- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-17
- Bylos Nr.
- 1A-491/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Kęstutis Jucys, Audronė Kartanienė (pran.)
- Nuteistasis
- Ž. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. R. nuteistas už tai, kad jis nužudė savo šeimos narį – sugyventinę, o būtent:
jis, 2013 m. liepos 27 d., po 9.00 valandos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, įvykus konfliktui dėl alkoholio su sugyventine L. K., ją pastūmė ir suduodamas rankų kumščiais ne mažiau kaip šešis kartus į galvą, padarė daugybines poodines kraujosruvas galvos smegeninės dalies paodėje (ant kaktos kairio gumburo, kaktos vidurio, dešinio momens (ties viršugalviu), pakaušio dešinės pusės, kairės pusės pakaušio, kairės pusės speninės ataugos (užausio)). Dėl daugybinių traumuojančių poveikių į galvos įvairias sritis, puses ir paviršius trūko galvos smegenų dangalinės kraujagyslės dviejose vietose ir išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl to L. K. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu Ž. R. nužudė savo sugyventinę L. K..
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. R. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Apeliantas nurodo, jog jis labai gailisi padaręs nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą. Teigia, jog jo motina yra pensininkė, silpnos sveikatos. Jis vienintelis gali padėti jai namuose bei ūkyje. Nurodo, kad atlikęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, grįžtų būdamas 57 metų, todėl motinos gali daugiau nepamatyti.
Teismo posėdyje nuteistojo Ž. R. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo Ž. R. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. R. apeliacinis skundas, jo ribose, atmetamas.
BK 54 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.
Skirdamas nuteistajam Ž. R. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad Ž. R. praeityje neteistas, tačiau skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis). Be to, sprendžiant iš bylos dokumentų, Ž. R. sistemingai daro teisės pažeidimus, dėl ko ne kartą buvo baustas administracine tvarka, būdamas darbingas nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį (1 t. b.l. 46, 50, 54-56).
Ž. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Apelianto skunde deklaruojama aplinkybė, kad jis labai gailisi padaręs nusikaltimą, objektyviai nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad Ž. R., nagrinėjamo įvykio ryte stipriai sumušęs savo sugyventinę L. K., nuo ko ši vėliau mirė, pasiėmė butelį su vynu ir iš kambario išėjo. Kai, lauke išgėręs vyną sugrįžo ir pamatė, jog L. K. negyva, visą dieną apie tai niekam nepranešė. Maža to, net ir vakare, kai kaimynams kilo įtarimas, kad nukentėjusioji negyva, nuteistasis tvirtino, kad ši neblaivi miega. Kai pastarieji visgi iškvietė ir medikus, ir policiją, apeliantas ir tuo metu nieko nepasakojo apie šio įvykio aplinkybes. Tik nukentėjusiosios L. K. lavono tyrimo metu nustačius jos mirties priežastį – L. K. mirė nuo patirtos sunkaus masto galvos traumos, padarytos dauginiais traumuojančiais poveikiais į galvos sritį, ir, kaip įtariamąjį sulaikius Ž. R., šis davė parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, kuriuos bylos teisminio nagrinėjimo metu, siekdamas sumažinti savo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pakeitė. Nustatytos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad apelianto gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra nuoširdus. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pastarasis gailisi ne dėl savo padaryto nusikaltimo, o labiau išgyvena dėl to, kad jam reikia atsakyti už jį ir patirti įstatymo nustatytus suvaržymus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismui nebuvo pagrindo pripažinti Ž. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Ž. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką pastarasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, be jokių abejonių, turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nuteistojo Ž. R. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, pagrįstai pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu atitinka straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkį. Nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nenurodžius jokių pagrįstų ir teismo neįvertintų argumentų, nėra teisinio pagrindo, priešingu atveju nebūtų pasiekta bausmės paskirtis, įgyvendintas teisingumo principas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (motina pensininkė, silpnos sveikatos, kad tik jis vienintelis jai gali padėti; grįžęs po bausmės atlikimo gali jos nebepamatyti) nėra tos aplinkybės, mažinančios jo, kaip asmens, padariusio labai sunkų nusikaltimą, atsakomybę. Apelianto pasirinktas gyvenimo būdas - sistemingas piktnaudžiavimas alkoholiu, paneigia jo skundo argumentus, kad tik jis vienas gali pasirūpinti motina, ar padėti jai namuose bei ūkyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo Ž. R. apeliacinį skundą atmesti.