- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-144-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- R. P., V. P.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Advokatai
- Beata Vilienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo mėn. 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3852-235/2006 pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovams V. P. , R. P. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2006-02-21 ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovų po 344,83 Lt už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą bei po 18,17 Lt delspinigių, viso po 363 Lt, bei po 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Už laikotarpį nuo 2004-10-01 iki 2005-11-30 atsakovai yra skolingi 689,66 Lt už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbiami). Šalys nebuvo pasirašiusios sutarties, bet ją sudarė konkliudentiniais veiksmais. Atsakovų bute šalto vandens naudojimo įrenginiai įrengti nebuvo, todėl suvartoto vandens kiekis nustatomas pagal vidutines vandens suvartojimo normas kiekvienam gyventojui (LR CK 1.138 str., 6.1 str., 6.38 str., 6.210 str., 6.383 str., 6.384 str. 1 d., 6.391 str., 1964 m. CK 4 str. 1 d., 41 str., LR Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr.1507 1.4 p.). Civilinė byla buvo iškelta 2006-02-27.
Atsiliepimas
Atsakovai V. P. ir R. P. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovai atsiskaitymo knygelėje nurodydavo suvartoto vandens kiekį bei mokėjo pagal deklaruojamą vandens kiekį. Ieškovas pradėjo skaičiuoti mokesčius pagal vidutines vandens suvartojimo normas keturiems gyventojams. Taip atsirado neteisėta tariama skola, nes už laikotarpį nuo 2004-10-01 iki 2005-11-30 atsakovai yra atsiskaitę. Delspinigiai paskaičiuoti praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinio dalį dėl delspinigių.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį patenkinti. Atsakovai paskutinį kartą vandens kiekį deklaravo tik 2004 m. liepos mėnesį, todėl nuo 2004-10-01 buvo pradėta skaičiuoti atsakovų suvartoto šalto vandens kiekį pagal vidutines šalto vandens suvartojimo normas. Vilniaus miesto valdybos 1996-03-28 sprendimo Nr. 478V „Dėl daugiabučiame name suvartoto šalto vandens kiekio nustatymo ir paskirstymo butams laikinosios metodikos tvirtinimo“ 3.3.5 p. nustato, kad buto individualūs vandens skaitiklių rodmenys privalo būti deklaruojami kiekvieną mėnesį, o nedeklaravus skaitiklio rodmenų už ataskaitinį mėnesį vandens suvartojimas butui skaičiuojamas pagal normą. Neturėdamas duomenų apie vandens skaitiklio rodmenų kitimus, ieškovas negali nustatyti, ar deklaruojamas suvartoto vandens kiekis yra tikslus. Pagal LR įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. atsakovai turi sumokėti 0,04 % delspinigius už paskutinius 6 mėnesius.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2006-04-28 sprendimu už akių ieškinį patenkino ir priteisė ieškovo naudai iš kiekvieno atsakovo po 344,83, Lt skolos, 18,17 Lt delspinigių ir 25 Lt žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2006-02-27 iki sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovai V. P. ir R. P. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydami panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad priimant sprendimą už akių, teismas tik formaliai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą. Formalaus įrodymų vertinimo šioje byloje nepakanka tam, kad būtų priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas. Ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį. Nuo 1995 m. gruodžio mėnesio atsakovų bute buvo įrengti ir užplombuoti du šalto vandens apskaitos skaitikliai. Nuo skaitiklių įrengimo visą laiką, tame tarpe ir ginčo laikotarpiu, atsiskaitydavo už suvartotą vandens kiekį pagal skaitiklių rodmenis. Nuo skaitiklių įrengimo iki 2004 m. spalio mėn. atsiskaitymai vykdavo už suvartotą ir ieškovo pranešimu atsiųstą deklaruotą vandens kiekį. Ieškinio padavimo metu už ieškinyje nurodytą laikotarpį buvo atsiskaityta pagal skaitiklio rodmenis ir skolos nebuvo. Nuo 2004 m. spalio mėn. ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai, nepaisydamas to, kad atsakovai atsiskaitymo knygelėje nurodydavo suvartoto vandens kiekį, bei mokėjo pagal deklaruojamą vandens kiekį, pradėjo skaičiuoti mokesčius pagal vidutines vandens suvartojimo normas keturiems gyventojams. Ieškovas mokesčius paskaičiavo pažeisdamas tiek įstatymo, tiek Vyriausybės nutarimo reikalavimus ir pareiškė nepagrįstą ieškinį. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovų bute buvo įrengti apskaitos prietaisai, todėl ieškinys nepagrįstas. Ieškovo įvardinti Vilniaus miesto valdybos nutarimai, kuriais jis vadovavosi paskaičiuodamas mokesčius, nepaskelbti įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra negaliojantys. Delspinigiai paskaičiuoti praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl šioje dalyje ieškinys turi būti atmestas. Delspinigiai paskaičiuoti neteisingai, t.y. nuo augančios skolos likučio. Be to, delspinigiai paskaičiuoti nuo nepagrįstos ir neteisingai apskaičiuotos skolos, kurios nebuvo (LR CK 6.385 str., 6.388 str., LR Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 1.4 p. ).
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą, prašydamas netenkinti atsakovų prašymo dėl sprendimo už akių panaikinimo. Nurodė, kad atsakovai nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl neatvykimo į teismo posėdį, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir jo pagrįstumui. Atsakovų nurodytos teisės normos įtvirtina bendro pobūdžio nuostatą, kad mokestis už šaltą vandenį nustatomas pagal vandens skaitiklių rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu. Tačiau kiti teisės aktai įtvirtina abonentų pareigas, kurios įgalintų tiekėją skaičiuoti mokestį už šaltą vandenį pagal skaitiklius, esančius abonentams nuosavybės teise priklausančiuose butuose. Vilniaus miesto valdybos 1996-03-28 sprendimas Nr. 478 V „Dėl daugiabučiame name suvartoto šalto vandens kiekio nustatymo ir paskirstymo butams laikinosios metodikos tvirtinimo“ yra priimtas, kaip viešojo administravimo aktas, ir nėra nuginčytas ir turi būti vykdomas. Minėto sprendimo 3.3.5 punkte nustatyta, kad buto individualių vandens skaitiklių rodmenys privalo būti deklaruojami kiekvieną mėnesį, o nedeklaravus skaitiklių rodmenų už ataskaitinį mėnesį vandens suvartojimas butui skaičiuojamas pagal normą. Be to, jei vandens skaitiklių rodmenys nedeklaruojami daugiau kaip tris mėnesius iš eilės, buto savininkai privalo iš naujo nustatyta tvarka registruoti vandens skaitiklius. Kadangi atsakovai nedeklaravo savo skaitiklių rodmenų daugiau nei tris mėnesius iš eilės, turėjo iš naujo įregistruoti vandens skaitiklius ir todėl suvartoto vandens kiekis buvo paskaičiuotas pagal normą. Skola buvo paskaičiuota teisingai. Ieškinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo nebuvo praleistas, kadangi delspinigiai buvo paskaičiuoti nuo skolos tik už 6 mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-07-03 nutartimi panaikino 2006-04-28 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-09-14 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovo naudai iš kiekvieno atsakovo po 344,83, Lt skolos, 18,17 Lt delspinigių ir 25 Lt žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2006-02-27 iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad atsakovai yra buto (duomenys neskelbiami), bendrasavininkai, vandens apskaitos prietaisus įsirengę 1995-12-29. Teismas konstatavo, kad nuo 2004 m. spalio iki 2005 m. gruodžio mėnesio ieškovas vandens suvartojimą skaičiavo pagal nustatytas normas vienam gyventojui, nes atsakovai nenurodė skaitiklių duomenų. Teismas nustatė, kad buvo priskaičiuota 899,86 Lt, atsakovai sumokėjo 210,20 Lt, priskaičiuota skola sudarė 689,66 Lt. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai mokėjo už šaltą vandenį, tačiau nereguliariai, ne kiekvieną mėnesį, skaitiklio parodymų nedeklaravo, tik nurodydavo suvartoto vandens kiekį. Teismas konstatavo, kad net faktinis suvartoto vandens kiekis negali būti perskaičiuotas pagal individualių skaitiklių parodymus, nes mokėjimas buvo vykdomas ne kiekvieną mėnesį, nuo paskutinio mokėjimo 2005-09-30 iki sekančio 2006-02-28 praėjo 5 mėnesiai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai skaičiavo mokesčius už suvartotą vandenį pagal Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 1.4 p., kad delspinigiai buvo teisingai paskaičiuoti po 0,04 proc. už paskutinius 6 mėnesius.
Šalies argumentai
Atsakovai V. P. ir R. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Ieškinys buvo grindžiamas tuo pagrindu, kad atsakovų bute nebuvo įrengti vandens apskaitos skaitikliai, todėl suvartojamo vandens kiekis nustatomas pagal vidutines vandens suvartojimo normas kiekvienam gyventojui. Teismas sprendime konstatavo, kad vandens apskaitos prietaisai atsakovų bute buvo įrengti, kad nors ne kiekvieną mėnesį, tačiau buvo deklaruojamas suvartoto vandens kiekis, taip pat nustatyta, kad atsakovai už šaltą vandenį mokėjo. Teismas neatsižvelgė į įstatymo nuostatas, kad vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyse negali būti sąlygų, pasunkinančių vartotojo padėtį bei, kad pardavėjui draudžiama vienašališkai didinti kainą po sutarties sudarymo. Iš ieškovo pateiktos vandens suvartojimo ir įmokų lentelės matyt, kad suvartotą vandens kiekį nurodė neteisingai, t.y. nenurodė to suvartoto vandens kiekio, kurį atsakovai suvartojo ir deklaravo, nors atsakovų mokėjimai pagal skaitiklių rodmenis buvo įvertinti. Teismo sprendimas buvo priimtas kitu pagrindu nei pareikštas ieškinys. Ieškinio pagrindas buvo, kad skaitikliai bute neįrengti, todėl vandens kiekis apskaičiuojamas pagal normą vienam gyventojui. Tuo tarpu dublike nurodyta, kad atsakovai nedeklaravo skaitiklio rodmenų kas mėnesį, o deklaravo rečiau, todėl buvo remtasi Vilniaus m. valdybos 1996-03-28 sprendimu. Ieškinys turėjo būti atmestas, nes mokesčiai turėjo būti paskaičiuoti pagal apskaitos prietaisų parodymus už faktiškai sunaudotą vandens kiekį, o taip skaičiuojant mokesčius, atsakovai nėra skolingi. Teismas sprendime rėmėsi Vilniaus miesto valdybos 1996-08-29 sprendimu Nr. 1405V, kuris yra negaliojantis, nes nepaskelbtas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas sprendime pasisakė dėl aplinkybių, išeinančių už ieškinio ribų. Teismas nurodė, kad paskutinis deklaravimas pagal skaitiklio parodymus fiksuotas 2004 m. liepos mėnesį, bei, kad nuo paskutinio mokėjimo 2005-09-30 iki 2006-02-28 praėjo 5 mėnesiai, nors ieškinys pareikštas už laikotarpį nuo 2004-10-01 iki 2005-11-30. Teismo sprendimu įteisintas kelis kartus didesnio mokesčio priskaičiavimas nei numatyta įstatyme. Teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties (LR CK 6.161 str. 4 d., 6.256 str., 6.258 str., 6.350 str., 6.360 str., 6.385 str., 6.388 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-14 sprendimą nepakeistą. Ieškovas pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovams mokestį už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą pagal nustatytas vandens suvartojimo normas. Atsakovai nuolat nevykdė savo pareigos deklaruoti šalto vandens rodmenis kas mėnesį ir dažnai duomenis apie suvartoto šalto vandens kiekį pateikdavo tik kartą per pusę metų ar kartą per keturis mėnesius. Neturėdamas duomenų apie vandens skaitiklio rodmenų kitimus, ieškovas negalėjo nustatyti, ar deklaruojamas vandens kiekis yra tikslus. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas pagrįstai skaičiavo mokesčius už vandenį, nes skola paskaičiuota teisingai. 6 mėnesių ieškinio senaties terminas dėl delspinigių nėra praleistas, kadangi delspinigiai paskaičiuoti tik už 6 mėnesius (LR CK 1.138 str., 6.38 str., 6.210 str., 6.383 str., 6.385 str., 6.688 str.)
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.
Tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo santykiai dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Nors rašytine forma vartojimo sutartis ir nebuvo sudaryta, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti vandenį bei šalinti nuotekas realizuota konkliudentiniais veiksmais, t.y. atsakovai, 1992-06-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgiję gyvenamąsias patalpas daugiabučiame name (duomenys neskelbiami), priėmė ieškovo tiekiamą vandenį ir naudojosi nuotekų šalinimu, todėl už tai privalo atsiskaityti (1964 m. CK 41 str. 2 dalis, 4 str. 1 dalis).
Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis priskiriama viešųjų ir vartojimo sutarčių rūšims, todėl, analizuojant šalių tarpusavio teises bei pareigas, būtina atsižvelgti į minėtų sutarties rūšių ypatumus. Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam šios kategorijos bylose. Atsižvelgiant į tokios sutarties pobūdį, taip pat į tai, jog tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, kolegija vadovaujasi sąžiningumo, protingumo, teisingumo, prievolių įvykdymo, bei sutarčių aiškinimo principais.
Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam šios kategorijos bylose. Šalys turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrajai šaliai įgyvendinti savo pareigas.
Visuotinai žinoma aplinkybė, kad tiekto ir sunaudoto vandens kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis, kurie yra nurodomi kiekvieną kartą atsiskaitant, t. y. reikalinga nurodyti apskaitos prietaisų rodmenis, neapsiribojant tik sunaudoto vandens kiekio nurodymu. Tik nurodant apskaitos prietaisų rodmenis galima įgyvendinti šalių kooperavimosi ir tarpusavio prievolių tinkamą vykdymą.
Tai, kad atsakovai laikotarpyje nuo 2004-10-01 iki 2005-11-30 nedeklaravo apskaitos prietaisų rodmenų, sukūrė teisines pasekmes ir atsakovų prievolę atsiskaityti su ieškovu pagal vidutines vandens suvartojimo normas kiekvienam gyventojui už ginčo laikotarpį.
Tai, kad ieškovas ieškinyje įvardino aplinkybę, kad atsakovų bute nebuvo įrengti vandens apskaitos skaitikliai, o dublike patikslino, kad atsakovai paskutinį kartą vandens kiekį deklaravo tik 2004 m. liepos mėnesį, todėl nuo 2004-10-01 buvo pradėta skaičiuoti atsakovų suvartoto šalto vandens kiekį pagal vidutines šalto vandens suvartojimo normas, nereiškia, kad teismo sprendimas buvo priimtas kitu pagrindu nei pareikštas ieškinys.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad paskutinis rodmenų deklaravimas pagal apskaitos prietaisus buvo atliktas 2004 m. liepos mėnesį (b.l. 35-39), o nuo paskutinio mokėjimo 2005-09-30 (b.l. 27-30) iki 2006-02-28 (b.l. 30-31) praėjo 5 mėnesiai. Tai parodo visapusišką aplinkybių tyrimą ir nereiškia, kad teismas peržengė ieškinio ribas. Patys atsakovai, atlikdami 2006-02-28 mokėjimus, įvardino kaip mokėjimus už 2005 metų 09, 10, 11 mėnesius, kurie įeina į ginčo laikotarpį (b.l. 102-111).
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad vandens apskaitos prietaisai atsakovų bute buvo įrengti, kad atsakovai už šaltą vandenį mokėjo ne kiekvieną mėnesį, deklaruodami vandens kiekį be apskaitos prietaisų rodmenų.
Tai, kad atsakovai, būdami vartotojais, turi deklaruoti apskaitos prietaisų rodmenis, nereiškia vartotojų padėties sunkinimo ar vienašališko didinimo kainos po sutarties sudarymo.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas atkurti teisinę taiką tarp šalių, 2007-01-30 pasiūlė šalims (b.l. 114-115) pateikti vandens apskaitos prietaisų atsakovų bute patikros aktą. Vienok, atsakovai, nepranešę ieškovui ir nedalyvaujant ieškovo atstovui, 2007-02-07 pakeitė šalto vandens apskaitos prietaisus (b.l. 119) ir (pagal atsakovės R. P. žodžius) jų neišsaugojo dar nepasibaigus apeliacijos procesui. Toks apeliantų elgesys ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, metu sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovai, kaip šalto vandens vartotojai, elgiasi nesąžiningai, tuo parodydami, kad padėtis, kai nėra galimybės (b.l. 133) atlikti apskaitos prietaisų patikrą, yra jų tikslas, siekiant išvengti tinkamo prievolių vykdymo.
Tai, kad atsakovas V. P. 2007-02-08 raštu ieškovui (b.l. 118, 134) pasiūlė atvykti užplombuoti naujai sumontuotų vandens apskaitos prietaisų, nepanaikino atsakovų pareigos prieš nuimant senus šalto vandens apskaitos prietaisus, apie tai pranešti ieškovui. 2007-02-19 aktas (b.l. 136, 137) dėl naujų vandens apskaitos prietaisų plombavimo, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškinį, nes nuimant vandens apskaitos prietaisus ieškovo atstovas nedalyvavo.
Kolegija iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies šalina pirmosios instancijos teismo argumentus dėl Vilniaus miesto valdybos 1996-08-29 sprendimo Nr. 1405V taikymo, nes šis sprendimas nebuvo paskelbtas (b. l. 112) įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė materialinės teisės normų, kad šalinama dalis teismo motyvų, nesudaro teisinio pagrindo naikinti visą teismo sprendimą, nes byla iš esmės išnagrinėta teisingai. Įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo dėl delspinigių taikyti ieškinio senatį, nes delspinigiai apskaičiuoti už 6 mėnesius, o atsakovai neįrodė aplinkybių, kad delspinigiai apskaičiuoti neteisingai. Tai, kad atsakovai yra šalto vandens vartotojai, nereiškia, kad jie neturi atlyginti ieškovui procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė atsakovų teisių ir teisėtų interesų, nes patys atsakovai tinkamai nevykdė pareigos deklaruoti apskaitos prietaisų rodmenis, tuo užtikrinant sąžiningą atsiskaitymą už tiekiamą vandenį ir nuotekų šalinimą.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantai neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str.).
Kolegija nevertina atsakovės R. P. pateiktų duomenų dėl atsiskaitymo (b.l. 121-132), nes jie neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 45 str.; LR CK 1.5 str., 1.125 str., 1.126 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.161 str., 6.193 str. - 6.195 str., 6.210 str. 1 d., 6.256 str., 6.258 str., 6.385 str. 1 d., 6.387 str., 6.388 str. 1 d., 6.391 str.; LR CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. -179 str., 182 str. 1 p., 185 str., 197 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., LR įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, LR įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo mėn. 14 d. sprendimą nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė