- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- 1S-257-518/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- M. R.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. R. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 206 straipsnyje, 272 straipsnio 2 dalyje, 234 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 2, 3, 5, 8 punktuose. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnes ir paskirta galutinė mirties bausmė su viso turto konfiskavimu. Remiantis BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir paskirta šią bausmę atlikti kalėjime.
2. 2018 m. liepos 30 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo M. R. prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis, palengvinti jo teisinę padėtį, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti), ir sušvelninti Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmę). Prašyme pažymima, kad 2018 m. kovo 19 d. pastabose Vyriausybė nurodo, jog pareiškėjai, taip pat ir nuteistasis M. R., galėjo pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Be to, Vyriausybė teigia, kad nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nuteistojo M. R. prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai būtent nuteistojo M. R. atveju. Apygardos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtų visiškai nepagrįsta teismui esančią teisėkūros spragą pašalinti ad hoc ir išaiškinimą, numatytą EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), tiesiogiai taikyti ir nuteistajam M. R., konstatuojant, kad ir šiuo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis M. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį). Nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisinga ir nepagrįsta.
5. Nuteistasis mano, kad esminė skundžiamos nutarties yda yra tai, kad apygardos teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialios pozicijos, suformuotos 2018 m. kovo 19 d. Pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismas turi taikyti teisę, remdamasis šiuo metu galiojančiais teisės šaltiniais, tarp kurių yra tiek pati Konvencija, tiek EŽTT praktika (nebūtinai konkretaus pareiškėjo byloje ar tik bylose prieš Lietuvą), o ne laukti, kaip toliau bus taikomas ar keičiamas teisinis reguliavimas. Nuteistasis pažymi, kad teismas baudžiamosiose bylose yra aktyvus ir formuoja teismų praktiką konkrečiose bylose, priimdamas sprendimus-precedentus, kurie per tos pačios kategorijos bylų praktiką vienodinami aukštesniųjų instancijų teismų.
6. Nuteistasis pažymi, kad tiek pati Konvencija, tiek EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi būti taikomi tiesiogiai, tačiau apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nesiėmė vykdyti teisingumo ir vengė teismui tenkančios pareigos išspręsti M. R. prašymą. Nuteistasis mano, kad EŽTT praktikos išaiškinimai suteikia teismams ne tik diskreciją, bet ir teisę užpildyti teisės spragas ad hoc, todėl Kauno apygardos teismo atsisakymas tai daryti reiškia ne tik atsisakymą užpildyti teisės spragą, bet tuo pačiu ir pašalinti klaidą bausmės skyrimo dalyje to paties teismo apkaltinamajame nuosprendyje. Nuteistasis nurodo, kad šiuo atveju apygardos teismas, spręsdamas jo prašymą palengvinti teisinę padėtį, galėjo įvertinti M. R. atliktos bausmės trukmę, bausmės atlikimo laiką kalėjime, jo socialinius ryšius, amžių, pakartotinio nusikalstamumo riziką ir panašius kriterijus bei posėdžio metu apklausti patį nuteistąjį.
7. Nuteistojo M. R. skundas netenkinamas.
8. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Nagrinėjamu atveju teismo buvo prašoma sušvelninti nuteistajam M. R. Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti). EŽTT minėtame sprendime padarė išvadą, kad Prezidento malonė Lietuvoje de facto nesuteikia galimybės nuteistajam iki gyvos galvos žinoti, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę ir kokiomis sąlygomis tai gali įvykti. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nėra teisminės priežiūros, kuri galėtų lemti atleidimą nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ar jos sušvelninimą. Todėl Teismas konstatavo, kad šiuo metu pareiškėjams skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės negali būti laikomos sumažinamomis pagal Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus (t. 7, b. l. 198-199). Tai reiškia, kad nacionalinės teisės reguliavimas, kuriame nenumatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūra, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Tačiau minėtame EŽTT sprendime nebuvo konstatuota, kad pareiškėjams laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės iš viso negalėjo būti paskirtos, nesant jokio aiškaus, efektyvaus ir realiai taikomo mechanizmo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę.
9.1. Kaip nurodyta EŽTT byloje Öcalan prieš Turkiją (no. 2) (nos. 24069/03, 197/04, 6201/06 ir 10464/07, 2014-03-18), § 207), Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo konstatavimas negali būti suprantamas kaip vilties suteikimas pareiškėjui, kad jis bus netrukus paleistas į laisvę. Anot Teismo, būtent nacionalinės institucijos, pasinaudodamos teisės aktais nustatyta procedūra ir vadovaudamosi principais, kuriuos Teismas išdėstė Didžiosios kolegijos priimto sprendimo byloje Vinter ir kiti 111–113 punktuose (Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (nos. 66069/09, 130/10 ir 3896/10, ECHR 2013), privalo išsiaiškinti, ar tolesnis pareiškėjo įkalinimas yra pagrįstas, praėjus minimaliam laisvės atėmimo laikotarpiui dėl to, kad bausmės ir atgrasymo reikalavimai dar nevisiškai patenkinti arba dėl to, kad tolesnis pareiškėjo įkalinimas yra pagrįstas dėl jo pavojingumo. Todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad Kauno apygardos teismas, 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirdamas M. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nuosprendyje bausmės skyrimo dalyje padarė klaidą, kurią reikia pašalinti.
9.2. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialios pozicijos, suformuotos 2018 m. kovo 19 d. Pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės. Vyriausybė šiose Pastabose nurodo, kad pareiškėjai (taip pat ir nuteistasis M. R.) tinkamai neišnaudojo galimybių pradėti teismo procesą, siekiant sušvelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, pasikliaudami EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą. Vyriausybės nuomone, baudžiamasis teismas, tiesiogiai taikydamas Konvenciją ir nusistovėjusioje EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus, užtikrintų tolimesnį bausmės atlikimo penologinio pagrindo egzistavimo tyrimą, tuo užtikrindamas nuteistajam galimybę žinoti, ko reikia siekiant bausmės sušvelninimo, jei skirta bausmė iki gyvos galvos nebuvo sutrumpinta (t. 7, b. l. 144-146).
9.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. Taigi, teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti) pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje pateiktai pozicijai, kad ši teisės spraga turėtų būti šalinama ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), o šio sprendimo pasekoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Tokiu būdu įstatyme būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan.
Motyvuojamoji dalis
9.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT sprendimai ir pati Konvencija turi būti įgyvendinami efektyviai, tačiau siekiant pašalinti nustatytus Konvencijos pažeidimus reikia tam tikro laiko tarpo. Iš Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje pateiktos informacijos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo užregistruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 18-941⁴), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-943⁴) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-944⁴), kurie yra suderinti su Teisėjų taryba bei Generaline prokuratūra ir įtraukti į galimų pakeitimų paketą. Kaip nurodyta šių įstatymo projektų aiškinamajame rašte, šie projektai parengti, siekiant tinkamai įgyvendinti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir tuo pačiu užtikrinti, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose nepažeistų Konvencijos nuostatų, būtų suderintas su EŽTT jurisprudencija ir atitiktų tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Šiuo tikslu Lietuvos baudžiamųjų įstatymų pakeitimais siūloma sudaryti teisines prielaidas teismui peržiūrėti nuteistojo atliekamos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tolesnio atlikimo tikslingumą ir nuspręsti pakeisti paskirtą bausmę į švelnesnę – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jeigu nuteistasis įgyvendino reikalavimus, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir jo pavojingumas visuomenei yra išnykęs arba maksimaliai sumažėjęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti esamą teisinę spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, yra atliekami.
9.5. Teismas neturi teisėkūros funkcijos subjektams suteiktų įgalinimų ir kompetencijos savarankiškai nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarką. Teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, taip prieštaraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Nesant aiškios, realiai taikomos tvarkos, kaip turi būti peržiūrima laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, teismui pakeitus nuteistajam M. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, toks bausmės pakeitimas neatitiktų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo instituto, kurio trūkumą nacionalinėje teisėje EŽTT įvardijo kaip Konvencijos pažeidimą, esmės. Tokiu būdu būtų pakeista nuteistojo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, paneigti apeliacinio ir kasacinio procesų paskirtis bei tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarka ir kriterijai, bus galima spręsti klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo ir jos pakeitimo kitos rūšies bausme.
10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo M. R. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.