Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1387-553/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
2S-1387-553/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17087-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Pareiškėjas
UAB ,,Raivalda“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1387-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17087-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) UAB ,,Raivalda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-23840-863/2013 pagal pareiškėjo UAB ,,Raivalda“ skundą dėl antstolio M. D. veiksmų.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Raivalda“ pateikė teismui skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė: 1. panaikinti antstolio M. D. 2013-04-11 patvarkymą, 2. panaikinti antstolio M. D. 2013-04-11 turto arešto aktą, 3. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-03 nutartimi nutarė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teises perleidimo draudimo, tačiau teismui pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nemotyvuotas, jame nėra nurodyta jokių konkrečių aplinkybių, kurias teismas galėtų įvertinti, kaip grėsmę pareiškėjo interesams, dėl kurios būtų būtina pritaikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) UAB ,,Raivalda“ prašo įpareigoti teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus nustatyta dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nurodo, kad skunde pareiškėjas išdėstė priežastis, dėl kurių nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, t. y. skundo padavimas nesustabdo antstolio veiksmų, kas netrukdo antstoliui paskelbti varžytinių ir parduoti įmonės valdomą turtą: 2/3 dalis gamybinių patalpų, nenustačius turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kadangi dalis patalpų yra administracinės paskirties (2, 3 aukštas), o dalis gamybinės (1 aukštas), nenustačius dalies, nėra galimybės objektyviai įvertinti turto rinkos vertę, gauti įmanomai brangiausią kainą ir nepažeisti bendrasavininkų interesų. Skunde taip pat nurodyta, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyti veiksmai, atliekant priverstinį išieškojimą, nebuvo atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese klausimą sprendžia CPK nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis CPK 144 – 152 straipsnių nuostatomis. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (pareiškimo ar skundo) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių galutinio teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo galutinio teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galutinio teismo procesinio sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškėjui), įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio, pareiškimo ar skundo pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo galutinio teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo galutinio teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo galutinio teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo galutinio teismo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis M. D. vykdo 63 812,57 Lt skolos ir 8,25 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš UAB „Raivalda“ ieškotojo Vilniaus miesto savivaldybės naudai ir 5 030,84 Lt skolos išieškojimą iš UAB „Raivalda“ išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis siekia panaikinti antstolio surašytą pareiškėjo turto arešto aktą ir patvarkymą paskirti ekspertizę šio turto vertei nustatyti. Siekdamas užtikrinti galimai pareiškėjui palankaus galutinio procesinio teismo sprendimo įvykdymą, pareiškėjas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, tačiau atskirai šio prašymo nemotyvavo ir nenurodė nei vieno argumento, kodėl šios laikinosios apsaugos priemonės netaikymas gali apsunkinti ar padaryti neįmanomu galimai pareiškėjui palankų galutinį teismo procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentas, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nesustabdo antstolio veiksmų, kas netrukdo antstoliui paskelbti varžytinių ir parduoti įmonės valdomą turtą: 2/3 dalis gamybinių patalpų, nenustačius turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nėra susijęs su pareiškėjo skundo reikalavimų (panaikinti turto areštą ir patvarkymą paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti) esme, pobūdžiu ir apimti. Neaišku, kokiu būdu įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, gali užtikrinti pareiškėjo skundžiamų antstolio veiksmų sustabdymą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taikymo poreikio, todėl nebuvo pagrindo šį prašymą tenkinti.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Pareiškėjo UAB ,,Raivalda“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė