Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-883-719/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-05
Bylos Nr.
1S-883-719/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos

Teisėjas Donatas Jatužis Baudžiamoji byla Nr. 1S-883-719/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. lapkričio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo Z. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu Z. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. buvo nubausta laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimu nutarė taikyti Z. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p. ir siūlyti teismui nustatyti auklėjamojo (baudžiamojo) poveikio priemones, tačiau apylinkės teismas skundžiama nutartimi Komisijos nutarimo nepatvirtino.

Šalies argumentai

Z. K. skundu prašo paleisti ją lygtinai iš pataisos įstaigos. Ji cituoja skundžiamą nutartį ir mano, kad ši nutartis nepagrįsta ir neargumentuota. Teigia, kad skundžiama nutartis buvo priimta už akių, jai nedalyvaujant. Nurodo, kad Komisija vienbalsiai siūlė paleisti ją lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, prokuroras tokiam siūlymui pritarė. Šiuo metu ji yra atlikusi pusę jai paskirtos bausmės, atlikdama bausmę ji vidaus tvarkos taisyklių ir nustatyto režimo nepažeidė, vieną kartą buvo paskatinta už dorą elgesį ir stropų darbą. Taip pat ji įvykdė individualiame plane numatytas priemones. Nuteistoji nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad jai taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebus pasiekti bausmės tikslai ir mano, kad tokią išvadą apylinkės teismas padarė atsižvelgęs į ankstesnius jos teistumus. Tačiau jos padarytos veikos pobūdį, asmenybę, ankstesnius teistumus jau įvertinio teismas, paskyręs jai bausmę, todėl tai, kad anksčiau ji buvo teista, negali būti pagrindiniu kriterijumi, lemiančiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jai netaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d., 2 d. 1 p. nurodyta, kad iš pataisos įstaigų lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, kurie faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, lygtinis paleidimas asmeniui gali būti taikomas tik padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Iš Komisijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo matyti, kad nuteistoji Z. K. bausmės atlikimo metu dalyvavo integracijos į visuomenę programoje, išklausė adaptacijos programą ir įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 3 klasėje, lanko vienuolės (duomenys neskelbtini) biblijos pažinimo programą, su pertraukomis dirba ūkio aptarnavimo programoje, palaiko socialinius ryšius su vaikais ir giminaičiais, bausmės atlikimo metu 1 kartą skatinta, bausta nebuvo. Z. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, ji įvertinta 51 balu. Šiuo metu Z. K. atliktos bausmės laikas yra pakankamas tam, kad ją būtų galima paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos. Todėl formaliai Z. K. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Tačiau, sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis.

Z. K. buvo nuteista trečią kartą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-09-10 nuosprendžiu, pakeistu 2003 m. gegužės 15 d. ir 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartimis, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis turint tikslą jas platinti ji buvo nuteista laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaudamasis BVK 157 str., Panevėžio miesto apylinkės teismas 2004 m. spalio 8 d. nutartimi paleido Z. K. lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau neišnykus teistumui už šį nusikaltimą jį padarė tokį patį nusikaltimą – neteisėtai disponavo narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, už kurį ji buvo nuteista Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu. Nepraėjus nė metams nuo pastaruoju nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, jos paleidimo iš pataisos namų ir neišnykus teisumui nuteistoji vėl pasikėsino padaryti tokį patį nusikaltimą – neteisėtai disponuoti narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, už ką ji buvo nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu ir už tai šiuo metu atlieka bausmę. Taigi, anksčiau Z. K. jau buvo taikytas jos teisinę padėtį lengvinantis teisės aktas – ji jau buvo kartą lygtinai paleista iš pataisos namų, tačiau savo elgesiu nuteistoji nepateisino jai parodyto pasitikėjimo ir toliau daro tokius pačius visuomenei pavojingus nusikaltimus. Tai iš esmės patvirtina, kad būdama laisvėje Z. K. laikytis įstatymų nenori, o gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas ir laikytis įstatymų sugeba tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinio nuosprendžio priėmimo metu Z. K. niekur nedirbo ir nesimokė, ji neturėjo nuolatinio pajamų šaltinio. Paleista iš pataisos namų Z. K. realiai grįžtų gyventi į tas pačias gyvenimo ir buities sąlygas, į tą pačią socialinę aplinką, kurioje ir nusikalto, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, nuteistoji toliau darys tapačias nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kartu pažymėtina, kad paskutiniu nuosprendžiu Z. K. už nusikalstamą veiką buvo nubausta bausme, artima sankcijose numatytai minimaliai bausmei. Todėl šiuo metu Z. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padaryto nusikaltimo sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Būtina priminti tai, jog Z. K. atliekant ankstesniu, t. y. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, pataisos namų administracija ją taip pat charakterizavo teigiamai ir teikė teismui medžiagą dėl lygtinio jos paleidimo iš pataisos įstaigos. Tąkart apylinkės teismui 2011 m. liepos 14 d. nutartimi nepatvirtinus šio teikimo, savo skunde apygardos teismui Z. K. žadėjo registruotis darbo biržoje, tvarkytis dokumentus dėl naujo būsto suteikimo ir savo sąžiningu darbu bei doru elgesiu įrodyti, kad ji gali taisytis neizoliuota nuo visuomenės. Tačiau, kaip matyti, net ir visiškai atlikusi tąkart jai paskirtą bausmę Z. K. tokių savo pažadų neįvykdė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, o vietoje to pasikėsino padaryti naują tokį patį nusikaltimą bei vėl sugrįžo į pataisos namus.

Nuteistoji Z. K. savo skunde teigia, kad skundžiamą nutartį apylinkės teismas priėmė už akių, jai nedalyvaujant. Tačiau čia apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str. 2 d. ir 5 d. (nuo 2014 m. kovo 25 d. galiojanti redakcija) leidžia teismui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimus spręsti rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio ir nekviečiant nei prokuroro, nei nuteisto asmens. Todėl apylinkės teismas, išnagrinėjęs Z. K. lygtinio paleidimo klausimą nerengiant teismo posėdžio, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Įvertinęs visus šiuos duomenis apygardos teismas konstatuoja, jog nuteistosios Z. K. elgesys nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus ją iš pataisos namų jai taikoma probacija pasieks savo tikslą, todėl lygtinai paleisti Z. K. iš pataisos įstaigos pagrindo nėra. Priešingai, nei mano nuteistoji, skundžiama apylinkės teismo nutartis teisėta, argumentuota ir pagrįsta – apylinkės teismas tinkamai įvertino visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius ir padarė pagrįstą išvadą dėl galimybės pasiekti probacijos tikslus lygtinai paleidus Z. K. iš pataisos įstaigos. Nuteistosios skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nuteistosios skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistosios Z. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas