaitose esančių duomenų tikrumo.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodyto nacionalinės vizos išdavimo pagrindo (nėra investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų į įmonę), kyla pagrįstų abejonių dėl užsieniečio pateiktuose įmonės balansuose, pelno (nuostolių) ataskaitose esančių duomenų tikrumo ir yra rimtas pagrindas manyti, kad dokumentai buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti, o tai sudaro pagrindą atsiakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo nurodomo atvykimo į Lietuvą tikslo. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos, tarp kurių ir numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas. Kadangi pareiškėjas nurodyto tikslo ir sąlygų nepagrindė, vadovaujantis UTP( 19 straipsnio 1 ir 2 punktu, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

Dėl terminų ginčijamam sprendimui priimti, pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas nesilaikė nustatytų terminų sprendimui dėl vizos išdavimo priimti, nėra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ginčijamą Sprendimus, tuo labiau, kad ginčijamo Sprendimo priėmimas užtruko dėl išsamių pareiškėjo pateiktų duomenų tikrinimo veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas neprašė papildomos dokumentacijos dėl veiklos ir buvimo tikslų. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui, {rodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4312-556/2018).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas sprendimuose naudoja šabloninę formą, grįsdamas atsisakymus išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjo teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas atsisakė jam išduoti vizą. (vertinus skundžiamą Sprendimą VAĮ 8 straipsnio kontekste darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjui išaiškinta (nurodyta) Sprendimo apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo, Sprendimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo raštu išsiųstas pareiškėjui (b. 1. 26), todėl skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Pažymėtina, kad atsisakymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti įmonės veiklą, pavyzdžiui, kaip įmonės akcininkui, atvykus į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza ar pasitelkiant atstovus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858- 2720/2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 1 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Heile prieš Suomiją’, LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261 -3555/201 1).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento 2018 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (15/4-1)171-304 ,.Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui P. S. N.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. S. N. (P. S. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.