Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-12-06 · Administracinė byla Nr. A-1894-442/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
A-1894-442/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04240-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „GD Logistic“
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1894-442/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04240-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 12.14.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GD Logistic“ ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GD Logistic“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „GD Logistic“ (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. S-136(7-125/2015) (toliau – ir Sprendimas Nr. S-136(7-125/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 69-48 (toliau – ir Sprendimas Nr. 69-48), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) 2015 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. FR0682-81 (toliau – ir Sprendimas Nr. FR0682-81).Paaiškino, kad VMI atliko pareiškėjo 2012 m. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir pelno mokesčio (toliau – ir PM) apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą, nustatė, kad bendrovė iš JAV įsigydavo sugedusias ar daužtas transporto priemones, jas suremontuodavo ir pardavusi reeksportuodavo į kitas ne Europos Sąjungos valstybes. Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo metu atliko pareiškėjo eksportuotų transporto priemonių kainų analizę, palygindamas pareiškėjo apskaitytas transporto priemonių pardavimo kainas su VšĮ „Emprekis“ skelbiamomis autotransporto kainomis Lietuvoje, ir nusprendė, kad pareiškėjo reeksportuotų 157 transporto priemonių rinkos vertė yra 431 009 Lt didesnė negu bendrovės apskaitytos pardavimo pajamos. VMI konstatavo, kad pareiškėjas neapskaitė 1 431 009 Lt pajamų, nesumokėjo 214 651 Lt PM. Pareiškėjas teigė, kad VMI šias išvadas padarė remdamasi skirtingos rinkos duomenimis ir neteisingai interpretuodama apklaustų asmenų paaiškinimus.Iš VMI surinktos informacijos matyti, jog nėra įrodymų, kad bendrovė transporto priemones būtų pardavusi kita kaina, nei užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose. VMI išsiuntė paklausimus į Kazachstaną, Baltarusiją, Rusiją, tačiau nei Klaipėdos apskrities VMI 2014 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-765 (toliau – ir Patikrinimo aktas), nei Sprendime Nr. FR0682-81 nėra pateikta išsami visų gautų atsakymų analizė. Automobilių pardavėjų paaiškinimai nepaneigia, kad automobiliai buvo parduoti tokia kaina, kuri yra nurodyta bendrovės apskaitos dokumentuose, tačiau atsakovas šios informacijos nevertino.Pareiškėjo pelningumo rodikliai iš esmės ženkliai nesiskiria nuo kitų šio sektoriaus įmonių rodiklių 2012 m. ir 2011 m. ir yra žymiai geresni nei šio sektoriaus įmonių rodikliai 2010 m. Mokesčių administratorius neteisingai paskaičiavo bendrovės grynojo pelningumo koeficientą 2012 m., nes jis turėtų būti ne 0,0074 proc., o 0,74 proc. (63 500 Lt/8 564 078 Lt*100 proc.). Nei VMI, nei MGK neįvertino, kad variklinių transporto priemonių sektoriaus, kuriame veikia pareiškėjas, pelningumo koeficientas yra tik 0,83 proc. Be to, Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. kitų veiklos sričių įmonių grynasis pelningumas buvo neigiamas. Mokesčių administratorius ir MGK tinkamai neįvertino, kad daugiau kaip 80 proc. visų VMI minimų draustų transporto priemonių dėl jų būklės į pardavimo, parodymo, komplektavimo, techninės priežiūros, atitikties įvertinimo vietas buvo velkamos. Pirkėjos E. G. paaiškinimas patvirtina, kad ji automobilį įsigijo ne tiesiogiai iš pareiškėjo. VMI taip pat neįvertino aplinkybės, kad įvežant transporto priemonę į Baltarusiją turi būti mokamas muito mokestis, užmokestis tarpininkui, dėl ko kyla pardavimo vertė.Neaišku, kodėl aplinkybę, kad S. K. patvirtino, jog už transporto priemones mokėjo tiek, kiek nurodyta PVM sąskaitose-faktūrose, mokesčių administratorius vertino kritiškai. Mokesčių administratoriaus teiginiai, kad šio asmens paaiškinimams galėjo turėti įtakos siekis išvengti papildomų prievolių Rusijos Federacijos muitinėje, yra tik prielaidos, juo labiau, kad Rusijoje importo muitas skaičiuojamas pagal transporto priemonės variklio darbinio tūrio ir pagaminimo metų santykį, o automobilio techninė būklė tam neturi įtakos. Kazachstano mokesčių administratoriaus pateiktas automobilių muitinės vertės palyginimas su nurodyta pardavimo kaina yra apskritai nepriimtinas. VMI nenurodo, ką reiškia muitinė vertė Kazachstane, kaip ji nustatoma. Be to, muitinės vertė yra skirta tik importo mokesčiams apskaičiuoti ir nebūtinai atitinka tikrą rinkos vertę ir kitos šalies rinkos kainą. VšĮ „Emprekis“ duomenys apie autotransporto kainas Lietuvoje taip pat yra netinkamas šaltinis, kadangi VšĮ „Emprekis“ pateikia duomenis apie Lietuvoje parduodamų automobilių vertę, į kurių savikainą jau įtraukti Europos Sąjungoje mokami mokesčiai. Pareiškėjas gavo atsakymus iš trijų transporto priemonių vertinimą atliekančių įmonių, kurios patvirtino, kad eksportavimui Europos Sąjungoje nepritaikytų transporto priemonių rinkos vertė gali būti iki 30 proc. mažesnė, nei analogiškų, pritaikytų eksportavimui Europos Sąjungoje. Panašų skirtumą (39,89 proc.) nustatė ir mokesčių administratorius. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog VšĮ „Emprekis“ nurodo vidutines kainas, nors atskirų automobilių kaina labai stipriai skiriasi. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ir automobilių pirkėjai būtų susiję, todėl nėra pagrindo teigti, kad jų sutarta automobilių kaina neatitinka rinkos vertės. VMI neatliko jokio skaičiavimo, kuris atitiktų VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintas Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisykles (toliau – Taisyklės). Pareiškėjo eksportui parduotų transporto priemonių ir VšĮ „Emprekis“ nurodomų vidutinių pardavimo kainų skirtumo vidurkio skaičiavimas nėra ekonominis modelis Taisyklių prasme.Atsakovas VMI atsiliepimu (b. l. 65–71) prašė pareiškėjo skundą atmesti.Paaiškino, kad Klaipėdos apskrities VMI, atlikusi patikrinimą, konstatavo, kad bendrovė netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, į mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie savo pajamas, o mokesčių administratorius mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Todėl mokesčių administratorius vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio 1 dalimi ir bendrovės 2012 m. pajamų mokesčio bazę nustatė pagal jo atliktą įvertinimą. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės atitinka Taisyklių 4.1 punkte nustatytus atvejus. Klaipėdos apskrities VMI naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais šaltiniais, t. y. vadovavosi informacija, gauta iš bendrovės, iš kitų valstybių mokesčių administratorių, iš bendrovės automobilius įsigijusių fizinių asmenų, VŠĮ „Emprekis“ internetiniame puslapyje skelbiamomis autotransporto kainomis. Klaipėdos apskrities VMI taikė ekonominių modelių metodą. Eliminavus atvejus, kai bendrovė transporto priemones pardavė aukštesnėmis kainomis, nei vidutinė rinkos kaina bei motociklo Harley Davidson FLHT pardavimą, buvo nustatyta, jog bendrovės 2012 m. reeksportuotų 157 transporto priemonių rinkos vertė yra 1 431 009 Lt arba 39,89 proc. didesnė, negu apskaityta bendrovės apskaitoje. Remdamasi šiais duomenimis VMI padarė išvadą, kad bendrovė į mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus duomenis. Tikrinamuoju laikotarpiu bendrovė PVM sąskaitose faktūrose nurodė mažesnes pardavimo kainas, apskaitoje apskaitė mažesnes pajamas, tuo iškreipė savo veiklos tikrąją ekonominę esmę ir į mokesčių deklaracijas įrašė nepatikimus, prieštaringus duomenis apie gautas pajamas. Todėl bendrovės pajamomis pagrįstai laikytos pajamos, gautos už parduotus automobilius ne pagal bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o pagal VŠĮ „Emprekis“ paskelbtas vidutines automobilių rinkos kainas.Pareiškėjo daroma prielaida, kad parduotos transporto priemonės galėjo būti techniškai netvarkingos, atmestina: 255 transporto priemonių pardavimo dokumentuose ir eksporto deklaracijose nėra duomenų apie transporto priemonių defektus; iš 72 transporto priemonių, kurios pardavimo dokumentuose apibūdinamos kaip su defektais, 45 išvyko sava eiga; 129 iš 328 transporto priemonių iki faktiško jų pardavimo buvo draustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 137 eksportuotoms transporto priemonėms buvo naudojami prekybiniai valstybiniai numeriai; 322 transporto priemonių pardavimui iš 328 eksportuotų, bendrovė apskaitė autodetalių ir serviso darbų išlaidas remontuojant parduotą transporto priemonę; per 2012 m. bendrovė apskaitė kuro įsigijimo išlaidų už 179 648,52 Lt plius PVM ir tai liudija, jog transporto priemonėmis buvo važinėjama iki jų pardavimo, ir jos buvo geros būklės.Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad pirkėjos E. G. paaiškinimas yra nepilnas ir prieštaringas, nesudaro pagrindo nevertinti pirkėjos paaiškinime nurodytų aplinkybių.Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos apskrities VMI netinkamai vertino S. K. paaiškinimą, nes patikrinimo eigoje surinkti duomenys liudija, jog S. K. įsigytos transporto priemonės negalėjo būti tokios būklės, kaip nurodė pirkėjas. Bendrovės pajamomis laikytinos pajamos, gautos už parduotus automobilius pagal VŠĮ „Emprekis“ paskelbtas vidutines automobilių rinkos kainas, kurios ne visada atspindi tikrąją automobilio kainą, t. y. yra mažesnės. Teigė, kad mokesčių administratorius pajamų mokesčio bazę nustatė tinkamai ir nepažeisdamas protingumo, objektyvumo bei teisingumo kriterijų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. FR0682-81 tiek, kiek juo UAB „GD Logistic“ apskaičiuota papildomai sumokėti 57 261,82 Eur PM, 7 197,81 Eur PM delspinigių ir 17 178,38 Eur PM baudos; panaikino VMI 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 69-48 tiek, kiek juo patvirtinta Sprendimo Nr. FR0682-81 dalis dėl UAB „GD Logistic“ apskaičiuoto papildomai sumokėti 57 261,82 Eur PM, 7 197,81 Eur PM delspinigių ir 17 178,38 Eur PM baudos; panaikino MGK 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. S-136(7-125/2015) tiek, kiek juo patvirtinta Sprendimo Nr. 69-48 dalis dėl Sprendimo Nr. FR0682-81 dalies, kuria bendrovei apskaičiuota papildomai sumokėti 57 261,82 Eur PM, 7 197,81 Eur PM delspinigių ir 17 178,38 Eur PM baudos. Kitą skundo dalį atmetė.Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities VMI kontrolės specialistė, atlikusi bendrovės mokestinį patikrinimą, kurio metu tikrino, kaip bendrovė mokėjo PVM ir PM už 2012 m., surašė Patikrinimo aktą, kuriame, konstatavusi, kad bendrovė, siekdama išvengti mokesčių, apskaitos dokumentuose sumažino realias pardavimo kainas, neapskaitė ir nedeklaravo dalies pajamų už transporto priemonių pardavimą, bendrovės pajamas iš transporto priemonių pardavimo už tikrinamą laikotarpį apskaičiavo taikydama MAĮ 70 straipsnio nuostatas, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Patikrinimo akte nustatyta, kad: bendrovė 2012 m., be kitų veiklų, iš JAV įsigydavo sugedusias ar daužtas transporto priemones, jas suremontuodavo ir pardavusi suremontuotus automobilius juos reeksportuodavo į kitas ne Europos Sąjungos valstybes; bendrovė 2012 m. PM deklaracijoje deklaravo uždirbusi 8 564 078 Lt pajamų ir gavusi 74 706 Lt pelno, nuo kurio sumokėjo 11 206 Lt, t. y. bendrovės grynasis pelningumas 2012 m. sudarė 0,0074, kai pagal Statistikos departamento informaciją grynasis pelningumas sektoriuje „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“ 2012 m. sudarė 1,84. Klaipėdos apskrities VMI specialistė, įvertinusi apskaitytų pajamų realumą, palygino bendrovės apskaitytas transporto priemonių pardavimo kainas su VšĮ „Emprekis“ skelbiamomis autotransporto kainomis Lietuvoje ir nustatė, kad bendrovės reeksportuotų 157 transporto priemonių rinkos vertė sudaro 5 018 159 Lt be PVM, t. y. 1 431 009 Lt didesnė, negu bendrovės apskaitoje apskaitytos tų pačių transporto priemonių 3 587 150 Lt pardavimo pajamos. Patikrinimo akte konstatuota, jog bendrovė sumažino pardavimo pajamas ir tuo iškreipė savo veiklos tikrąją ekonominę esmę, taip pat į mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus bei prieštaringus duomenis, ir, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 4 punkto nuostatomis, pritaikius ekonominių modelių metodą, nustatyta, kad papildomai nustatyta PM apmokestinama mokesčio bazė (t. y. bendrovės neapskaitytos pajamos nuo transporto priemonių eksporto) už 2012 m. sudaro 1 431 009 Lt ir bendrovei papildomai mokėti į biudžetą PM iš viso apskaičiuota 214 651 Lt. Patikrinimo akte konstatuota, kad bendrovė pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas. PVM neapskaičiuotas, nustačius, kad bendrovei taikomas 0 proc. PVM tarifas. Prie Patikrinimo akto pridėti dokumentai, kuriais jis grindžiamas. Klaipėdos apskrities VMI Sprendimu Nr. FR0682-81 nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą ir nurodyti bendrovei sumokėti 62 167,23 Eur PM, papildomai apskaičiavo 7 814,42 Eur PM delspinigių (MAĮ 96 str. 1 d. 2 p.) ir 18 650 Eur PM baudą (MAĮ 139 str. 1 d.). VMI Sprendimu Nr. 69-48 patvirtino Sprendimą Nr. FR0682-81. MGK Sprendimu Nr. S-136(7-125/2015) patvirtino Sprendimą Nr. 69-48.Teismas vadovavosi MAĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalių, 70 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 4, 6, 7, 25–30 punktų nuostatomis. Teismas darė išvadas, kad Klaipėdos apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu privalėjo surinkti ir pareiškėjui pateikti pakankamai duomenų, įrodančių PM ir su juo susijusių PM delspinigių ir PM baudos apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą. Pareiškėjui, kuris nesutinka su jam papildomai paskaičiuotais PM ir su juo susijusiais PM delspinigiais ir PM bauda, pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai juos apskaičiavo, atsiranda tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu surinkti ir pareiškėjui pateikti duomenys yra pakankami ir įrodo papildomai paskaičiuoto PM ir su juo susijusių PM delspinigių ir PM baudos apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą. Klaipėdos apskrities VMI pagal savo įvertinimą pareiškėjui papildomai paskaičiuoti PM už 2012 m. ir su juo susijusius PM delspinigius ir PM baudą galėjo tik nustatęs, kad pareiškėjas nevykdė arba netinkamai vykdė pareigą 2012 m. apskaičiuoti PM, netvarkė ir (arba) nesaugojo apskaitos ir kitų dokumentų, nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir dėl to pareiškėjui mokėtino PM už 2012 m. dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Klaipėdos apskrities VMI pagal savo įvertinimą apskaičiuodamas pareiškėjui papildomai mokėtino PM už 2012 m. dydį, galėjo taikyti Taisyklėse įtvirtintą ekonominių modelių vertinimo metodą, tačiau pasirinkdama taikyti šį metodą ji privalėjo atsižvelgti į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją, o pasirinktasis ekonominio vertinimo kriterijus turėjo atitikti protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Klaipėdos apskrities VMI pagal savo įvertinimą, taikydama ekonominių modelių metodus, apskaičiuodama papildomai mokėtino PM už 2012 metus dydį, galėjo naudoti duomenis iš įvairių informacijos šaltinių, tačiau tokie šaltiniai turėjo būti parenkami taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus rodiklius; surinktiems duomenims įvertinti turėjo būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turėjo atlikti skaičiavimus, įvertindamas visas tiesioginę įtaką tokiems skaičiavimams turinčias aplinkybes. Klaipėdos apskrities VMI pagal savo įvertinimą pareiškėjui papildomai į biudžetą mokėtiną PM apskaičiavo už pelną, kurį, mokesčių administratoriaus teigimu, pareiškėjas gavo, tačiau neapskaitė, 2012 m. reeksportavęs 157 transporto priemones, nurodytas Patikrinimo akto 5 priede. Klaipėdos apskrities VMI nustatė, jog iš šiame sąraše nurodytų automobilių: 52 eksportuoti į Rusiją, 52 – į Kazachstaną, 23 – į Baltarusiją, 4 – į Tadžikistaną, 1 – į Turkmėnistaną, 20 – į Kirgiziją, 3 – į Gruziją, 2 – į Moldaviją. Patikrinimo akte konstatuota, kad bendrovės apskaitoje minėtos transporto priemonės apskaitytos 39,89 proc. (t. y. 1 431 009 Lt) mažesne negu rinkos verte. Klaipėdos apskrities VMI konstatavo, kad bendrovė 157 transporto priemones, nurodytas Patikrinimo akto 5 priede, pardavė žymiai sumažinta kaina ir ne tomis aplinkybėmis, kaip nurodo, buhalterinėje apskaitoje fiksavo neteisingus duomenis ir į mokesčio deklaracijas įrašydavo nepatikimus, prieštaringus duomenis apie gautas pajamas.VMI bendrovės netinkamą pareigos apskaičiuoti PM už 2012 m. parduotas Patikrinimo akto 5 priede nurodytas 157 transporto priemones vykdymą grindžia iš Baltarusijos mokesčių administratoriaus gauta informacija apie bendrovės E. G. 2012 m. parduoto automobilio kainą, iš Rusijos mokesčių administratoriaus gauta informacija apie bendrovės S. K. 2012 m. parduotų 6 automobilių kainą, iš Kazachstano mokesčių administratoriaus gautais duomenimis apie bendrovės 2012 m. parduotų automobilių muitinę vertę. Taip pat tuo, kad, lyginant su Statistikos departamento pateikiama informacija, yra labai mažas bendrovės grynojo pelningumo rodiklis (santykis tarp grynojo pelno ir grynųjų pardavimo pajamų) 2012 m., ir kad yra labai mažas bendrovės 2012 m. eksportuotų automobilių antkainis.

Dėl Bendrovės grynojo pelningumo rodiklių.

Klaipėdos apskrities VMI, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad bendrovės grynasis pelningumas 2012 m. sudarė tik 0,0074, kai pagal Statistikos departamento informaciją grynasis pelningumas sektoriuje „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“ 2012 m. buvo 1,84. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai nurodo, jog mokesčių administratorius neteisingai paskaičiavo bendrovės grynojo pelningumo koeficientą 2012 m., nes jis turėtų būti ne 0,0074, kaip teigia mokesčių administratorius, o 0,74 proc. (63 500 Lt/8 564 078 Lt*100 proc.). Mokesčių administratorius grynojo pelningumo rodiklį skaičiuoja ne taip, kaip jį skaičiuoja Statistikos departamentas, kurio pateikiamais duomenimis yra remiamasi, t. y. nepateikia koeficiento procentinės išraiškos.Nustatyta, kad skiriasi pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktame nuoraše iš oficialios statistikos portalo, kuriame nurodyta, kad 2012 m. grynasis pelningumas pagal kodą G45 buvo 1,6 proc., ir Patikrinimo akte nurodyto G45 koeficiento dydis, t. y. 1,84 proc. Pažymėta, kad prie Patikrinimo akto nėra pateiktas joks įrodymas, patvirtinantis jame nurodytą sektoriuje G45 grynąjį pelningumą 2012 m., o teismas nenustatė pagrindo nesivadovauti pareiškėjo pateiktu nuorašu iš oficialios statistikos portalo. Todėl, vertindamas grynąjį pelningumą sektoriuje „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“ 2012 m., teismas vadovavosi pareiškėjui palankesniu rodikliu, t. y. ne 1,84 proc., o 1,6 proc.Pareiškėjo teiginys, kad jo pelningumas turėjo būti lyginamas su įmonių, veikusių sektoriuje „Variklinių transporto priemonių pardavimas“ (klasifikatoriaus kodas G451), grynuoju pelningumu, vertintas kritiškai. Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtintame Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nustatyta, kad klasifikatoriaus kodu G (sekcija) 45 (skyrius) žymima ūkinė veikla – „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“, o G (sekcija) 45 (skyrius) 1 (grupė) žymima šios ūkinės veiklos grupė – „Variklinių transporto priemonių pardavimas“; taigi klasifikatoriaus kodu G451 žymima ūkinė veikla kartu su kitomis ūkinėmis veiklomis, priskirtina ekonominei veiklai, žymimai klasifikatoriaus kodu G45. Pareiškėjas 2012 m. ne tik eksportavo autotransporto priemones, bet jas remontavo, pardavinėjo autodetales, pardavinėjo motociklus, o iš veiklos, neapimančios autotransporto priemonių eksporto, gavo daugiausiai pelno. Todėl, teismo nuomone, bendrovės 2012 m. vykdyta ūkinė veikla atitiko klasifikatoriaus kodą G45 ir jos grynasis pelningumas galėjo būti vertinamas, jį lyginant su kitų šia ūkine veikla 2012 m. užsiėmusių įmonių grynuoju pelningumu.Teismas konstatavo, kad visų pareiškėjo vykdytų ūkinių veiklų grynojo pelningumo koeficientas 2012 m. buvo 0,74 proc., ir, lyginant su iš esmės tokia pat ūkine veikla 2012 m. užsiėmusių įmonių grynuoju pelningumu (1,6 proc.), jis buvo mažesnis. Tačiau teismo nustatytas grynojo pelningumo koeficientų skirtumas nėra toks didelis, koks buvo nustatytas Patikrinimo akte. Todėl, teismo nuomone, vien grynojo pelningumo koeficientų skirtumas savaime negali būti pakankamu įrodymu, kad pareiškėjas, reeksportuodamas Patikrinimo akto 5 priede nurodytas 157 transporto priemones, nevykdė arba netinkamai vykdė pareigą 2012 m. apskaičiuoti PM.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl Bendrovės 2012 m. eksportuotų automobilių antkainio.

Klaipėdos apskrities VMI nustatė, kad bendrovės eksportuotų transporto priemonių pardavimo antkainis 2012 m. sudarė tik 0,043 proc., nors 2012 m. pareiškėjo pardavimo pajamos iš eksporto sudarė 83 proc. visų bendrovės pardavimo pajamų. Taigi pagrindinis bendrovės uždirbamas pelnas susidaro iš autodetalių pardavimo bei pavienių autotransporto priemonių pardavimo Lietuvos pirkėjams, kai iš eksportuojamų transporto priemonių, kurios sudaro pagrindinę bendrovės veiklą, bendrovė gauna minimalų pelną, nes taiko tik 0,043 proc. antkainį. Kita vertus, teismo nuomone, vien ši aplinkybė savaime nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis, kad pareiškėjas, reeksportuodamas Patikrinimo akto 5 priede nurodytas 157 transporto priemones, nevykdė arba netinkamai vykdė pareigą 2012 m. apskaičiuoti PM. Šiame kontekste ypač pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad bendrovė būtų netvarkiusi ir (arba) nesaugojusi apskaitos ir kitų dokumentų, nebendradarbiavusi su mokesčių administratoriumi, o pareiškėjo pateiktuose pirkimo-pardavimo dokumentuose aiškiai nurodytos Patikrinimo akto 5 priede nurodytų 157 transporto priemonių kainos. Pažymėta, kad tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai dėl eksportuotų transporto priemonių draudimo, jų defektų, prekybinių valstybinių numerių naudojimo yra tiesiogiai susiję su eksportuotų transporto priemonių savikaina ir mokesčių administratoriaus argumentais dėl bendrovės taikomo eksportuojamų transporto priemonių antkainio. Jie iš esmės nekeičia teismo pozicijos, kad vien antkainio dydis savaime nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis, kad pareiškėjas, reeksportuodamas Patikrinimo akto 5 priede nurodytas 157 transporto priemones, nevykdė arba netinkamai vykdė pareigą 2012 m. apskaičiuoti PM.Dėl vienos iš Patikrinimo akto 5 priede nurodytų transporto priemonių, t. y. automobilio LEXUS RX-350 (nurodytas 77 numeriu) (toliau – ir į Baltarusiją eksportuotas automobilis) Klaipėdos apskrities VMI gavo informaciją iš Baltarusijos mokesčių administratoriaus. Klaipėdos apskrities VMI nustatė, kad: bendrovės pardavimo dokumente (2012 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0207) nurodyta Baltarusijos pilietei E. G. parduoto į Baltarusiją eksportuoto automobilio pardavimo kaina – 33 179,12 Lt (12 200 USD), nors E. G. paaiškinime nurodė, jog šį automobilį ji įsigijo už 38 000 USD (apie 103 344,8 Lt); E. G. teigimu, įsigijimo metu automobilis buvo tvarkingas, be išorinių defektų, tačiau vėliau parodė automobilį asmeniui, kuris gerai išmano apie automobilius, kurio nuomone, minėtas automobilis buvo patyręs avariją; įvertinus į Baltarusiją eksportuoto automobilio savikainą, į kurią įeina jo įsigijimo iš JAV kaina, jam remontuoti sunaudotų dalių kaina, patirtos kitos išlaidos, bendra šio automobilio savikaina – 33 166,12 Lt, todėl bendrovė iš šio automobilio pardavimo sandorio apskaitė tik 13 Lt pelno (33 179,12 – 33 166,12); į Baltarusiją eksportuotas automobilis 2012 m. gegužės 11 d. bendrovės vardu buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis buvo suremontuotas ir 2012 m. gegužės 21 d., t. y. praėjus tik kelioms dienoms po jo pardavimo, sava eiga su Lietuvoje išduotu valstybiniu numeriu kirto Lietuvos Respublikos sieną; remiantis VšĮ „Emprekis“ teikiamais duomenimis analogiško į Baltarusiją eksportuotam automobiliui kaina vidutiniškai Lietuvoje buvo 64 414 Lt (be PVM), t. y. beveik dvigubai didesnė nei bendrovės apskaityta pardavimo kaina. Klaipėdos apskrities VMI padarė išvadą, kad į Baltarusiją eksportuotas automobilis pirkėjai E. G. buvo parduotas už didesnę, nei apskaityta, kainą, kuri apskaitoje buvo sumažinta, siekiant išvengti mokesčių. Teismas, patikrinęs Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad jos yra pagrįstos mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurių visumos, teismo nuomone, pakanka išvadai, kad bendrovės į Baltarusiją eksportuotas automobilis E. G. buvo parduotas už didesnę, nei apskaityta, kainą, kuri apskaitoje buvo sumažinta, siekiant išvengti mokesčių. Pareiškėjo teiginiai, kad E. G. automobilį įsigijo ne tiesiogiai iš pareiškėjo, todėl nėra pagrindo remtis jo paaiškinimu, taip pat tai, kad VMI neįvertino aplinkybės, kad įvežant transporto priemonę į Baltarusiją turi būti mokamas muito mokestis, taip pat užmokestis tarpininkui, dėl ko kyla transporto priemonės pardavimo vertė, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, jie nepaneigia Klaipėdos apskrities VMI nustatytų ir surinktais įrodymais pagrįstų su į Baltarusiją eksportuoto automobilio pardavimu pirkėjai E. G. faktinių aplinkybių.Dėl šešių iš Patikrinimo akto 5 priede nurodytų transporto priemonių, t. y. automobilių: 1) AUDI A4 (nurodytas 2 numeriu) (toliau – ir į Rusiją eksportuotas automobilis Nr. 1); 2) MAZDA CX-7 (nurodytas 105 numeriu) (toliau – ir į Rusiją eksportuotas automobilis Nr. 2); 3) TOYOTA CAMRY (nurodytas 106 numeriu) (toliau – ir į Rusiją eksportuotas automobilis Nr. 3); 4) TOYOTA CAMRY (nurodytas 107 numeriu) (toliau – ir į Rusiją eksportuotas automobilis Nr. 4); 5) TOYOTA CAMRY (nurodytas 108 numeriu) (toliau – ir į Rusiją eksportuotas automobilis Nr. 5); 6) LEXUS RX-400 H (nurodytas 109 numeriu) (toliau – ir į Rusiją eksportuotas automobilis Nr. 6) Klaipėdos apskrities VMI gavo informacijos iš Rusijos Federacijos mokesčių administratoriaus. Klaipėdos apskrities VMI nustatė, kad: bendrovės pardavimo dokumentuose (atitinkamai, 2012 m. sausio 26 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0022, 2012 m. liepos 12 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0278, 2012 m. liepos 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0281, 2012 m. liepos 20 d. PVM sąskaitose-faktūrose Nr. 0285, Nr. 0286, Nr. 0287) nurodytos Rusijos piliečiui S. K. parduotų į Rusiją eksportuotų automobilių Nr. 1–6 kainos, atitinkamai, yra 6 300 USD (16 696,26 Lt), 8 200 USD (23 086,28 Lt), 9 000 USD (25 416,90 Lt), 7 600 USD (21 354,48 Lt), 8 600 USD (24 164,28 Lt), 11 400 USD (32 031,72 Lt); nors S. K. paaiškinime patvirtino, kad už į Rusiją eksportuotus automobilius Nr. 1–6 sumokėjo tiek, kiek nurodyta pardavimo dokumentuose, tačiau pateikė prieštaringą informaciją apie įsigytų automobilių techninę būklę pirkimo metu, kurią Klaipėdos apskrities VMI, atsižvelgdama į mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją, patvirtinančią šių automobilių įsigijimo aplinkybes, Lietuvoje atliktą jų remontą, įvertino kaip siekį išvengti mokesčių Rusijos Federacijoje. Taip pat Klaipėdos apskrities VMI nustatė, kad bendrovės į Rusiją eksportuoti automobiliai Nr. 1–6 buvo parduoti 30–40 proc. mažesnėmis, nei rinkos, kainomis. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu surinkti duomenys nėra pakankami ir neįrodo, kad į Rusiją eksportuoti automobiliai Nr. 1–6 buvo parduoti ne už pirkimo dokumentuose nurodytą, o didesnę kainą, ir kad reeksportuodamas šias konkrečias transporto priemones pareiškėjas nevykdė arba netinkamai vykdė pareigą 2012 m. apskaičiuoti PM ir dėl to jam papildomai mokėtino PM už 2012 m. dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Pažymėta, kad vien antkainio dydis savaime nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis, kad pareiškėjas, reeksportuodamas į Rusiją eksportuotus automobilius Nr. 1–6, nevykdė arba netinkamai vykdė pareigą 2012 m. apskaičiuoti PM. Taip pat teismas sutiko su pareiškėju, kad mokesčių administratoriaus teiginiai, jog S. K. paaiškinimams galėjo turėti įtakos siekis išvengti papildomų prievolių Rusijos Federacijos muitinėje, yra tik prielaidos.Dėl trijų iš Patikrinimo akto 5 priede nurodytų transporto priemonių, t. y.: 1) automobilio TOYOTA CAMRY (nurodytas 149 numeriu) (toliau – ir į Kazachstaną eksportuotas automobilis Nr. 1); 2) automobilio TOYOTA CAMRY (nurodytas 132 numeriu) (toliau – ir į Kazachstaną eksportuotas automobilis Nr. 2); 3) automobilio LEXUS GX-460 (nurodytas 94 numeriu) (toliau – ir į Kazachstaną eksportuotas automobilis Nr. 3) Klaipėdos apskrities VMI gavo informaciją iš Kazachstano mokesčių administratoriaus. Klaipėdos apskrities VMI nustatė, kad: į Kazachstaną eksportuotas automobilis Nr. 1 Kazachstano pilietei 2012 m. lapkričio 23 d. buvo parduotas už 30 371,01 Lt, nors, Kazachstano mokesčių administratoriaus duomenimis, minėto automobilio muitinė vertė – 3 366 800 KZT (t. y. 22 405 USD), statistinė vertė – 22 405 USD (vertė litais skaičiuojama pagal pardavimo dieną buvusį USD ir LT kursą ir gaunama apie 60 217 Lt); į Kazachstaną eksportuotas automobilis Nr. 2 Kazachstano pilietei 2012 m. rugsėjo 27 d. buvo parduotas už 20 928,18 Lt, nors, Kazachstano mokesčių administratoriaus duomenimis, minėto automobilio muitinė vertė – 2 015 092 KZT (t. y. 13 400 USD), statistinė vertė – 13 400 USD (apie 35 954 Lt); į Kazachstaną eksportuotas automobilis Nr. 3 Kazachstano piliečiui 2012 m. birželio 25 d. buvo parduotas už 14 700 USD (40 489,68 Lt), nors Kazachstano mokesčių administratoriaus duomenimis, minėto automobilio muitinė vertė – 47 100 USD (apie 129 732 Lt). Klaipėdos apskrities VMI padarė išvadą, kad bendrovės į Kazachstaną eksportuoti automobiliai Nr. 1–3 buvo parduoti už 91 788,87 Lt, t. y. 2,46 karto mažesne kaina, nei Kazachstano mokesčių administratoriaus pateikta šių automobilių muitinė vertė. Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad taip pareiškėjas į Kazachstaną eksportuotus automobilius Nr. 1–3 pardavė už didesnę, nei apskaityta, kainą, kuri apskaitoje buvo sumažinta, siekiant išvengti mokesčių. Teismas, patikrinęs Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad jos yra pagrįstos mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurių visumos, teismo nuomone, pakanka išvadai, kad į Kazachstaną eksportuoti automobiliai Nr. 1-3 jų pirkėjams Kazachstano piliečiams buvo parduoti už didesnę, nei apskaityta, kainą, kuri apskaitoje buvo sumažinta, siekiant išvengti mokesčių. Pareiškėjo teiginiai, kuriais jis ginčijo šias aplinkybes, yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais įrodymais ir nepaneigia Klaipėdos apskrities VMI nustatytų aplinkybių.Nurodytas faktines aplinkybes įvertinus MAĮ 67 ir 70 straipsniuose ir Taisyklėse įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuota, kad Klaipėdos apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu: 1) surinko pakankamai duomenų, įrodančių, kad į Baltarusiją eksportuotas automobilis ir į Kazachstaną eksportuoti automobiliai Nr. 1–3 buvo parduoti už didesnę, nei apskaityta, kainą, kuri apskaitoje buvo sumažinta, siekiant išvengti mokesčių, todėl už šių automobilių pardavimą Klaipėdos apskrities VMI galėjo pagal savo įvertinimą pareiškėjui papildomai paskaičiuoti PM ir su juo susijusius PM delspinigius bei PM baudą; 2) nesurinko pakankamai duomenų, įrodančių, kad kitos Patikrinimo akto 5 priede nurodytos transporto priemonės buvo parduotos už didesnę, nei apskaityta, kainą, kuri apskaitoje buvo sumažinta, siekiant išvengti mokesčių, todėl už šių automobilių pardavimą Klaipėdos apskrities VMI negalėjo pagal savo įvertinimą pareiškėjui papildomai paskaičiuoti PM ir su juo susijusių PM delspinigių ir PM baudos. Pažymėta, kad, negavusi pakankamai duomenų iš Rusijos Federacijos mokesčių administratoriaus dėl į Rusiją eksportuotų automobilių Nr. 1–6, pagrindžiančių tai, kad jie parduoti už didesnę, nei apskaityta, kainą, kuri apskaitoje buvo sumažinta, siekiant išvengti mokesčių, Klaipėdos apskrities VMI bendrovės netinkamą pareigos apskaičiuoti PM už 2012 m. atliktą kitų Patikrinimo akto 5 priede nurodytų transporto priemonių, išskyrus į Baltarusiją eksportuotą automobilį ir į Kazachstaną eksportuotus automobilius Nr. 1–3, pardavimą iš esmės grindžia tik mažu bendrovės grynojo pelningumo rodikliu (jį lyginant su Statistikos departamento pateikiama informacija), taip pat mažu bendrovės 2012 m. eksportuotų automobilių antkainiu. Tačiau bendrovės grynojo pelningumo koeficientas (ypač vertinant jo dydį) ir antkainio dydis savaime nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis aplinkybę, kad pareiškėjas, reeksportuodamas Patikrinimo akto 5 priede nurodytas transporto priemones, išskyrus į Baltarusiją eksportuotą automobilį ir į Kazachstaną eksportuotus automobilius Nr. 1–3, nevykdė arba netinkamai vykdė pareigą 2012 m. apskaičiuoti PM. Pažymėta ir tai, kad Sprendimu Nr. FR0682-81 pareiškėjui papildomai paskaičiuoti PM ir su juo susiję PM delspinigiai bei PM bauda už kai kurias 2012 m. bendrovės parduotas Patikrinimo akto 5 priede nurodytas transporto priemones, dėl kurių pardavimo kainos pagrįstumo mokesčių administratorius kreipėsi būtinos pagalbos (MAĮ 28 str.) į Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Kazachstano mokesčių administratorius, tačiau iš pastarųjų negavo jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad, siekdamas išvengti PM už 2012 m. už Patikrinimo akto 5 priede nurodytų transporto priemonių, išskyrus į Baltarusiją eksportuotą automobilį ir į Kazachstaną eksportuotus automobilius Nr. 1–3, pardavimą, pareiškėjas pateiktuose apskaitos dokumentuose sąmoningai nurodė neteisingas sumas. Kita vertus, mokesčių administratorius nedėjo pakankamai pastangų, kad būtų gauta visa nagrinėjamu atveju reikalinga informacija iš kitų valstybių (pvz., Tadžikistano, Turkmėnistano, Kirgizijos, Gruzijos, Moldavijos), į kurias buvo eksportuotos Patikrinimo akto 5 priede nurodytos transporto priemonės, mokesčių administratorių. Teismas ypač pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad bendrovė būtų netvarkiusi ir (arba) nesaugojusi apskaitos ir kitų dokumentų, nebendradarbiavusi su mokesčių administratoriumi, to nenustatė ir Klaipėdos apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu, todėl Klaipėdos apskrities VMI papildomai paskaičiuodama PM už 2012 m. ir su juo susijusius PM delspinigius ir PM baudą, privalėjo surinkti pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti PM už 2012 m. už Patikrinimo akto 5 priede nurodytų transporto priemonių, išskyrus į Baltarusiją eksportuotą automobilį ir į Kazachstaną eksportuotus automobilius Nr. 1–3, pardavimą, nevykdė arba netinkamai vykdė pareigą 2012 m. apskaičiuoti PM.Teismas nustatė, jog: Klaipėdos apskrities VMI, remdamasi mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, nustačiusi, kad į Baltarusiją eksportuotas automobilis pirkėjai E. G. buvo parduotas už didesnę, nei apskaityta, kainą (apskaityta kaina 33 179,12 Lt), kuri apskaitoje buvo sumažinta, siekiant išvengti mokesčių, remdamasi VšĮ „Emprekis“ teikiamais duomenimis, pagal kuriuos analogiško į Baltarusiją eksportuotam automobiliui kaina vidutiniškai Lietuvoje buvo 64 414 Lt (be PVM), bendrovei papildomai apskaičiavo 4 685,23 Lt (1 356,94 Eur) mokėtino PM ((64 414 – 33 179,12)*15 proc.); Klaipėdos apskrities VMI, remdamasi mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, nustačiusi, kad į Kazachstaną eksportuoti automobiliai Nr. 1–3 pirkėjams Kazachstano piliečiams buvo parduoti už didesnę, nei apskaityta, kainą (į Kazachstaną eksportuotų automobilių apskaityta kaina: Nr. 1 – 30 371,01 Lt, Nr. 2 – 20 928,18 Lt, Nr. 3. – 40 489,68 Lt), kuri apskaitoje buvo sumažinta, siekiant išvengti mokesčių, remdamasi VšĮ „Emprekis“ teikiamais duomenimis, pagal kuriuos analogiškų į Kazachstaną eksportuotiems automobiliams kainos vidutiniškai Lietuvoje buvo: Nr. 1 – 41 876 Lt (be PVM), Nr. 2 – 31 834 Lt, Nr. 3 – 99 760 Lt, bendrovei papildomai apskaičiavo mokėtino PM, t. y. už į Kazachstaną eksportuotą automobilį Nr. 1 – 1 725,75 Lt (499,81 Eur) ((41 876 – 30 371,01)*15 proc.), už į Kazachstaną eksportuotą automobilį Nr. 2 – 1 635,87 Lt (473,78 Eur) ((31 834 – 20 928,18)*15 proc.) už į Kazachstaną eksportuotą automobilį Nr. 3 – 8 890,55 Lt (2 574,88 Eur) ((99 760 – 40 489,68)*15 proc.).Teismo vertinimu mokesčių administratoriaus pasirinkti šaltiniai PM bazei už 2012 metais į Baltarusiją eksportuotą automobilį ir į Kazachstaną eksportuotus automobilius Nr. 1–3 nustatyti, įskaitant VšĮ „Emprekis“ duomenis, yra tinkami, o juose pateikiama informacija atspindi pakankamai tikslius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Todėl nustačiusi, kad yra pakankamai duomenų, įrodančių, jog į Baltarusiją eksportuotas automobilis ir į Kazachstaną eksportuoti automobiliai Nr. 1–3 buvo parduoti už didesnę, nei apskaityta, kainą, kuri apskaitoje buvo sumažinta, siekiant išvengti mokesčių, Klaipėdos apskrities VMI teisėtai, pagrįstai ir tinkamai šias šaltiniais pasinaudojo. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad VšĮ „Emprekis“ pateikia duomenis apie Lietuvoje parduodamų automobilių vertę, į kurių savikainą jau įtraukti Europos Sąjungoje mokami mokesčiai, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės.Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities VMI, apskaičiuodama papildomą PM už į Baltarusiją eksportuotą automobilį ir į Kazachstaną eksportuotus automobilius Nr. 1–3, atsižvelgė į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją, o pasirinktasis ekonominio vertinimo kriterijus atitiko protingumo ir teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus, taip pat įvertino visas tiesioginę įtaką tokiems skaičiavimams turinčias aplinkybes. Klaipėdos apskrities VMI pasirinktas šaltinis – VšĮ „Emprekis“ – atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, susijusių su į Baltarusiją eksportuoto automobilio ir į Kazachstaną eksportuotų automobilių Nr. 1–3 pardavimu, visumą, atspindi pakankamai tikslius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Todėl VMI Sprendime Nr. FR0682-81 teisėtai ir pagrįstai už į Baltarusiją eksportuotą automobilį ir į Kazachstaną eksportuotus automobilius Nr. 1–3 bendrovei apskaičiavo papildomai sumokėti 4 905,41 Eur PM (1 356,94 + 499,81 + 473,78 + 2 574,88).Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities VMI už kitų Patikrinimo akto 5 priede nurodytų transporto priemonių, išskyrus į Baltarusiją eksportuotą automobilį ir į Kazachstaną eksportuotus automobilius Nr. 1–3, pardavimą pagal savo įvertinimą negalėjo pareiškėjui papildomai paskaičiuoti PM ir su juo susijusių PM delspinigių bei PM baudos. Konstatuota, kad PM bauda ir PM delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo teisėtai ir pagrįstai bendrovei apskaičiuoto papildomai sumokėti PM, t. y. nuo 4 905,41 Eur. Todėl teisėtas ir pagrįstas delspinigių dydis yra 616,61 Eur (4 905,41 Eur*419(dienų skaičius)*0,03 proc.(delspinigių procentas)), o PM baudos – 1 471,62 Eur (4 905,41*30 proc.).Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities VMI Sprendimas Nr. FR0682-81 teisėtas tik iš dalies, t. y. tiek, kiek juo už bendrovės į Baltarusiją eksportuotą automobilį ir bendrovės į Kazachstaną eksportuotus automobilius Nr. 1–3 pareiškėjui apskaičiuota papildomai sumokėti 4 905,41 Eur PM, 1 471,62 Eur PM baudos ir 616,61 Eur PM delspinigių.

III.

Pareiškėjas UAB „GD Logistic“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.Pareiškėjas nesutinka, kad buvo pagrindas taikyti MAĮ 70 straipsnį. Sprendime Nr. FR0682-81 nurodoma, kad surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia abejoti bendrovės apskaitos dokumentais. Tačiau pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius negali išvadų grįsti abejonėmis.Teigia, kad mokesčių administratorius ir teismas panaudojo tik dalį E. G. paaiškinimo ir būtent tą dalį, kuri nepalanki bendrovei. E. G. galėjo mokėti tarpininkams už automobilį ar už kitas paslaugas, be to, įvežant į Baltarusiją yra mokamas importo muitas.Skunde ir teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog VšĮ „Emprekis“ pateikia duomenis apie Lietuvoje parduodamų automobilių vertę, į kurių savikainą jau įtraukti ES mokami mokesčiai. Pareiškėjo teigimu, VšĮ „Emprekis“ pateiktos vidutinės rinkos kainos, be to, jos yra su tam tikromis išlygomis ir mokesčių administratorius bei teismas turėjo skelbiamus duomenis įvertinti atsižvelgdami į veiksnius, galinčius daryti įtaką kainoms. Be to, teismas nemotyvavo, kodėl rinkų skirtumų nepaisymo aplinkybė yra nereikšminga.Teismas neatskleidžia, kaip Kazachstane apskaičiuojama muitinė vertė ir kodėl ji turėtų patvirtinti, jog bendrovė automobilį pardavė didesne kaina, nei apskaityta, ir kad pardavusi automobilius pajamų gavo daugiau. Automobilių pirkėjai patvirtina sumokėję bendrovei tokią kainą, kokia nurodyta bendrovės apskaitos dokumentuose, ko teismas nevertino. Sprendime nėra nurodyta, kodėl teismas remiasi muitine verte, kuri net nėra aišku, kaip apskaičiuojama. Teismas konstatavo, jog antkainio skirtumas nėra pagrindas taikyti MAĮ 70 straipsnyje nurodytą mokesčių apskaičiavimo būdą. Tačiau teismas nusprendė, kad Kazachstano mokesčių administratoriaus atsiųstas atsakymas apie automobilio muitinę vertę reiškia, kad automobilis buvo parduotas ne už tą kainą, kuri nurodyta bendrovės apskaitos dokumentuose. Tokia teismo pozicija laikytina staigmena mokestinio ginčo nagrinėjimo procese. Nors proceso metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl muitinės vertės reikšmės VMI veiksmų kontekste, tačiau ši vertė pati savaime kaip vienintelis ir pakankamas argumentas nebuvo pagrindas taikyti MAĮ 70 straipsnį.Pareiškėjo teigimu, teismas patvirtina mokesčių administratoriaus sprendimo dalį kaip teisėtą prieštaringais ir nepagrįstais teiginiais. VMI mokesčio bazės dydžiui nustatyti naudojo tik vienintelį šaltinį – VšĮ „Emprekis“ duomenis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo pasirinkti šaltiniai yra tinkami. Nurodo, jog nepagrįsta Všį „Emprekis“ duomenis laikyti bendrovės parduotų automobilių eksportui pardavimo kaina.Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.Teigia, kad Klaipėdos apskrities VMI, siekdama atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus informaciją apie automobilių kainas paėmė iš kelių šaltinių: VšĮ „Emprekis“ tinklalapyje paskelbtą informaciją „Panaudotų automobilių kainos“ ir įvertinant Kazachstano Respublikos mokesčių administratoriaus bei pirkėjų apklausos duomenis. Automobilių kainos buvo apskaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kad jie įsigyti JAV ir patikrinimo metu surinkus pakankamai įrodymų, kurie leidžia abejoti pareiškėjo apskaitos dokumentuose nurodytų pardavimo kainų teisingumu. Teismui pripažinus, jog dalis ūkinių operacijų už 2012 m, neatspindi tikrojo jų turinio, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, mokesčiai pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą gali būti perskaičiuojami ir likusių analogiškų ūkinių operacijų, atliktų per tikrinimo laikotarpį, atžvilgiu. Kitaip sakant, negali susidaryti situacija, kai vienos ūkinės operacijos pripažįstamos kaip neatitinkančios tikrojo turinio, o kitos tokiomis pačiomis sąlygomis atliktos operacijos nepripažįstamos. Taigi, Klaipėdos apskrities VMI pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo apskaitoje 157 transporto priemonės apskaitytos 39,89 proc. mažesne rinkos verte ir apskaičiavo papildomai mokėtiną PM sumą.Pareiškėjas UAB „GD Logistic“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti.Pabrėžia, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ne kartą pakartojo, kad mokesčių administratoriui kilo abejonių dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo. Nesant įrodymų, pagrindžiančių, jog apskaitos dokumentuose įrašyti nepatikimi, prieštaringi duomenys, negali būti daromos išvados dėl neteisingo pardavimo pajamų atvaizdavimo.Atsakovas skunde nepagrindžia, jog ūkinės operacijos, pripažįstamos kaip neatitinkančios tikrojo turinio, ir ūkinės operacijos, tokiomis nepripažįstamos, buvo atliktos tokiomis pačiomis sąlygomis. Atsakovas net nenurodo, kokios tos sąlygos, kurias laiko tapačiomis.Pabrėžia, jog Klaipėdos apskrities VMI neatliko jokių skaičiavimų, be to, ji net neturi iš užsienio šalių mokesčių administratorių užsienio kalba gautos informacijos vertimo. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. FR0682-81, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti 62 167,23 Eur PM ir 7 814,42 Eur PM delspinigių bei buvo paskirta 18 650 Eur PM bauda, o taip pat dėl VMI 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 69-48, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities VMI sprendimas Nr. FR0682-8, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes grindė ir dokumentais, kuriuos mokesčių administratorius gavo iš užsienio valstybių (Rusijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Kazachstano Respublikos) bei kurie yra surašyti užsienio kalba, analizavo ir vertino jų turinį (Mokestinių ginčų komisijos byla, III t., b. l. 20–22; 72; 80–81; 89–92; 100–103; 114–119; 134–136). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas.Byloje nėra minėtų dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, o pirmosios instancijos teismo posėdyje vertėjas nedalyvavo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad mokesčių administratorius nėra padaręs iš užsienio gautos informacijos vertimų, todėl byloje jų nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesinės teisės normas, nes dokumentai, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, negalėjo būti pripažinti tinkamais įrodymais, kadangi nebuvo laikytasi įrodymų leistinumo taisyklių, t. y. nebuvo laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų. Šis procesinės teisės normų pažeidimas pripažintinas esminiu, nes dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl teisėjų kolegija nesprendžia apeliacinės instancijos teismui pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų priėmimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GD Logistic“ ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasDainius Raižys