Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-15 · Civilinė byla Nr. e2-9206-433/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-15
Bylos Nr.
e2-9206-433/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04067-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovė „Gjensidige“
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9206-433/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04067-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2.1.; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.6.6.2.; 3.2.6.6.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovė „Gjensidige“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ prašo priteisti iš atsakovės A. S. 303,60 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovės ir K. U. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis Nr. GJELT 2521171, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 30 d. buvo aplietas vandeniu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį nuomojosi atsakovė (2017 m. birželio 19 d. Nuomos sutartis). Padarytos žalos dydį bei žalos atlyginimo faktą patvirtina į bylą pateikti 2018 m. gegužės 4 d. turto apžiūros akto, draudimo liudijimo Nr. GJELT 2521171, 2018 m. birželio 25 d. draudimo išmokos mokėjimo pažyma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.266 straipsnis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo išnuomotas atsakovei (2017 m. birželio 19 d. Nuomos sutartis). Ieškovė 2018 m. gegužės 4 d. siuntė atsakovei pranešimą dėl įvykio, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovė atlygino žalą ieškovei (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 303,60 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263, 6.266, 6.1015 straipsniai).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (303,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus visiškai valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai: 303,60 Eur (trijų šimtų trijų eurų, 60 ct) dydžio skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (303,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas

Priteisti iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,58 Eur (tris eurus, 58 euro ct) teismo pašto išlaidų.

Atsakovei išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas