- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-21
- Bylos Nr.
- 2K-41/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Gintaras Goda, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Kaltinamasis
- D. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Gintaro Godos ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas 2004 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis: D. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu D. Š. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo D. Š. gynėjo, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 8 d. Klaipėdoje, Malūnininkų g., tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, siekdamas apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, įtikino A. P., kad juridinio asmens vardu būtina perregistruoti iš JAV į Lietuvą gabenamo konteinerio su trimis automobiliais, iš kurių vienas priklausė V. A., o kiti du – Ž. A., dokumentus. Siekdamas šio tikslo, paėmė iš A. P. automobilių techninius pasus, konteinerio važtaraščio kopiją ir 2004 m. kovo 12 d. Klaipėdoje, prie namo (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir apgaulingai pareikšdamas, kad tai būtina greitesniam minėto konteinerio su automobiliais iškrovimui, iš A. P. išreikalavo tuščią popieriaus lapą su V. A. parašu, kurį vėliau panaudojo suklastojimui atsisakymo nuo minėto konteinerio su automobiliais UAB „Baltspeda“ naudai. 2004 m. kovo 13 d., apie 21 val., konteinerių terminale nukentėjusiesiems pranešęs tikrovės neatitinkančias žinias, kad minėti automobiliai užlaikyti terminale, paėmė V. A. priklausantį 4 219,35 Lt vertės automobilį „Honda Acord“ bei Ž. A. priklausančius 3 938,06 Lt vertės ir 3 656,38 Lt vertės automobilius „Ford Exployer“ ir juos užvaldė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu panaikinus 2004 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį D. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, jog D. Š. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, tarp jo ir nukentėjusiųjų buvo atsiradę civiliniai teisiniai santykiai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendį, palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nuosprendį. Nurodo, kad kolegija netinkamai interpretavo bylos įrodymus, tame tarpe A. P. ir Ž. A. parodymus apie tai, kaip jie suprato parašo ant tuščio lapo reikšmę. Apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nukentėjusieji žinojo, jog parašas ant tuščio lapo skirtas automobilių nuosavybės teisės perėjimui kitam asmeniui, ir šiuos veiksmus atliko laisva valia, siekdami išvengti didesnių mokesčių, kasatorius vertina, kaip esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, pasireiškusį netinkamu įrodymų vertinimu. Jis nurodo, kad nuosprendis negali būti paremtas prielaidomis, gi apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje padarė prielaidą, jog V. A. ant tuščio lapo pasirašė, žinodamas, kokiems tikslams jo parašas bus skirtas. Pats liudytojas A. P. ir nukentėjusieji V. A. ir Ž. A. parodė, kad ant tuščio popieriaus lapo buvo pasirašyta, D. Š. paaiškinus, jog parašas yra tik formalumas, norint išvežti automobilius iš uosto įmonės vardu, nekeičiant nuosavybės teisės. Skunde taip pat teigiama, kad kolegija nenagrinėjo šių svarbių bylos aplinkybių: a) kodėl D. Š. automobilius nuvairavo ne į aikštelę, kaip buvo susitarta su T. M., o į Tauralaukį, nepranešęs apie tai nei automobilių savininkams, nei firmos vadovui; b) kodėl automobilių nuvairavimui pasikvietė ne jų savininkus, o savo draugą ir giminaitį; c) kodėl neatsakė į nukentėjusiųjų skambučius, o A. P. informavo apie susidariusias kliūtis „išmuitinant“ automobilius. Kasatorius daro išvadą, kad išteisinamasis nuosprendis priimtas, išsamiai neištyrus bylos aplinkybių, jis pagrįstas ne įrodymais, o prielaidomis. Pažeistos BPK 20 straipsnio 3, 5 dalies nuostatos. Prokuroras įsitikinęs, kad D. Š. veikoje yra visi sukčiavimo nusikaltimo požymiai. Jo veiksmai buvo klaidinantys nukentėjusiuosius ir tai parodo išankstinę tyčią pasisavinti svetimą turtą. Skunde teigiama, kad D. Š. kaltas sukčiavimo būdu užvaldęs svetimą turtą, todėl turi atsakyti baudžiamąja tvarka. Jį išteisinęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas kompetentingas patikrinti nuosprendžius, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad naujos faktinės bylos aplinkybės nenustatomos, o teismų sprendimuose konstatuotų faktų tikrumas nėra peržiūrimas. Vadinasi, šios bylos procese negali būti kvestionuojami skunde iškeliami nukentėjusiųjų, liudytojų, kaltinamojo parodymai, jų patikimumas ir reikšmė. Įvertinti įrodymus, patikrinti, ar apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, galėjo apeliacinės instancijos teismas. Šia teise Klaipėdos apygardos teismas pasinaudojo, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinius skundus, ir BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta tvarka išsamiai atlikęs įrodymų tyrimą. Priešingai nei teigia kasatorius, apygardos teismas įvertino visus bylos įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, ir tik po to padarė išvadą, kad jų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui dėl asmens sukčiavimo pagrįsti. Ši teismo išvada atitinka bylos medžiagą. Pagal tas faktines aplinkybes, kurias nustatė apeliacinės instancijos teismas, baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis kaltės klausimus, pritaikytas tinkamai (BK 2 straipsnio 3 dalis). Baudžiamajai atsakomybei dėl sukčiavimo būtinas požymis – kaltė galėjo būti nustatytas, tik įrodžius, kad tarpininkavimo paslaugų sandorį su nukentėjusiaisiais D. Š. sudarė, iš anksto turėdamas tikslą užvaldyti jų automobilius. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, posėdyje nuodugniai ištyręs bei įvertinęs nukentėjusiųjų Ž. A., V. A., liudytojų A. P., E. P., T. M., kaltinamojo D. Š. parodymus, daiktų pateikimo bei jų apžiūros protokolus, sertifikatus, sąskaitas–pažymas, kitus įrodymus, padarė kategorišką išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog D. Š. veikoje yra sukčiavimui būtini tiesioginės tyčios požymiai. Šią išvadą paneigiančių duomenų teisėjų kolegija neturi, o pačių įrodymų vertinimas, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, išeina už bylos kasacinio nagrinėjimo ribų.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, kai surinktų įrodymų nepakanka padaryti atitinkamas išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 punkte išaiškino, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Visos abejonės, kurių išnaudojus visas galimybes negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Apygardos teismo nuosprendis dėl D. Š. išteisinimo atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas atmetė kaltinimo įrodymus. Visi įrodymai, kuriais buvo grindžiamas pareikštas kaltinimas, išanalizuoti ir įvertinti, laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Teismas, įvertinęs kaltinimo surinktus įrodymus, pripažino, kad jie nepaneigia gynybos versijos, nepatvirtina D. Š. kaltės, o apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti spėjimais bei prielaidomis. Toks procesinio sprendimo argumentavimas atitinka procesines taisykles, nustatytas BPK 331 straipsnio 2 dalyje.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismo procesiniam sprendimui panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis kasacinio skundo ribose laikytinas teisėtu (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.