- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-25
- Bylos Nr.
- ATP-434-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16421-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo netenkintas R. B. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimu R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį už tai, 2015 m. spalio 29 d., apie 05.55 val., (duomenys neskelbtini), degalinės „Nestea“ teritorijoje vairavo automobilį Audi 4A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1,42 promilių neblaivumas, ir važiuodamas atbulas, atsitrenkė į degalinės gesintuvą ir koloną. Eismo įvykio metu apgadino vairuojamą automobilį ir degalinės koloną. Minėtu nutarimu R. B. paskirta administracinė nuobauda – 1303 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
R. B. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutarimo netenkino R. B. prašymo, motyvuodamas tuo, kad neišpildytos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimą ir sutrumpinti likusios nuobaudos terminą ir atleisti nuo likusios nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atlikimo, o nesant galimybės - sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.
Anot apelianto, Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai nustatė, jog nebuvo išpildytos formalios sąlygos nurodytos ATPK 329 straipsnyje, kadangi teismas tokią išvadą padarė nesudaręs galimybės jas išpildyti. Apeliantas tvirtina, kad pateikė įrodymus, jog yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Taip pat R. B. teigia, kad veiksmus, dėl kurių apeliantui buvo atimta teisė vairuoti, padarė susijaudinęs ir sutrikęs. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, kuri patvirtina, kad apeliantas gali vairuoti B kategorijos transporto priemones. Nuo tada, kai iš jo buvo atimtos teisės, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 25 d., nepadarė jokio teisės pažeidimo, sumokėjo paskirtą baudą.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad paskirta nuobauda neatitinka proporcingumo principo, kadangi paskirtos baudos dydis beveik keturis Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžius viršijanti bauda, kurios sumokėjimas R. B. sukėlė dideles neigiamas finansines pasekmes. Taip pat R. B. nurodo, kad dėl teisės vairuoti neturėjimo patytė didelius nepatogumus, kadangi dėl to darbe yra priskiriamas žemesnei kvalifikacijai ir gauna mažesnes pajamas. Teisės vairuoti neturėjimas apeliantui sukelia nepatogumus ne tik darbe, bet ir kasdieniniame gyvenime, vykstant į sveikatos įstaigas aplankyti vaikų ar anūkų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris keičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, todėl šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo R. B. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino R. B. sutrumpinimo, atsižvelgė į tai, kad yra praėję daugiau nei pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo termino ir į tai, kad pažeidėjas paskirtą baudą sumokėjo ir nepadarė naujų pažeidimų, prieštaraujančių teisės normoms. Be to, apeliacinės instancijos teismui R. B. pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad jis yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja formalios sąlygos, numatytos ATPK 329 straipsnyje. Tačiau vien tai, kad R. B. atitinka formaliuosius ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus, nėra absoliučios sąlygos, įpareigojančios teismą tenkinti pareiškėjo prašymą.
Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. teisė vairuoti transporto priemones atimta už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,42 promilių girtumas, ir eismo įvykio sukėlimą, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, todėl jo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukėlęs pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Be to, nustatytas girtumo laipsnis daugiau kaip tris kartus viršijo leistiną ribą. Pažymėtina ir tai, jog tokio pobūdžio veikos yra padaromos tik tyčia, todėl asmuo, pažeisdamas įstatymo normą, numatančią vairuotojui draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes. Juolab, kad pažeidimo padarymo metu apelianto darbo pareigos buvo tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu (dirbo taksistu).
Šalies argumentai
Nors R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad neturėdamas teisės vairuoti jis susiduria su realiomis problemomis, tačiau atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog sutrupinti R. B. paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino ir tai, kad už vairavimą būnant neblaiviam ir padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) yra nustatyta sankcija – baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų (ANK 423 straipsnio 3, 4 dalys).
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei apelianto kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino teisingai ir, atmesdamas R. B. prašymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimas paliekamas galioti, o R. B. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimą nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama