Kauno apygardos teismo nutartis

Nr.1A -127- 493/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4. 6.; 2.4.6.3.4. Pranešėjas A. Paštuolis

2009 m. kovo 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Reginos Majauskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam G. F., jo gynėjui advokatui Nerijui Strazdui, nuteistajam G. L., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nukentėjusiajam M. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. F. 2009-01-12 ir G. L. 2009-01-13 apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-23 nuosprendžio, kuriuo:

G. F. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str.1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. G. F. atžvilgiu taikytas LR BK 75 str.(red., galiojusi iki 2007-07-21d. ) ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. F.: iki 2010 m. gruodžio 23 d. atlyginti nukentėjusiajam M. J. nusikaltimu padarytą turtinę žalą; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2008 m. gruodžio 23 d.

G. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) 3 (trims) mėnesiams. Sutinkamai su LR BK 63 str.1, 4, 9 d. d., 65 str. 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2007-11-22 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės - 3 (trys) mėn. ir 5980 litų dydžio bauda, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metus 6 (šešiems) mėnesiams ir 5980 litų dydžio bauda, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Į bausmę- baudą- įskaityta pagal 2007-11-22 d. nuosprendį atlikta bausmė - sumokėtas baudos dydis.

Iš G. F. ir G. L. solidariai priteista nukentėjusiajam M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) - 17.500 (septyniolika tūkstančių penki šimtai) litų turtinės žalos ir 10.000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. F. ir G. L. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu asmeniu, 2006 m. lapkričio 13 d., apie 20.00 val., Kaune, Kovo 11-sios gatvėje, netoli namo Nr.50 (nuo Pašilės gatvės pusės),G. F. savo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus nukentėjusįjį M. J. į įvykio vietą tariamu tikslu pažiūrėti ir galimai pirkti M. J. parduodamas prekes, G. L. su ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu asmeniu, pastarajam stebint aplinką, užpuolė M. J.: G. L. prie nukentėjusiojo smilkinio pridėjo daiktą, panašų į pistoletą, grasindamas juo nušauti M. J., ir tuo atimdamas galimybę M. J. priešintis, iš M. J. pagrobė jam priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3220“ 300 litų vertės; piniginę 80 Lt vertės, kurioje buvo M. J. vardu išduoti dokumentai-asmens tapatybės kortelė, studento pažymėjimas 20 Lt vertės, AB Snoras mokėjimo kortelė „Visa Electron“, AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelė „Visa Electron“; 200(du šimtus) litų ( pinigus iš nukentėjusiojo kelnių užpakalinės kišenės plėšimo metu ištraukė kaltinamasis G. F.) bei M. J. pardavimui paruoštas buvusias kaltinamojo G. F. automobilio bagažinėje prekes - vienuolika vyriškų džinsinių kelnių bendros 2530 Lt vertės; aštuonias moteriškas džinsines kelnes bendros 1840 Lt vertės, tris moteriškus paltus bendros 1060 Lt vertės, vieną moterišką švarką 250 Lt vertės, dvi vyriškas striukes bendros 800 Lt vertės, penkias moteriškas striukes bendros 2950 Lt vertės, moteriškus puskailinius 1000 Lt vertės, vieną moterišką rankinę 230 Lt vertės, dvi poras vyriškų batų bendros 760 Lt vertės, dvejas moteriškas kelnes „bridžus“ 460 Lt vertės, keturis vyriškus megztinius bendros 650 Lt vertės, penkis vyriškus marškinėlius bendros 690 Lt vertės, šešis vyriškus džemperius 1080 Lt vertės, du moteriškus megztinius bendros 380 Lt vertės, vienerius moteriškus marškinėlius 190 Lt vertės, vienerias vyriškas kelnaites 40 Lt vertės, tris poras moteriškų pirštinių bendros 540 Lt vertės, vieną diržą 180 Lt vertės, tris vyriškas rankines bendros 740 Lt vertės, vieną vyrišką diržą 150 Lt vertės- iš viso bendros 17.090 Lt vertės, padarydami nukentėjusiajam M. J. 17090 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str.1 d.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusįjį ir prokurorą, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų G. F. ir G. L. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų.

Iš 2008-04-10 teisiamojo posėdžio protokolo seka, jog pirmosios instancijos teismas, nutaręs baudžiamosios bylos nepradėti nagrinėjimo iš esmės, BPK 266 str. tvarka bylos nagrinėjimą atidėti ir apklausti į posėdį atvykusius liudytojus E. G., E. M., kurie teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidėtas (t 2 b. l. 141-145). Iš 2008-05-07 teisiamojo posėdžio protokolo seka, jog pirmosios instancijos teismas, vėl nutaręs baudžiamosios bylos nepradėti nagrinėjimo iš esmės, BPK 266 str. tvarka bylos nagrinėjimą atidėti ir apklausti į posėdį atvykusią liudytoją I. J., kuri teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidėtas ( t. 2 b. l. 149-151). Tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės, BPK 276 str. 2 d. pagrindu, minėtų liudytojų parodymų neperskaitė (t. 2 b. l. 155-187), o jų parodymais vadovavosi priimdamas nuosprendį, tuo pažeisdamas BPK 301 str. 1 d. reikalavimus, nes teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įvertinus tai, jog liudytojų E. G., E. M., I. J. apklausose teisiamajame posėdyje, prieš atidedant baudžiamosios bylos nagrinėjimą, dalyvavo nukentėjusysis, abu kaltinamieji ir jų gynėjai, jie turėjo teisę užduoti jiems klausimus, todėl teisėjų kolegija laiko, jog nepagarsinus minėtų liudytojų parodymų ir jais vadovaujantis priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo padarytas esminis BPK 369 str. 3 d. numatytas pažeidimas, kas yra pagrindas nuosprendžiui panaikinti ir šis BPK 301 str. 1 d. pažeidimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pagarsinus liudytojų E. G., E. M., I. J., parodymus, duotus pirmos instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose, nes proceso dalyviai, papildomai kviesti juos ir apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nepageidauja.

Dėl pagrobtų daiktų kiekio bei jų vertės.

Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose ginčija iš nukentėjusiojo pagrobtų daiktų kiekį, bei jų vertę ir jų įsigijimo pardavimui aplinkybes. Apylinkės teismas nustatė, jog plėšimo metu, iš nukentėjusiojo, apart kitų nukentėjusiajam priklausančių daiktų ir pinigų, buvo pagrobtos ir turėtos krepšyje pardavimui skirtos prekės, tai yra, vienuolika vyriškų džinsinių kelnių, bendros 2530 Lt vertės; aštuonios moteriškos džinsinės kelnės, bendros 1840 Lt vertės, trys moteriški paltai, bendros 1060 Lt vertės, vienas moteriškas švarkas 250 Lt vertės, dvi vyriškos striukės, bendros 800 Lt vertės, penkios moteriškos striukės, bendros 2950 Lt vertės, moteriški puskailiniai 1000 Lt vertės, viena moteriška rankinė 230 Lt vertės, dvi poros vyriškų batų, bendros 760 Lt vertės, dvejos moteriškos kelnės „bridžai“ 460 Lt vertės, keturi vyriški megztiniai, bendros 650 Lt vertės, penki vyriški marškinėliai, bendros 690 Lt vertės, šeši vyriški džemperiai 1080 Lt vertės, du moteriški megztiniai, bendros 380 Lt vertės, vieneri moteriški marškinėliai 190 Lt vertės, vienerios vyriškos kelnaitės 40 Lt vertės, trys poros moteriškų pirštinių, bendros 540 Lt vertės, vienas diržas 180 Lt vertės, trys vyriškos rankinės, bendros 740 Lt vertės, vienas vyriškas diržas, 150 Lt vertės- iš viso prekių, bendros 17.090 Lt vertės. Nukentėjusysis, nuo pat pirminės apklausos, nuosekliai tvirtina, jog prekes pardavimui jis gavo iš Neringos ir Gintaro, kurių pavardžių nežino, gyvenančių Alytuje, Topolių g. 14-39. Nors iš ikiteisminio tyrimo metu gauto tarnybinio pranešimo seka, jog bute, adresu Topolių g. 14-39, Alytus, ilgą laiką gyvena viena O. S. ir Neringos ir Gintaro nepažįsta, todėl išnaudojus visas galimybes, ikiteisminio tyrimo metu, jie nebuvo nustatyti ir apklausti ( t. 1 b. l. 41-42, t. 2 b. l. 90 ), tačiau nukentėjusiojo parodymus, dėl prekių įsigijimo aplinkybių, pilnai patvirtino liudytoja E. M., kuri parodė, jog savaitę iki įvykio, nukentėjusysis ,iš jai nematytų ir nepažįstamų Gintaro ir Neringos, gyvenančių Alytuje, atsivežė žinomų firmų drabužių, kuriuos 2006-11-13, tarp 19-19,30 val., sudėtus į didelį krepšį, išsinešė į susitikimą su klientu. Nuteistasis G. F., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog paprašytas pervežti vaikiną su turimais drabužiais, automobiliu nuvyko į Pašilės gatvę, kur atėjęs nukentėjusysis, prieš įsėsdamas į jo automobilį, padėjo automobilio bagažinėje turėtą krepšį su drabužiais, kurie vėliau buvo pagrobti nepažįstamų asmenų plėšimo būdu. Iš paminėto seka, jog nukentėjusysis konsignacijos pagrindais disponavo prekėmis, kurios vėliau buvo pagrobtos plėšimo būdu. Tai, kad nebuvo nustatyti asmenys, perdavę prekes nukentėjusiajam, įtakos faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių nustatymui neturi, nes neginčijamai nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu, nukentėjusysis užvaldytu turtu disponavo.

Dėl nuteistojo G. F. kaltės.

Nuteistasis G. F. savo apeliaciniame skunde tvirtina, jog inkriminuojamos veikos nepadarė, o priešingai tapo nenustatytų asmenų įvykdyto plėšimo auka.

Tvirtina, jog iš matymo pažįstamo vaikino vardu L. paprašytas, apie 18 val., savo automobiliu VW Golf, vienas atvažiavo prie „Oranžinio centro“, esančio Pašilės gatvėje, kur į jo automobilį įsėdo M. J., prieš tai įdėjęs turėtą su savimi krepšį su drabužiais į jo automobilio bagažinę. Atvežus nukentėjusįjį į su L. sutartą vietą, abiems išlipus iš automobilio ir pradėjus kalbėtis, netikėtai prie jų pribėgo du asmenys, kurie ant galvų buvo užsimovę juodos spalvos kaukes. Vienas kaukėtas užpuolikas puolė prie jo, o antras prie M. J.. Pribėgęs plėšikas, sugriebė ranka jam už drabužių ties krūtine ir stipriai pastūmė link automobilio. Ką kitas užpuolikas tuo metu darė M. J., teigė nematęs. Tuoj pat, abu vaikinai jam ir nukentėjusiajam pradėjo grasinti fiziniu smurtu. Nesuprantamu būdu, kažkuriuo momentu jis ir M. J. atsidūrė automobilyje ant vienos vairuotojo sėdynės. Spėjęs nukentėjusiajam sušukti „aš užvesiu automobilį“, liepė M. J. šokti į automobilio saloną. Šių veiksmų tikslas buvo vienas- pabėgti iš įvykio vietos. Dėl jam nesuprantamų priežasčių, M. J. nieko nedarė, o jam nepavyko užvesti automobilio. Tuo metu, vienas iš kaukėtų užpuolikų įsakė jam sėdėti ramiai ir nebandyti užvedinėti automobilio. Tuo metu, M. J. sėdėjo jam ant kelių. Netrukus M. J. persėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Po to, vienas iš vaikinų, pareikalavo nukentėjusiajam atiduoti telefoną ir piniginę. Pastarasis pakluso tokiam reikalavimui. Po to, kažkuris užpuolikas M. J. liepė išlipti iš automobilio ir eiti už kampo. Nukentėjusysis tam pakluso ir kažkur nuėjo. Pastarajam nuėjus, užpuolikai atsisėdo į jo automobilį- vienas į priekinę sėdynę, kitas- gale. Kažkuris iš vaikinų, liepė jam važiuoti. Jis įvykdė plėšikų reikalavimą, kadangi matė, jog priekyje sėdintis asmuo turi daiktą, panašų į pistoletą. Pavažiavus keletą metrų, jam buvo liepta sustoti. Abu užpuolikai, paėmę užvedimo raktelius, išlipo iš automobilio. Matė, kaip vaikinai nubėgo į tą pusę, į kurią nuėjo M. J.. Bijodamas prarasti automobilį, liko jame sėdėti. Po keliolikos sekundžių, sugrįžę plėšikai, atsisėdo į jo automobilį ir liepė važiuoti. Bevažiuojant, vienas iš užpuolikų sugriebė jį už kaklo ir pareikalavo atiduoti telefoną ir piniginę. Bijodamas susidorojimo, padavė jiems piniginę iš kurios vienas iš užpuolikų išsiėmė 40 litų, o piniginę su dokumentais grąžino. Važiuojant Chemijos prospektu, nepažįstamieji liepė sustoti. Išlipę iš automobilio, plėšikai atsidarė automobilio bagažinę ir iš jos pasiėmę M. J. krepšį su drabužiais, pasišalino.

Tačiau tokie nuteistojo G. F. parodymai, prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams.

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad 2006 m. lapkričio 13 d., maždaug apie 17.00-18.00 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasakė, jog norėtų susitikti ir apžiūrėti parduodamus drabužius. Susitarė susitikti apie 19.00 val. Pašilės gatvėje, prie A. S. „Oranžinio centro“. Apie 19.00 val., pasiėmęs pilną krepšį drabužių, išėjo į netoliese esančią aikštelę prie „Oranžinio centro“. Sutartoje vietoje, jo laukė automobilis VW Golf, iš kurio išlipęs, kaip vėliau atpažino G. F., nieko nesakydamas, paliepė krepšį įdėti į automobilio bagažinę. Atvažiavus į Kovo 11-sios g., šalia buvusios Kauno 25-sios vidurinės mokyklos, sustojo ir abu išlipo iš automobilio parūkyti. Po keliolikos sekundžių, pamatė iš už pastotės kampo link jų atbėgančius du vyriškius, iš kurių vienas, G. L.- ant galvos buvo užsimovęs juodos spalvos kaukę, kairėje rankoje nuleidęs prie kojos laikė daiktą, panašų į pistoletą. Kitas su juo buvęs užpuolikas ant galvos (ir veido) buvo užsitempęs megztinio tamsų kapišoną. Tik pribėgus G. L. ir antram užpuolikui , G. F. staiga atsisėdo į automobilį, tačiau durelių neuždarė, o kojas nuleido ant grindinio. Pats liko stovėti šalia automobilio prie vairuotojo durelių, t.y. prie pat sėdinčio G. F.. Pribėgęs prie nukentėjusiojo, G. L., šalia stovint antram plėšikui, įrėmė jam į kairės pusės smilkinį daiktą, panašų į pistoletą ir grasindamas, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Pajutęs realią grėsmę savo gyvybei, iš kairės kelnių kišenės išėmė ir padavė į rankas G. L. savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3220“. Po to, G. L., vėl grasindamas minėtu daiktu ir laikydamas jį prie nukentėjusiojo smilkinio, pareikalavo atiduoti piniginę. Dešinę ranką įkišęs į užpakalinę kelnių kišenę, iš prasegtos piniginės išėmė 250 litų, banknotais 200 litų ir 50 litų,, juos įbrukdamas į tą pačią kišenę, o G. L. padavė piniginę, kurioje buvo tik tapatybės kortelė, mokėjimo kortelės bei kiti smulkūs popiergaliai. Tik padavęs G. L. piniginę, staiga pajuto, kaip žmogaus ranka jam iš galinės kelnių kišenės ištraukė pinigus. Niekas kitas, t.y., jokie pašaliniai asmenys, bei prieš jį stovėję G. L. ir kitas užpuolikas, to padaryti negalėjo. Kategoriškai tvirtina, jog pinigus jam ištraukė, prie pat jo už nugaros buvęs ir ant automobilio sėdynės sėdėjęs G. F.. Po kelių akimirkų, G. L. kartu su antruoju bendrininku nuvedė jį už elektros pastotės, kur paguldė ant žemės, o po to, dar nuėję ir grįžę, jį apieškojo. Po keliolikos sekundžių, išgirdo nuvažiuojančio automobilio garsą. Kategoriškai teigia, kad užpuolimo metu, jis pats nei savo valia, nei verčiamas plėšikų, nebuvo įsėdęs į G. F. automobilį, pastarasis nesakė jam, kad užves automobilį, bei neliepė šokti į automobilio saloną. Be to, G. F. tik imitavo bandymą, o ne realiai norėjo užvesti automobilį. Iš G. L., antrojo užpuoliko ir G. F. veiksmų suprato, kad visi trys aukščiau nurodyti asmenys veikė išvien bendrai, iš anksto susitarę. Kadangi 50 litų, buvusių kelnių kišenėje rado, todėl tvirtina, kad G. F. iš jo pagrobė tik 200 litų.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo (t. 2 b. l. 8-10), seka, kad nukentėjusysis M. J., ikiteisminio tyrimo metu, atpažino kaltinamąjį G. F., kaip asmenį, kuris atvežė nukentėjusįjį į įvykio vietą ir plėšimo metu, iš užpakalinės nukentėjusiojo kelnių kišenės, ištraukė pinigus - 200 litų.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas šioje dalyje padarė pagrįstą išvadą, jog G. F., veikdamas bendrininkų grupėje, padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir pagrįstai konstatavo, jog netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo parodymais, nėra pagrindo. Taip pat, teisėjų kolegija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių nukentėjusiajam būtų pagrindas apkalbėti G. F.. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka revizuoja priimtą nuosprendį, o jame apylinkės teismas, pagrįsdamas G. F. kaltę, nesivadovavo telefoninių pokalbių išklotinėmis bei tarnybiniais pranešimais, todėl teisėjų kolegija, nuteistojo G. F. apeliacinio skundo argumentų, dėl jo naudojamos SIM kortelės sąsajos su kitu mobilaus ryšio telefonu, nenagrinėja. Dėl paminėto, nuteistojo G. F. apeliacinio skundo argumentai dėl jo kaltės, pagrobtų daiktų kiekio, jų vertės bei įsigijimo aplinkybių nustatymo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl nuteistojo G. L. kaltės.

Nuteistasis G. L. ginčija savo kaltę dalyvavus padarant nusikalstamą veiką, bei nurodo, jog jo, kaip asmens parodymas atpažinti, buvo atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

Apylinkės teismas, savo nuosprendyje, nuteistojo G. L. kaltę pagrindė nukentėjusiojo parodymais, paremtais asmens parodymo atpažinti protokolu. Teismas konstatavo, jog, nukentėjusysis, prieš asmens parodymą atpažinti, tyrėjos buvo smulkiai apklaustas apie atpažintino asmens požymius, todėl atpažinimo metu jis, be abejonių, kategoriškai atpažino kaltinamąjį G. L. pagal ūgį, judesius, gestikuliaciją, balsą. Nebūdamas fonoskopijos specialistu, nežinodamas šios mokslo srities terminologijos, M. J. negali nurodyti požymių, būdingų tik G. L. balsui, tačiau kategoriškai teigia, kad asmuo, kuris dalyvavo plėšime ir kuris grasino daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, yra būtent G. L.. Anot apylinkės teismo, nukentėjusysis taip pat parodė, kad nei tyrėja J. A., nei kriminalistai, nei kokie nors kiti asmenys, prieš atpažinimą neliepė jam atpažinimo metu rodyti į asmenį, kuris atpažinimo metu buvo užsidėjęs juodą kaukę su balta juostele ir virš jos esančiu baltu piešinėliu. Iš paminėto, apylinkės teismas, padarė kategorišką išvadą, kad asmens (įtariamojo G. L.) parodymas atpažinti, kaip ikiteisminio tyrimo veiksmas, buvo atliktas nepažeidžiant BPK nuostatų bei kriminalistikos taktikos reikalavimų. Liudytojos I. J. parodymus, jog G. L. įvykio metu buvo su ja Kleboniškio miške, teismas įvertino, kaip tiesiogiai prieštaraujančius nuosekliems, argumentuotiems ir teismui nekeliantiems abejonių nukentėjusiojo M. J. parodymams bei kitiems įrodymams, todėl teismas juos laikė siekiu padėti išvengti kaltinamajam G. L. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką ir žinomai melagingais, apie ką teismo nutartimi buvo pranešta prokurorui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus sprendžia, jog apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl naikinti nuosprendį G. L. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Sutinkamai su BPK 191 str. 2 d., atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Nukentėjusysis savo 2006-11-14 rašytame pareiškime, jį užpuolusius ir apiplėšusius asmenis įvardijo kaip vieną ant galvos užsidėjusį juodos spalvos kaukę ir kairėje rankoje belaikantį daiktą, panašų į pistoletą, o kitą asmenį, kaip ant veido užsitempusį kapišoną (t. 1 b. l.1). 2006-11-14 liudytojo apklausos protokole, nukentėjusysis vėliau atpažintą G. L. įvardijo kaip 180 cm ūgio, stamboko sudėjimo, užsidėjusį juodos spalvos kaukę, apsirengusį tamsios, lygtai juodos spalvos, sportinio tipo kelnes ir striukę iki juosmens, rankoje jis laikė daiktą, panašų į pistoletą. Parodė, jog „vaikinų veidų nemačiau, jų atpažinti negalėčiau“ ( t. 1 b. l. 23-15). Nustatyta, jog nukentėjusysis minėtus parodymus davė nakties metu iš karto po įvykio, jo tvirtinimu, dar būdamas patirto šoko būsenoje, todėl, negalėjo detaliai apibudino jį užpuolusių asmenų bruožų. Sakydamas žodžius jog „vaikinų veidų nemačiau, jų atpažinti negalėčiau“, nukentėjusiojo tvirtinimu, jis mintyje turėjo, jog negalėtų atpažinti užpuolusių asmenų iš veido bruožų, nes jie buvo su kaukėmis. 2007-05-05 nukentėjusysis M. J. papildomai apklausiamas liudytoju, parodė, jog nusikaltimo metu vaikinas, kuris buvo užsimovęs ant veido kaukę, buvo apsivilkęs juodos spalvos medžiaginiu džemperiu, detaliau jo apibudinti negali, mūvėjo sportinio tipo, t. y. juodomis ar tai tamsiai mėlynos spalvos kelnėmis, per kelnių šoną buvo po vieną baltą juostelę, kokiais avėjo batais, neatkreipė dėmesio. Tvirtina, jog šio vaikino drabužius galbūt atpažintų. Tvirtina, jog be to, šį vaikiną iš kūno sudėjimo ir ūgio taip pat mano, kad atpažintų. Be to, gali pasakyti, jog įvykio metu šis vaikinas buvo kartą abi rankas užsikišęs už kaukės ir „kažką lyg pasitaisė ar perbraukė ties akimis“. Ar jis po kauke buvo su akiniais, nepastebėjo. Šį vaikiną galbūt atpažintų iš balso, „reikia išgirsti“. Savo ranka rašytame patikslinime, nukentėjusysis parodė, jog įsidėmėjo tik to vaikino balsą, kuris buvo su kauke (t. 1 b. l.31). Iš paminėto seka, jog nukentėjusysis, kaip tai numato BPK 191 str. 2 d., išdėstė aplinkybes, pagal kurias jis galėtų atpažinti jį užpuolusį asmenį. Pagrįstas apylinkės teismo nuosprendžio argumentas, jog nukentėjusysis nebūdamas fonoskopijos specialistu ir nežinodamas jos terminologijos, negalėjo apibudinti balso ypatumų, jis tik patvirtino, jog jį užpuolusio vaikino balsą įsidėmėjo. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog plėšimas buvo įvykdytas tamsios paros metu ir neapšviestoje vietoje. Iš 2007-05-10 asmens parodymų atpažinti protokolo, seka jog nukentėjusysis, jam pageidaujant - per stiklą, iš jam pateiktų trijų asmenų, atpažino 173 cm. ūgio, kresno sudėjimo, kaip plėšimą įvykdžiusį asmenį – G. L.. Jį atpažino iš ūgio, kūno sudėjimo ir balso ( t. 2 b. l. 45-46). Kaip jau minėta, prieš tai apklausiamas liudytoju, atpažintą asmenį nukentėjusysis įvardijo, kaip 180 cm ūgio ir stamboko kūno sudėjimo, to tarpu realiai, atpažinimo metu, nustatyta, jog G. L. yra 173 cm ūgio, kresno kūno sudėjimo. Iš to seka, kad apibudinto ir atpažinto asmens duomenys iš esmės atitinka. Be to, asmens parodymo atpažinti protokole tik užfiksuota, jog nukentėjusysis atpažino G. L. tame tarpe ir pagal balsą, tačiau jame neįvardijama, kaip minėta atpažinimo procedūra pagal balsą buvo atliekama, tai yra, pagal kokias ištartas frazes ar žodžius, nukentėjusysis atpažino individualiais požymiais nuo statistų išsiskiriantį G. L., bei kokias frazes ar žodžius sakė statistai. Teisminio nagrinėjimo metu ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusysis patvirtino, jog G. L. ir statistai paeiliui tarė nusikaltimo metu vartotą frazę „ šausiu tave žiurkę“. Nuteistasis G. L. taip pat patvirtino, jog, atpažinimo metu, kažkokią frazę tarė.

Sutinkamai su BPK 192 str. 1 d., atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Iš fotonuotraukų, esančios prie asmens parodymų atpažinti protokolo, matyti, jog vienoje fotonuotraukoje atvaizduoti pateikti atpažinimui trys ant galvų dėvintys kaukes asmenys, iš kurių vieno asmens kaukė su aiškiais išskirtiniais požymiais - balta juosta ir „puma“ ženklu. Iš antros fotonuotraukos matyti, jog stovi atpažintas asmuo, su ant kaukės esančiais jau minėtais individualiais požymiais (t. 2 b. l. 47). Liudytoja apklausta tyrėja J. A. parodė, kad atliekant procesinį veiksmą, prieš pat atpažinimą, G. L. ir statistams buvo pasiūlyta pasiimti kaukes, gulinčias tarnybiniame kabinete ant kėdės, nes kitokių policijos komisariate tuo metu nebuvo. G. L. pirmasis pasiėmė kaukę ir ją užsidėjo ant galvos. Niekas iš kabinete buvusių asmenų nenurodė G. L., kokią kaukę užsidėti. Tuo, tarpu G. L. tvirtina, jog minėtą kaukę su išskirtiniais požymiais, jam prieš atpažinimą užsidėti padavė tyrėja. Nukentėjusysis tvirtina, jog išskirtinė vieno atpažinimui pateikto asmens kaukė, įtakos pačiam asmens atpažinimui neturėjo. Nors aplinkybės, susijusios su kaukės parinkimu, asmens parodymo atpažinti protokole ir neužfiksuotos, tačiau netikėti apklaustos tyrėjos ir nukentėjusiojo parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje, nukentėjusysis patvirtino, jog G. L. jis atpažino ir pagal judesius, bei gestikuliacija, o liudytoja E. M., teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog M. J., praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio, jai pasakojo, jog jis puikiai įsiminė vieną plėšimą įvykdžiusį asmenį ir pagal judesius, bei gestikuliaciją. Teismas pagrįstai kritiškai įvertino liudytojos I. J. parodymus ir tinkamai tai nuosprendyje motyvavo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą apie G. L. dalyvavimą veikos padaryme. Priežasčių, kurios duotų pagrindą nukentėjusiajam apkalbėti G. L., teisėjų kolegija nenustatė. Dėl paminėto, nuteistojo G. L. apeliacinio skundo argumentai dėl, pažeidžiant BPK reikalavimus, atlikto asmens parodymo atpažinti, netinkamai nustatyto žalos dydžio, bei nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Teisėjų kolegija laiko nustatytu, jog G. F. ir G. L., veikdami bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, grasindami nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir tuo atimdamas galimybę jam pasipriešinti, užvaldė pastarajam priklausantį 17090 litų vertės turtą, todėl nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pateikė civilinį 17150 litų sumai turtinės žalos atlyginimo ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Prokuroro 2007-11-27 nutarimu, šiai pinigų sumai jis pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1 b. l. 37-38). Tačiau iš teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog apylinkės teismas iš nuteistųjų solidariai priteisė 17500 litų turtinės žalos atlyginimo, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje visiškai nemotyvuodamas, kokiu pagrindu padidino prašomą priteisti civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti dydį, nes ir nukentėjusysis, teisiamojo posėdžio metu, prašė priteisti 17150 litų turtinės žalos atlyginimo ( t. 2 b. l.161). Dėl paminėto, teisėjų kolegija sprendžia, jog tai yra techninė spausdinimo klaida, kuri ištaisytina apeliacinės instancijos teismo, pakeičiant šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis buvo pareiškęs 20000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau nors savo apklausoje pirmos instancijos teisiamajame posėdyje jį padidino iki 35000 litų, tačiau teismas jį patenkino iš dalies ir priteisė 10000 litų, tai yra pirmiau pareikšto civilinio ieškinio ribose, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje, BPK pažeidimų, nepadaryta.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1d., 3 p., 328 str. 1 d. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

nuteistųjų G. F. ir G. L. apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo.

Priteisti iš G. F. ir G. L. solidariai nukentėjusiajam M. J., vietoje nurodytų 17500 litų, 17150 (septyniolika tūkstančių šimtą penkiasdešimt) litų turtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.